{"id":122392,"date":"2025-05-23T12:27:24","date_gmt":"2025-05-23T09:27:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=122392"},"modified":"2025-05-23T12:27:28","modified_gmt":"2025-05-23T09:27:28","slug":"sekmadienio-sindromas-kodel-pries-darbo-savaites-pradzia-kyla-nerimas-ir-kaip-ji-sumazinti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/05\/23\/sekmadienio-sindromas-kodel-pries-darbo-savaites-pradzia-kyla-nerimas-ir-kaip-ji-sumazinti\/","title":{"rendered":"\u201eSekmadienio sindromas\u201c: kod\u0117l prie\u0161 darbo savait\u0117s prad\u017ei\u0105 kyla nerimas ir kaip j\u012f suma\u017einti?"},"content":{"rendered":"<p><strong>Rytoj \u012f darb\u0105. \u0160ie trys \u017eod\u017eiai, regis, netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti nieko baisaus. Ta\u010diau sekmadienio vakar\u0105 jie neretai pasiglem\u017eia vis\u0105 savaitgalio malonum\u0105 ir paver\u010dia likus\u012f laik\u0105 sunkiu sloguliu. Nors savaitgaliai skirti poilsiui, sekmadienio popietei \u012fpus\u0117jus daugelio mintys pradeda suktis apie neatsakytus lai\u0161kus, ateinan\u010dios savait\u0117s susitikimus ir darbus. \u0160is rei\u0161kinys turi net savo pavadinim\u0105 \u2013 \u201eSekmadienio sindromas\u201c (angl. \u201eSunday Scaries\u201c arba \u201eSunday Blues\u201c). Tad, kas i\u0161 ties\u0173 slypi u\u017e sekmadieninio streso ir kaip j\u012f \u012fveikti? Patarimais dalijasi su \u201eAconitum\u201c dirbanti medicinos moksl\u0173 daktar\u0117 Vitalija Ligeikait\u0117.<\/strong><\/p><p><strong>Nerimas nepriklauso nuo darbo pob\u016bd\u017eio<\/strong><\/p><p>Kaip ai\u0161kina gydytoja V. Ligeikait\u0117, \u201esekmadienio sindromas\u201c \u2013 tai neurotin\u0117 reakcija \u012f nenumaldomai art\u0117jant\u012f darbo savait\u0117s ritm\u0105. Asmenys stres\u0105 patiria sekmadienio vakarais, kai savaitgalis art\u0117ja \u012f pabaig\u0105 ir v\u0117l tuoj prasid\u0117s darbo savait\u0117 \u2013 tiesa, su \u0161iuo nerimu susiduria ne tik dirbantieji, bet ir studentai bei moksleiviai. Net jei n\u0117ra konkretaus dirgiklio, organizmas reaguoja \u2013 \u0161irdis dau\u017eosi smarkiau, galvoje sukasi neramios mintys, nuotaika prast\u0117ja. Ilgainiui toks pasikartojantis stresas gali ne tik kenkti psichologinei savijautai, bet ir sukelti fizini\u0173 sveikatos problem\u0173 \u2013 nuo nemigos iki kraujosp\u016bd\u017eio svyravim\u0173.<\/p><p>\u201eIr v\u0117l rytoj \u012f darb\u0105\u201c \u2013 \u0161ios mintys sekmadienio vakar\u0105 kyla daugeliui, nepriklausomai nuo darbo pob\u016bd\u017eio ar kasdieni\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, su kuriais tenka susidurti. \u201eSekmadienio sindromas\u201c atsiranda tuomet, kai reikia persijungti i\u0161 poilsio re\u017eimo \u012f darbo ritm\u0105. Nors logi\u0161kai suprantame, kas vyksta, emocijos da\u017enai nesp\u0117ja prisitaikyti \u2013 d\u0117l to jau\u010diam\u0117s neram\u016bs, sutrik\u0119. \u0160i b\u016bsena \u2013 tai i\u0161ankstinis nerimas, kylantis dar prie\u0161 real\u0173 \u012fvyk\u012f, \u0161iuo atveju \u2013 prie\u0161 prasidedan\u010di\u0105 savait\u0119. Ir nors ji gali b\u016bti lengvesn\u0117 nei tikras nerimo sindromas, vis pasikartojantis sekmadienio slogutis gali ilgainiui paveikti sveikat\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina V. Ligeikait\u0117. &nbsp;<\/p><p>Gydytoja pastebi, kad da\u017eniausiai \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105 sukelia stiprus kontrastas tarp savaitgalio ir darbo dien\u0173: laisv\u0117 \u2013 prie\u0161ais grie\u017et\u0105 strukt\u016br\u0105, atsipalaidavimas \u2013 prie\u0161ais atsakomyb\u0119, laiko leidimas, kaip norisi \u2013 prie\u0161 sustyguot\u0105 grafik\u0105.<\/p><p>\u201eSavaitgaliai daugeliui rei\u0161kia laik\u0105, per kur\u012f jie gali atsikv\u0117pti nuo darb\u0173, pab\u0117gti nuo rutinos \u2013 j\u0173 laukiama su dideliu d\u017eiaugsmu. Ta\u010diau art\u0117jant sekmadienio vakarui, kai ai\u0161kiai suvokiama, kad poilsio laikas baigiasi, o prie\u0161 akis \u2013 \u012ftempta savait\u0117, neretai u\u017epl\u016bsta nerimas. Nors reali\u0173 \u012fvyki\u0173 dar n\u0117ra, organizmas vis tiek reaguoja \u2013 tai b\u016bdinga neurotinei reakcijai, kai stresas kyla vien i\u0161 vidin\u0117s b\u016bsimos situacijos nuojautos\u201c, \u2013 pasakoja medicinos moksl\u0173 daktar\u0117.<\/p><p><strong>Susiduria did\u017eioji dalis jaun\u0173 \u017emoni\u0173<\/strong><\/p><p>Pasak gydytojos, sekmadieninis nerimas da\u017eniausiai pasirei\u0161kia \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 savaitgaliai smarkiai skiriasi nuo darbo dien\u0173 ritmo. &nbsp;<\/p><p>\u201eBloga nuotaika, \u012ftampa, nerimas, susierzinimas ir nuolat galvoje besisukan\u010dios mintys apie pirmadien\u012f \u2013 visa tai rodo, kad \u017emog\u0173 paveik\u0117 \u201esekmadienio sindromas\u201c, \u2013 sako V. Ligeikait\u0117.<\/p><p>Medicinos moksl\u0173 daktar\u0117 priduria, kad nerimo b\u016bsenos ypa\u010d da\u017enai pasirei\u0161kia Y (gimusiems apie 1980\u20132000 m.) ir Z (po 2000 m. gimusiems) kart\u0173 atstovams. Tyrimai rodo, kad \u201esekmadienio sindrom\u0105\u201c patiria net 91 proc. Y kartos ir 94 proc. Z kartos darbuotoj\u0173. Tuo tarpu vyresn\u0117se grup\u0117se \u2013 \u201eK\u016bdiki\u0173 bumo\u201c (1945\u20131960 m.) ir X (1960\u20131980 m.) kartose \u2013 \u0161\u012f nerim\u0105 jau\u010dia kiek ma\u017eesn\u0117 dalis, apie 70 proc. \u017emoni\u0173.<\/p><p>\u201eDid\u017eioji dalis jaun\u0173 \u017emoni\u0173 susiduria su sekmadienio sindromu \u2013 tai ai\u0161kiai rodo statistika. Da\u017eniausios prie\u017eastys \u2013 nem\u0117gstamas darbas, \u012ftempti santykiai su kolegomis, sud\u0117tingi klientai arba tiesiog numatoma sunki, \u012ftempta savait\u0117. Jaunesni darbuotojai da\u017enai dar n\u0117ra rad\u0119 sveiko balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, tod\u0117l jiems ypa\u010d sunku kiekvien\u0105 savait\u0119 v\u0117l gr\u012f\u017eti \u012f darbo ritm\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina gydytoja.<\/p><p><strong>Ragina prisiminti rytie\u010di\u0173 i\u0161mint\u012f<\/strong><\/p><p>Kad sekmadienio vakarai b\u016bt\u0173 ramesni, o per\u0117jimas \u012f nauj\u0105 savait\u0119 \u2013 sklandesnis, gydytoja V. Ligeikait\u0117 rekomenduoja skirti laiko fizinei veiklai. Tiesa, ji pabr\u0117\u017eia, kad visai neb\u016btina sportuoti intensyviai \u2013 kartais u\u017etenka vos 20 minu\u010di\u0173 pasivaik\u0161\u010diojimo, kad k\u016bnas ir mintys i\u0161sijudint\u0173.<\/p><p>\u201eJud\u0117jimas nat\u016braliai ma\u017eina streso hormono \u2013 kortizolio \u2013 &nbsp;kiek\u012f, tod\u0117l net ir nedidel\u0117 fizin\u0117 veikla gali reik\u0161mingai pad\u0117ti nusiraminti. Taip pat verta daugiau laiko skirti savo m\u0117gstamoms veikloms: u\u017esiimkite mylimais hobiais, i\u0161bandykite k\u0105 nors naujo, bendraukite su draugais. U\u017eimtumas padeda atitraukti d\u0117mes\u012f nuo nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 min\u010di\u0173. Psichologai da\u017enai primena ir apie rytieti\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u2013 vakar dienos jau n\u0117ra, o rytojus dar neat\u0117jo. Viskas, k\u0105 turime \u2013 tai \u0161iandiena. Tod\u0117l verta j\u0105 i\u0161naudoti s\u0105moningai, o kartu \u2013 ir proaktyviai. Planuokite i\u0161 anksto: u\u017esira\u0161ykite artimiausius darbus ir susitikimus. Net ir intensyvi savait\u0117 atrodo lengviau valdoma, kai ai\u0161kiai \u017einome, kas m\u016bs\u0173 laukia. Dar vienas patarimas \u2013 susigalvokite sau malon\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0105 savait\u0117s viduryje. Tai pad\u0117s i\u0161laikyti emocin\u012f balans\u0105 ir tur\u0117site ko laukti ne vien tik savaitgaliais\u201c, \u2013 patarimais dalijasi V. Ligeikait\u0117.<\/p><p><strong>Pad\u0117ti sau \u2013 \u012fmanoma<\/strong><\/p><p>Medicinos moksl\u0173 daktar\u0117 priduria, kad sekmadienio nerimas paplit\u0119s visame pasaulyje. Ir nors vieni j\u012f i\u0161gyvena smarkiau, o kiti silpniau, tam tikros gyvenimo permainos gali pad\u0117ti j\u012f dar labiau suma\u017einti. Gydytoja pabr\u0117\u017eia, kad naudingos \u012fvairios relaksacijos technikos, \u017eoleli\u0173 arbatos ar, esant poreikiui, maisto papildai, padedantys nusiraminti ir susigr\u0105\u017einti vidin\u0119 pusiausvyr\u0105. V. Ligeikait\u0117 i\u0161skiria \u201eAconitum\u201c maisto papild\u0105 \u201eRami \u0161irdis\u201c \u2013 pasak jos, kai nerimo banga u\u017eklumpa netik\u0117tai, o \u0161irdis ima plakti grei\u010diau, skysto pavidalo papildas buteliukuose gali tapti tarsi mini pauze, padedan\u010dia sustoti, atsikv\u0117pti ir v\u0117l m\u0105styti ramiau. O tiems, kuriems nerimas sekmadienio vakarais jau tapo \u012fprastu reikalu, gydytoja rekomenduoja ilgalaik\u0119 emocin\u0117s sveikatos stiprinimo strategij\u0105. \u201eRami \u0161irdis\u201c kapsul\u0117s, papildytos B grup\u0117s vitaminais, magniu, folio r\u016bg\u0161timi, padeda ne tik palaikyti psichologin\u0119 funkcij\u0105, bet ir suma\u017einti nuolatin\u012f nuovarg\u012f.<\/p><p>\u201eTai pla\u010dios sud\u0117ties, dvejopo poveikio maisto papildai, sukurti taip, kad ne tik pad\u0117t\u0173 palaikyti normali\u0105 \u0161irdies veikl\u0105 ir psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119, bet ir ma\u017einti pavargimo jausm\u0105. \u201eRami \u0161irdis\u201c yra puikus pasirinkimas kasdien\u0117je darbin\u0117je veikloje, siekiant sustiprinti \u0161irdies veikl\u0105, pagerinti bendr\u0105 savijaut\u0105 ir suma\u017einti stres\u0105. Kasdieniai visuomen\u0117s l\u016bkes\u010diai neretai mus priveda prie gyvenimo tempo ir sprendim\u0173, kuri\u0173 kaina yra per didel\u0117: prast\u0117janti savijauta, nuolatinis nerimas, bloga nuotaika ir \u201esekmadienio sindromas\u201c, tap\u0119s \u012fprasta b\u016bsena. Ta\u010diau taip gyventi neprivalome \u2013 visada turime galimyb\u0119 rinktis, nors tai da\u017enai pamir\u0161tame\u201c, \u2013 sako V. Ligeikait\u0117. &nbsp;<\/p><p><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Rytoj \u012f darb\u0105. \u0160ie trys \u017eod\u017eiai, regis, netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti nieko baisaus. Ta\u010diau sekmadienio vakar\u0105 jie neretai pasiglem\u017eia vis\u0105 savaitgalio malonum\u0105 ir paver\u010dia likus\u012f laik\u0105 sunkiu sloguliu. Nors savaitgaliai skirti poilsiui,&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":122393,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[],"class_list":["post-122392","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-scaled.jpg",2560,1707,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-2048x1366.jpg",2048,1366,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/aktualijos\/\" rel=\"category tag\">Aktualijos<\/a>","tag_info":"Aktualijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/682f14ca0088c-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122392","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=122392"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122392\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":122394,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122392\/revisions\/122394"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/122393"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=122392"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=122392"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=122392"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}