{"id":122285,"date":"2025-05-21T09:33:55","date_gmt":"2025-05-21T06:33:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=122285"},"modified":"2025-05-21T09:33:59","modified_gmt":"2025-05-21T06:33:59","slug":"is-profesores-lupu-6-faktai-apie-tyliaja-zudike-vadinama-hipertenzija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/05\/21\/is-profesores-lupu-6-faktai-apie-tyliaja-zudike-vadinama-hipertenzija\/","title":{"rendered":"I\u0161 profesor\u0117s l\u016bp\u0173: 6 faktai apie tyli\u0105ja \u017eudike vadinam\u0105 hipertenzij\u0105"},"content":{"rendered":"

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis<\/a><\/u>, su \u0161ia liga gyvena apie 1,28 mlrd. 30\u201379 met\u0173 \u017emoni\u0173 visame pasaulyje. Dar labiau neramina tai, kad apie 46 proc. j\u0173 net ne\u017eino, jog serga. B\u016btent tod\u0117l hipertenzija dar vadinama tyli\u0105ja \u017eudike \u2013 ji ilg\u0105 laik\u0105 nepasirei\u0161kia jokiais akivaizd\u017eiais simptomais ir tyliai \u017ealoja organizm\u0105. Apie klaidingus \u012fsitikinimus ir tiesas, susijusias su \u0161ia liga, pasakoja Lietuvos \u0161irdies asociacijos (L\u0160A) prezident\u0117, kardiolog\u0117 prof. Sigita Glaveckait\u0117.<\/strong><\/p>

  1. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis n\u0117ra didel\u0117 problema.<\/strong><\/li><\/ol>

    Netiesa. Pasak gydytojos kardiolog\u0117s, tai \u2013 rimta ir da\u017enai nuvertinama liga. Ilgalaik\u0117 hipertenzija sukelia organ\u0173-taikini\u0173 pa\u017eeidimus ir galiausiai lemia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, galvos smegen\u0173 kraujotakos bei inkst\u0173 ligas. Visos \u0161ios ligos yra l\u0117tin\u0117s ir susijusios su didel\u0117mis gydymo i\u0161laidomis.<\/p>

    \u201ePadid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis neigiamai veikia \u0161ird\u012f, smegenis, inkstus, akis ir kraujagysles. Sergant hipertenzija, \u0161iuose organuose \u012fvyksta strukt\u016briniai ir funkciniai poky\u010diai, lemiantys vainikini\u0173 arterij\u0173 lig\u0105, insult\u0105, miokardo infarkt\u0105, periferini\u0173 arterij\u0173 lig\u0105, inkst\u0173 funkcijos nepakankamum\u0105, aki\u0173 pa\u017eeidim\u0105, silpnaprotyst\u0119 (demencij\u0105), \u0161irdies nepakankamum\u0105, ritmo sutrikimus (prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105), erekcijos silpn\u0117jim\u0105, aortos i\u0161sipl\u0117tim\u0105\u201c, \u2013 teigia prof. S. Glaveckait\u0117 ir priduria, kad dar 2002 m. mokslinink\u0173 grup\u0117 nustat\u0117, jog kiekvienam 20 mmHg sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio (vir\u0161utinio skai\u010diaus) arba 10 mmHg diastolinio kraujosp\u016bd\u017eio (apatinio skai\u010diaus) padid\u0117jimui mirties nuo vainikini\u0173 \u0161irdies arterij\u0173 ligos ar insulto rizika padvigub\u0117ja.<\/p>

    1. Norint suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f, pakanka suma\u017einti suvartojamos druskos kiek\u012f.<\/strong><\/li><\/ol>

      Netiesa. Nors suma\u017einus valgomosios druskos vartojim\u0105 galima suma\u017einti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173 rizik\u0105, to da\u017eniausiai nepakanka, kad visi\u0161kai i\u0161gydytume lig\u0105.<\/p>

      \u201eManoma, kad druskos ma\u017einimo nauda \u0161irdies sveikatai daugiausia pasirei\u0161kia per kraujosp\u016bd\u017eio ma\u017einim\u0105. Tyrimai rodo, kad, suma\u017einus druskos vartojim\u0105 2,5 g per dien\u0105, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 \u012fvyki\u0173 skai\u010dius gali suma\u017e\u0117ti net 20 proc. Moterys paprastai yra jautresn\u0117s druskos poveikiui nei vyrai, tod\u0117l joms druskos ribojimas suma\u017eina kraujo spaudim\u0105 labiau. Nors teigiama ma\u017eai druskos turin\u010dios dietos \u012ftaka kraujo spaudimui \u012frodyta, daugumai pacient\u0173 vien tik j\u0105 riboti, siekiant koreguoti kraujo spaudim\u0105, nepakanka. Tenka griebtis kit\u0173 sveikos gyvensenos priemoni\u0173 bei medikament\u0173\u201c, \u2013 sako prof. S. Glaveckait\u0117.<\/p>

      Specialist\u0117 rekomenduoja riboti bendr\u0105 suvartojam\u0105 druskos kiek\u012f maiste iki ma\u017edaug 5 g per dien\u0105 ar netgi ma\u017eiau (tai atitinka ma\u017edaug vien\u0105 arbatin\u012f \u0161auk\u0161tel\u012f per dien\u0105).<\/p>

      1. Perdirbto maisto vartojimas didina kraujosp\u016bd\u012f.<\/strong><\/li><\/ol>

        Tiesa. Anot L\u0160A prezident\u0117s, b\u016btent perdirbtas maistas yra did\u017eiausias druskos, kuri didina kraujo spaudim\u0105, \u0161altinis kasdien\u0117je mityboje: \u201eMoksliniai tyrimai rodo, kad itin perdirbt\u0173 maisto produkt\u0173 vartojimas prisideda prie hipertenzijos i\u0161sivystymo. Perdirbtas maistas yra stipriai apdorotas, da\u017enai pigus ir skoniu viliojantis maistas, kuriame gausu prid\u0117tinio cukraus, druskos ir nesveik\u0173 riebal\u0173. Toki\u0173 produkt\u0173 rekomenduojama vengti tiek sergantiems hipertenzija, tiek sveikiems \u017emon\u0117ms.\u201c<\/p>

        1. Pakanka vartoti vaistus, kad kraujosp\u016bdis b\u016bt\u0173 sukontroliuotas.<\/strong><\/li><\/ol>

          I\u0161 dalies tiesa. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis \u2013 viena da\u017eniausiai Lietuvoje diagnozuojam\u0173 b\u016bkli\u0173, kuri neretai \u201ekeliauja\u201c kartu su padid\u0117jusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Pasak profesor\u0117s, sergantiesiems hipertenzija da\u017enai pasirei\u0161kia kompleksin\u0117 rizika \u2013 ne tik auk\u0161tas kraujo spaudimas, bet ir cholesterolio padid\u0117jimas bei i\u0161augusi ateroskleroz\u0117s rizika. Tod\u0117l gydymas da\u017enai apima daugiau nei vien\u0105 priemon\u0119: skiriami tiek kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einantys vaistai, tiek blogojo cholesterolio koncentracij\u0105 kraujyje ma\u017einantys vaistai \u2013 statinai. Taip dar efektyviau ma\u017einama \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika.<\/p>

          \u201ePaprastai daug geresnis poveikis pasiekiamas derinant vaistus su gyvensenos poky\u010diais \u2013 tiek ma\u017einant kraujo spaudim\u0105, tiek apsisaugant nuo toki\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173 kaip miokardo infarktas, insultas, periferini\u0173 arterij\u0173 liga ar prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas. Vidur\u017eemio j\u016bros dieta, normalus k\u016bno svoris ir reguliarus fizinis aktyvumas \u2013 tai trys pagrindiniai veiksniai, ma\u017einantys \u0161i\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 tiek sveikiems, tiek jau sergantiems hipertenzija. Vaistai \u0161i\u0173 svarbi\u0173 gyvensenos komponent\u0173 nepakei\u010dia, tik papildo\u201c, \u2013 priduria ji.<\/p>

          Specialist\u0117 taip pat primena, kad vaist\u0173 vartojimas yra ilgalaikis \u012fsipareigojimas \u2013 juos reikia vartoti reguliariai ir vis\u0105 gyvenim\u0105: \u201ePacientai vis dar tikisi nuo tokios l\u0117tin\u0117s ligos kaip hipertenzija pasveikti per savait\u0119 ar m\u0117nes\u012f. Deja, tai ilgalaik\u0117 u\u017eduotis. Juk da\u017eydami \u017eilus plaukus ar taisydami nuolatinius dantis nesitikime, kad po savait\u0117s ar m\u0117nesio jau tur\u0117sime juos tokius, pavyzd\u017eiui, kaip baigdami mokykl\u0105.\u201c<\/p>

          1. Rizik\u0105 susirgti hipertenzija turi tik tie \u017emon\u0117s, kuri\u0173 \u0161eimoje buvo \u0161ios ligos atvej\u0173.<\/strong><\/li><\/ol>

            Netiesa. Arterine hipertenzija galima susirgti nepriklausomai nuo to, ar \u0161eimoje yra buv\u0119 \u0161ios ligos atvej\u0173, sako prof. S. Glaveckait\u0117. Kraujo spaudimo padid\u0117jim\u0105 lemia skirting\u0173 veiksni\u0173 \u2013 aplinkos, socioekonomini\u0173, psichologini\u0173, elgsenos ir genetini\u0173 \u2013 tarpusavio s\u0105veika.<\/p>

            \u201eHipertenzijos paveldimumas siekia 30\u201350 proc., bet didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi ir tokie dalykai kaip biologin\u0117 lytis, genetiniai poky\u010diai, epigenetiniai veiksniai (mityba, gyvenimo b\u016bdas, emocin\u0117 b\u016bsena, aplinkos tar\u0161a) ar net vaisiaus periodo laikotarpis\u201c, \u2013 ai\u0161kina kardiolog\u0117.<\/p>

            1. Jeigu k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) yra normalus, d\u0117l kraujosp\u016bd\u017eio nerimauti nereikia.<\/strong><\/li><\/ol>

              Netiesa. Pasak specialist\u0117s, hipertenzija gali i\u0161sivystyti bet kam \u2013 nepriklausomai nuo lyties, ras\u0117s ar KMI, ta\u010diau pilvinis nutukimas, kuris yra da\u017enas rei\u0161kinys Lietuvoje, ypa\u010d susij\u0119s su padid\u0117jusia hipertenzijos rizika.<\/p>

              \u201eTyrimai rodo, kad vidutinis 5 kg svorio suma\u017e\u0117jimas yra susij\u0119s su vidutiniu sistolinio kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017e\u0117jimu 4,4 mmHg ir diastolinio \u2013 3,6 mmHg. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad, esant III laipsnio nutukimui (kai KMI > 40,0), vidutinis 13 proc. svorio suma\u017e\u0117jimas yra susij\u0119s su 22 proc. ma\u017eesne hipertenzijos rizika. Net ir vidutinis svorio suma\u017einimas \u2013 5\u201310 proc. nuo pradinio k\u016bno svorio \u2013 gali pagerinti ne tik kraujosp\u016bd\u012f, bet ir gliukoz\u0117s bei lipid\u0173 apykait\u0105, taip pat suma\u017einti prie\u0161laikin\u0117s mirties rizik\u0105. Taigi i\u0161laikyti normal\u0173 KMI yra ne k\u0105 ma\u017eiau svarbu, nei riboti druskos kiek\u012f, siekiant normali\u0173 kraujo spaudimo rodikli\u0173\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f ji.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

              Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis, su \u0161ia liga gyvena apie 1,28 mlrd. 30\u201379 met\u0173 \u017emoni\u0173 visame pasaulyje. Dar labiau neramina tai, kad apie 46 proc. j\u0173 net ne\u017eino,… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":122286,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-122285","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-scaled.jpg",2560,1707,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-1024x683.jpg",1024,683,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-2048x1365.jpg",2048,1365,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Asociatyvi-nuotrauka-1-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122285","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=122285"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122285\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":122287,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122285\/revisions\/122287"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/122286"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=122285"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=122285"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=122285"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}