{"id":122003,"date":"2025-05-14T13:34:02","date_gmt":"2025-05-14T10:34:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=122003"},"modified":"2025-05-14T13:34:07","modified_gmt":"2025-05-14T10:34:07","slug":"kas-antras-lietuvoje-mirsta-del-sirdies-ligu-kuo-skiriames-nuo-kitu-valstybiu-ir-kaip-apsisaugoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/05\/14\/kas-antras-lietuvoje-mirsta-del-sirdies-ligu-kuo-skiriames-nuo-kitu-valstybiu-ir-kaip-apsisaugoti\/","title":{"rendered":"Kas antras Lietuvoje mir\u0161ta d\u0117l \u0161irdies lig\u0173: kuo skiriam\u0117s nuo kit\u0173 valstybi\u0173 ir kaip apsisaugoti?"},"content":{"rendered":"<p><strong>Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis \u2013 tai viena skaud\u017eiausi\u0173, bet da\u017enai ignoruojam\u0173 \u0161alies sveikatos sistemos realij\u0173. Ekspertai sako: nors mirtingumas i\u0161lieka didelis, situacija gali keistis, jei daugiau d\u0117mesio skirsime prevencijai, sveikam gyvenimo b\u016bdui ir reguliar\u0173 tikrinim\u0105si laikysime ne i\u0161imtimi, o \u012fpro\u010diu.<\/strong><\/p><p>Remiantis Higienos instituto duomenimis, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos kasmet nusine\u0161a daugiausiai gyvybi\u0173 Lietuvoje \u2013 su jomis siejama beveik pus\u0117 vis\u0173 mirties atvej\u0173. 2023 m. jos sudar\u0117 apie 48 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173 \u0161alyje. Tai rei\u0161kia, kad \u0161irdies ligos nusine\u0161a daugiau gyvybi\u0173 nei onkologin\u0117s ligos, nelaimingi atsitikimai ar kitos \u016bmios sveikatos b\u016bkl\u0117s kartu sud\u0117jus.<\/p><p><strong>Pralaimime kov\u0105 prie\u0161 cholesterol\u012f<\/strong><\/p><p>Pasak draudimo bendrov\u0117s BTA Asmens draudimo \u017eal\u0173 skyriaus vadov\u0117s Irinos Paleckien\u0117s, \u0161irdies ligos nuosekliai i\u0161lieka tarp pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 mokamos kritini\u0173 lig\u0173 i\u0161mokos.<\/p><p>\u201eDa\u017eniausiai susiduriame su infarktais ir insultais \u2013 tai i\u0161lieka pagrindin\u0117s prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 klientams skiriamos kritini\u0173 lig\u0173 i\u0161mokos. Da\u017enai klientai kreipiasi tik pa\u016bm\u0117jus b\u016bklei. Kritini\u0173 lig\u0173 i\u0161mokas mokame tiek pagal asmens, tiek pagal sveikatos draudim\u0105. Pastaruoju metu daug\u0117ja profilaktini\u0173 patikr\u0173 \u2013 \u017emon\u0117s tikrinasi \u0161ird\u012f, darosi kraujo tyrimus ir lankosi pas kardiologus dar net nejausdami simptom\u0173\u201c, \u2013 sako I. Paleckien\u0117.<\/p><p>T\u0105 patvirtina ir sveikatos sprendim\u0173 centro \u201eAnt\u0117ja\u201c kardiolog\u0117 Gabriel\u0117 \u017demaitait\u0117. Anot jos, daugumos infarkt\u0173 ar insult\u0173 galima i\u0161vengti, jei laiku atkreipiamas d\u0117mesys \u012f pagrindinius rizikos veiksnius.<\/p><p>\u201eDa\u017eniausia prie\u017eastis \u2013 per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Kraujagysl\u0117se besikaupian\u010dios riebalin\u0117s med\u017eiagos jas siaurina ir didina miokardo infarkto bei insulto rizik\u0105. Papildom\u0105 rizik\u0105 kelia r\u016bkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, arterin\u0117 hipertenzija \u2013 visa tai apsunkina \u0161irdies darb\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kina G. \u017demaitait\u0117.<\/p><p><strong>Gydymo i\u0161laidos auga, bet did\u0117ja ir profilaktikos galimyb\u0117s<\/strong><\/p><p>Anot draudimo bendrov\u0117s BTA ekspert\u0117s, \u0161irdies ligos neapsiriboja tik kritiniais atvejais \u2013 jos vis da\u017eniau atsispindi sveikatos draudimo paslaug\u0173 i\u0161laidose. Vieno kliento gydymas gali kainuoti kelis \u0161imtus eur\u0173, o da\u017eniausiai kompensuojamos paslaugos yra \u0161irdies echoskopija, kr\u016bvio testai, Holterio monitoravimas, vaistai ir reabilitacija.<\/p><p>\u201e\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos yra viena brangiausi\u0173 gydymo kryp\u010di\u0173. Vis d\u0117lto d\u017eiugina tai, kad vis daugiau klient\u0173 pradeda naudotis draudimu prevencijai \u2013 tikrinasi ne tod\u0117l, kad ka\u017ek\u0105 skauda, o tod\u0117l, kad nori i\u0161vengti rimt\u0173 problem\u0173 ateityje\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia I. Paleckien\u0117.<\/p><p>Profilaktikos svarb\u0105 akcentuoja ir gydytoja kardiolog\u0117. Jos teigimu, ankstyva diagnostika gali i\u0161 esm\u0117s pakeisti \u017emogaus sveikatos b\u016bkl\u0119.<\/p><p>\u201eJei pacientas jau\u010dia dusul\u012f, spaudim\u0105 kr\u016btin\u0117je ar greit\u0105 nuovarg\u012f fizinio kr\u016bvio metu, tai ai\u0161kus signalas pasirodyti pas gydytoj\u0105. Laiku atlikta \u0161irdies echoskopija ar kiti tyrimai leid\u017eia ne tik diagnozuoti, bet ir sustabdyti ligos progres\u0105\u201c, \u2013 teigia G. \u017demaitait\u0117.<\/p><p><strong>Atsakomyb\u0119 prisiima ir darbdaviai<\/strong><\/p><p>Pastebima, kad prevencin\u0117 sveikatos prie\u017ei\u016bra vis da\u017eniau skatinama ir darbdavi\u0173 iniciatyva. Anot I. Paleckien\u0117s, \u012fmon\u0117s vis ma\u017eiau \u017ei\u016bri \u012f sveikatos draudim\u0105 kaip \u012f papildom\u0105 naud\u0105 \u2013 vis da\u017eniau tai tampa priemone, realiai prisidedan\u010dia prie darbuotoj\u0173 gerov\u0117s.<\/p><p>\u201eMatome, kad \u012fmon\u0117s siekia, jog darbuotojai profilakti\u0161kai tikrint\u0173si, lankyt\u0173si pas kardiologus, naudot\u0173 emocin\u0117s sveikatos paslaugas ar sporto programas. Tai jau nebe formali nauda, o investicija \u012f ilgalaik\u0119 komandos sveikat\u0105\u201c, \u2013 sako I. Paleckien\u0117.<\/p><p>Ekspertai sutaria \u2013 \u0161irdies ligos da\u017enai n\u0117ra lemtis, o pasekm\u0117 to, kaip gyvename. Profilaktiniai tyrimai, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir emocin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bra tampa realiais \u012frankiais, leid\u017eian\u010diais i\u0161vengti ne tik \u016bmi\u0173 b\u016bkli\u0173, bet ir ilgalaiki\u0173 komplikacij\u0173.<\/p><p>\u201eLabai svarbu kuo anks\u010diau imtis priemoni\u0173 \u2013 mesti r\u016bkyti, ma\u017einti svor\u012f, daugiau jud\u0117ti, sveikiau maitintis. Tokie sprendimai padeda ne tik i\u0161vengti \u0161irdies lig\u0173 progresavimo, bet ir apsaugo nuo infarkto ar insulto. Tai \u2013 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 rankose\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia kardiolog\u0117 G. \u017demaitait\u0117.<strong><\/strong><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis \u2013 tai viena skaud\u017eiausi\u0173, bet da\u017enai ignoruojam\u0173 \u0161alies sveikatos sistemos realij\u0173. Ekspertai sako: nors mirtingumas i\u0161lieka didelis, situacija gali&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":122004,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Pixabay.com nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-122003","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_.jpg",1280,853,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-1024x682.jpg",1024,682,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_.jpg",1280,853,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_.jpg",1280,853,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/sveikata\/\" rel=\"category tag\">Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Infarktas_Pixabay-nuotr_.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122003","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=122003"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122003\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":122005,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/122003\/revisions\/122005"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/122004"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=122003"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=122003"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=122003"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}