{"id":121102,"date":"2025-04-16T09:54:55","date_gmt":"2025-04-16T06:54:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=121102"},"modified":"2025-04-16T09:54:55","modified_gmt":"2025-04-16T06:54:55","slug":"pozeminio-vandens-bukle-lietuvoje-naturalus-svyravimai-ir-zmogaus-veiklos-pedsakai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/04\/16\/pozeminio-vandens-bukle-lietuvoje-naturalus-svyravimai-ir-zmogaus-veiklos-pedsakai\/","title":{"rendered":"Po\u017eeminio vandens b\u016bkl\u0117 Lietuvoje: nat\u016bral\u016bs svyravimai ir \u017emogaus veiklos p\u0117dsakai"},"content":{"rendered":"

Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama po\u017eeminio vandens steb\u0117sen\u0105 pagal nauj\u0105j\u0105 Valstybin\u0119 aplinkos monitoringo program\u0105 2024\u20132029 m., \u0161iemet u\u017efiksavo ne vien\u0105 reik\u0161ming\u0105 pokyt\u012f \u2013 nuo nat\u016brali\u0173 svyravim\u0173 iki \u017eenkl\u0173, rodan\u010di\u0173 \u017emogaus veiklos poveik\u012f. \u201ePagrindinis monitoringo tikslas \u2013 vertinti, kaip formuojasi ir atsinaujina po\u017eeminio vandens i\u0161tekliai, kokia vandens chemin\u0117 sud\u0117tis, kaip ji kinta ir kokie veiksniai tai lemia\u201c, \u2013 sako Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vyriausioji specialist\u0117 Jurga Arustien\u0117.<\/strong><\/p>

\u0160ie vertinimai grind\u017eiami kasdieniais vandens lygio matavimais automatiniais davikliais 65 gr\u0119\u017einiuose (20 j\u0173 kasdien perduoda duomenis nuotoliniu b\u016bdu) ir chemin\u0117s sud\u0117ties tyrimais (paimti m\u0117giniai i\u0161 86 gr\u0119\u017eini\u0173 ir 34 \u0161altini\u0173 visoje Lietuvoje).<\/p>

\u012e monitoring\u0105 buvo \u012ftrauktas ir naujas u\u017edavinys \u2013 po\u017eeminio vandens veiklos steb\u0117sena karstiniame Bir\u017e\u0173 ir Pasvalio regione, kur d\u0117l intensyvaus gr\u0119\u017eini\u0173 \u012frengimo gali sustipr\u0117ti po\u017eemini\u0173 \u012fgriuv\u0173 rizika. \u010cia prad\u0117tas atskiras vertinimas: buvo ap\u017ei\u016br\u0117ta 30 gr\u0119\u017eini\u0173, paimti m\u0117giniai, stebimos ilgesnio laikotarpio chemin\u0117s sud\u0117ties tendencijos.<\/p>

Vandens lygio poky\u010diai<\/strong><\/p>

2023 m. ruden\u012f ir \u017eiemos prad\u017eioje krituli\u0173 tr\u016bko, tad \u0161iaurin\u0117je ir pietin\u0117je Lietuvos dalyje gruntinio vandens lygis 2024 m. pavasar\u012f vietomis buvo \u017eemesnis nei \u012fprastai. Pavyzd\u017eiui, Papil\u0117je (\u201326 cm), \u017duvinte (\u201322 cm), Puvo\u010diuose (\u201320 cm) u\u017efiksuotas \u017eemesnis nei vidutinis daugiametis po\u017eeminio vandens lygis. Panev\u0117\u017eyje, Ici\u016bnuose, \u0160elmentoje taip pat u\u017efiksuoti \u017eemesni nei \u012fprastai lygiai.<\/p>

Kita vertus, 2024 m. vasar\u012f\u2013gegu\u017e\u0119 vyrav\u0119 dr\u0117gnesni orai daugelyje vietovi\u0173 l\u0117m\u0117, kad metinis gruntinio vandens lygis atitiko arba vir\u0161ijo daugiamet\u012f vidurk\u012f.<\/p>

Vandens sud\u0117tis<\/strong><\/p>

I\u0161tyrus 120 steb\u0117jimo ta\u0161k\u0173 nustatyta, kad daugumoje viet\u0173 vanduo i\u0161lieka nat\u016braliai \u0161varus \u2013 tai g\u0117las, ma\u017eai mineralizuotas po\u017eeminis vanduo, kuriame vyrauja kalcio, magnio, hidrokarbonat\u0173 jonai, o organin\u0117s med\u017eiagos koncentracija ma\u017ea.<\/p>

Vis d\u0117lto ma\u017edaug 20 proc. viet\u0173 u\u017efiksuoti \u017emogaus veiklos p\u0117dsakai \u2013 padid\u0117j\u0119 nitrat\u0173, amonio ar fosfat\u0173 kiekiai. Pavyzd\u017eiui, Arimai\u010di\u0173 \u0161altinyje nitrat\u0173 koncentracija vir\u0161ijo leistin\u0105 50 mg\/l rib\u0105, Balbieri\u0161kio \u0161altinyje fosfat\u0173 kiekis siek\u0117 1,34 mg\/l (riba \u2013 0,7 mg\/l).<\/p>

Po\u017eeminio vandens sud\u0117tis priklauso nuo geologini\u0173 s\u0105lyg\u0173, o kai kuriose Lietuvos vietose gamta pati lemia anomalijas.<\/p>

\u0160iaur\u0117s Lietuvoje (Bir\u017e\u0173 ir Pasvalio regionas), kur arti \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus paplit\u0119 gipso turintys uolien\u0173 sluoksniai,po\u017eeminis vanduo pasi\u017eymi itin didele sulfat\u0173 koncentracija (600\u20131200 mg\/l) ir mineralizacija iki 2,3 g\/l, t. y. vir\u0161ija geriamojo vandens reikalavimus.<\/p>

Tokie rezultatai u\u017efiksuoti Karajimi\u0161kio poste, Salom\u0117jos, Smardon\u0117s \u0161altiniuose, Ici\u016bnuose ir Baltajame \u0161altinyje.<\/p>

Piet\u0173 Lietuvoje (Dars\u016bni\u0161kio ir Druskel\u0117s \u0161altiniai) vandens chemin\u0119 sud\u0117t\u012f kei\u010dia giluminiai mineraliniai vandenys \u2013 randama daug chlorid\u0173 (iki 1300 mg\/l) ir natrio (iki 680 mg\/l).<\/p>

Paj\u016brio ir pelk\u0117tose vietov\u0117se po\u017eeminis vanduo turi daug organin\u0117s med\u017eiagos. Pvz., Kintuose, R\u016bgaliuose (\u0160ilut\u0117s r.), Margiuose (Var\u0117nos r.) permanganato skai\u010dius vir\u0161ijo 50 mg\/l O\u2082 (leistina riba \u2013 5 mg\/l).<\/p>

Anomalios chemin\u0117s sud\u0117ties gruntinis vanduo n\u0117ra tinkamas kasdien gerti ar buityje, bet, kol jame n\u0117ra \u017emogaus veiklos sukelt\u0173 chemin\u0117s sud\u0117ties poky\u010di\u0173 ar pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, jis vertinamas kaip geros chemin\u0117s b\u016bkl\u0117s.<\/p>

Pirm\u0105 kart\u0105 \u2013 vaist\u0173 liku\u010di\u0173 tyrimai<\/strong><\/p>

2024-aisiais pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje atliktas vaistini\u0173 med\u017eiag\u0173 liku\u010di\u0173 monitoringas po\u017eeminiame vandenyje. Tyrimai atlikti 39 vietose: po\u017eeminio vandens m\u0117giniai imti i\u0161 skirtingose Lietuvos vietov\u0117se esan\u010di\u0173 nat\u016brali\u0173 \u0161altini\u0173, valstybinio monitoringo gr\u0119\u017eini\u0173, atvir\u0173 ir priekrantini\u0173 vandenvie\u010di\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173 ir potenciali\u0173 tar\u0161os objekt\u0173 \u2013 s\u0105vartyn\u0173 ir valymo \u012frengini\u0173 monitoringo gr\u0119\u017eini\u0173, kur tik\u0117tina didesn\u0117 tar\u0161os tikimyb\u0117.<\/p>

Vaist\u0173 liku\u010di\u0173 rasta Matuiz\u0173, Var\u0117nos, Kleboni\u0161ki\u0173, Janki\u0161ki\u0173 vandenviet\u0117se, Utenos \u0161altinyje, prie Karioti\u0161ki\u0173 s\u0105vartyno, \u0161alia valymo \u012frengini\u0173 Vilniuje ir Lazdijuose.<\/p>

Vaist\u0173 liku\u010diai \u012f aplink\u0105 da\u017eniausiai patenka kartu su nuotekomis, i\u0161 valymo \u012frengini\u0173 ir i\u0161 s\u0105vartyn\u0173, \u012f kuriuos patenka nepanaudoti produktai, taip pat nepakankamai gerai i\u0161valytas nuotekas naudojant \u017eem\u0117s \u016bkyje laistymui.<\/p>

Po\u017eeminiame vandenyje da\u017eniausiai (6 tyrimo vietose) rasta karbemazepino (prie\u0161traukulinis vaistas). Jo koncentracija vandenvie\u010di\u0173 vandenyje buvo 0,007\u20130,008 \u00b5g\/l, Utenos \u0161altinio \u2013 0,013 \u00b5g\/l, maksimali 0,085 \u00b5g\/l \u2013 Lazdij\u0173 nuotek\u0173 valymo \u012frengini\u0173 aplinkoje. Diatrizoato (kontrastin\u0117 med\u017eiaga, naudojama rentgeno tyrimo metu) rasta Var\u0117nos vandenviet\u0117je 0,055 \u03bcg\/l, pakartojus tyrim\u0105 \u2013 0,045 \u03bcg\/l; benzotriazolo \u2013 Janki\u0161ki\u0173 vandenviet\u0117je \u2013 0,23 \u03bcg\/l, pakartojus tyrim\u0105 \u2013 0,11 \u03bcg\/l. Tuo tarpu ibuprofeno koncentracija 0,45 \u03bcg\/l nustatyta tik \u0161alia u\u017edaryto Karioti\u0161ki\u0173 s\u0105vartyno ir buvo did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173 identifikuot\u0173 jungini\u0173, o diklofenako Vilniaus valymo \u012frengini\u0173 aplinkoje \u2013 0,039 \u03bcg\/l.<\/p>

Nors normos \u0161iuo metu nereglamentuojamos, aptiktos koncentracijos rodo, kad gyvensenos p\u0117dsakai gali pasiekti ir po\u017eemin\u012f vanden\u012f, ypa\u010d tose vietose, kur jis lengvai pa\u017eeid\u017eiamas.<\/p>

Bendradarbiavimas su kaimynais<\/strong><\/p>

Taip pat t\u0119siamas pasienio po\u017eeminio vandens monitoringas su Latvija (17 gr\u0119\u017eini\u0173 ir 7 \u0161altiniai Lietuvos pus\u0117je; 16 gr\u0119\u017eini\u0173 ir 7 \u0161altiniai Latvijos pus\u0117je) ir Lenkija (14 gr\u0119\u017eini\u0173 Lietuvos pus\u0117je ir 15 gr\u0119\u017eini\u0173 Lenkijos pus\u0117je).<\/p>

Lietuvos siena su Latvija t\u0119siasi 588,09 km, pasienio teritorija patenka \u012f Ventos, Lielup\u0117s ir Dauguvos upi\u0173 basein\u0173 rajonus. Abi \u0161alys geriamojo vandens tiekimui pasienio teritorijoje naudoja tik po\u017eemin\u012f vanden\u012f. Lietuvos siena su Lenkija t\u0119siasi 104,3 km, visa teritorija priskirta Nemuno upi\u0173 basein\u0173 rajonui.<\/p>

Bendri lauko darbai, duomen\u0173 palyginimas ir informacijos apsikeitimas padeda vertinti regionin\u0119 po\u017eeminio vandens kokyb\u0119. Nustatyta, kad blogiausios kokyb\u0117s vanduo \u2013 gipsingame Dauguvos\u2013Salaspilio (\u012estro\u2013Tatulos) vandeningajame sluoksnyje (Latvijos pasienyje), o geriausios kokyb\u0117s \u2013 Lenkijos kvartero vandeninguosiuose sluoksniuose.<\/p>

\u201ePo\u017eeminio vandens poky\u010diai sunkiai pastebimi, bet reik\u0161mingi. O \u017emogaus veikla, net ir netiesiogin\u0117, gali tur\u0117ti ilgalaiki\u0173 pasekmi\u0173. Kiekvienas tyrimas padeda ne tik \u012fvertinti esam\u0105 b\u016bkl\u0119, bet ir u\u017etikrinti vandens kokyb\u0119 tiek gamtiniu, tiek vartojimo po\u017ei\u016briu\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia J. Arustien\u0117.<\/p>

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos geologijos tarnyba, vykdydama po\u017eeminio vandens steb\u0117sen\u0105 pagal nauj\u0105j\u0105 Valstybin\u0119 aplinkos monitoringo program\u0105 2024\u20132029 m., \u0161iemet u\u017efiksavo ne vien\u0105 reik\u0161ming\u0105 pokyt\u012f \u2013 nuo nat\u016brali\u0173 svyravim\u0173 iki \u017eenkl\u0173, rodan\u010di\u0173 \u017emogaus veiklos… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":121103,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-121102","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas.jpg",940,788,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-300x251.jpg",300,251,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-768x644.jpg",768,644,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas.jpg",940,788,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas.jpg",940,788,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas.jpg",940,788,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-600x503.jpg",600,503,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/LGT_vandens-monitoringas.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/121102","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=121102"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/121102\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":121106,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/121102\/revisions\/121106"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/121103"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=121102"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=121102"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=121102"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}