{"id":121062,"date":"2025-04-15T09:56:04","date_gmt":"2025-04-15T06:56:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=121062"},"modified":"2025-04-15T09:56:04","modified_gmt":"2025-04-15T06:56:04","slug":"via-lietuva-atskleide-kokie-gyvunai-jau-naudojasi-via-baltica-magistraleje-esanciu-zaliuoju-tiltu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/04\/15\/via-lietuva-atskleide-kokie-gyvunai-jau-naudojasi-via-baltica-magistraleje-esanciu-zaliuoju-tiltu\/","title":{"rendered":"\u201eVia Lietuva\u201c atskleid\u0117, kokie gyv\u016bnai jau naudojasi \u201eVia Baltica\u201c magistral\u0117je esan\u010diu \u017ealiuoju tiltu"},"content":{"rendered":"

Nors automagistral\u0117je \u201eVia Baltica\u201c \u017ealiasis tiltas gyv\u016bnams pastatytas tik 2023-\u0173j\u0173 pabaigoje, jis jau prisideda prie biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo \u2013 vos prie\u0161 m\u0117nes\u012f sumontuota vaizdo steb\u0117jimo kamera sp\u0117jo u\u017efiksuoti, kad tiltu aktyviai naudojasi gyv\u016bnai \u2013 lap\u0117s, stirnos, pilkieji ki\u0161kiai bei kiti \u017einduoliai. AB \u201eVia Lietuva\u201c primena, jog laukiniai gyv\u016bnai kelyje gali atsirasti i\u0161tisus metus, ta\u010diau v\u0117lyv\u0105 pavasar\u012f ir ruden\u012f j\u0173 migracija yra aktyviausia.<\/strong><\/p>

Nuo stirn\u0173 iki katin\u0173<\/strong><\/p>

70 metr\u0173 ilgio ir beveik 36 metr\u0173 plo\u010dio \u017ealiasis tiltas gyv\u016bn\u0173 migracijai \u012frengtas 77 kelio A5 Kaunas\u2013Marijampol\u0117\u2013Suvalkai kilometre, vir\u0161 a\u0161tuoni\u0173 eismo juost\u0173 kelio (\u012fskaitant jungiamuosius kelius abiejose pus\u0117se), kur leistinas transporto priemoni\u0173 greitis siekia 130 km\/val.<\/p>

\u0160i\u0173 met\u0173 kov\u0105 \u0161iame \u017ealiajame tilte buvo sumontuota vaizdo steb\u0117jimo kamera, kuri per trump\u0105 laik\u0105 jau sp\u0117jo u\u017efiksuoti nema\u017eai tiek laukini\u0173, tiek namini\u0173 gyv\u016bn\u0173.<\/p>

Per kelias pavasario savaites vaizdo steb\u0117jimo kamera kelis kartus \u012fam\u017eino per tilt\u0105 \u0161mirin\u0117jan\u010di\u0105 lap\u0119 bei straksin\u010dius pilkuosius ki\u0161kius, syk\u012f \u010dia u\u017efiksuota vaik\u0161tin\u0117janti stirna, kartas nuo karto pro kamer\u0105 pratipena katinas.<\/p>

AB \u201eVia Lietuva\u201c Infrastrukt\u016bros prie\u017ei\u016bros skyriaus vadovas Modestas Luko\u0161i\u016bnas akcentavo, kad da\u017eniausiai vaizdo steb\u0117jimo kameros keliuose \u012frengiamos steb\u0117ti automobili\u0173 eism\u0105 ar keli\u0173 oro s\u0105lygas, ta\u010diau \u0161i vaizdo steb\u0117jimo kamera \u012frengta steb\u0117ti gyv\u016bn\u0173 eism\u0105 jiems \u012frengtame \u017ealiajame tilte.<\/p>

\u201ePati kamera stebi tilto vir\u0161\u0173 ir fiksuoja \u010dia praeinan\u010dius laukinius gyv\u016bnus. I\u0161 \u0161ios med\u017eiagos bus galima vertinti, ar gyv\u016bnams patinka toks statinys, kokie konkre\u010diai gyv\u016bnai juo naudojasi, ar reikalinga daryti kokius nors pakeitimus ir pan.\u201c \u2013 kalb\u0117jo M. Luko\u0161i\u016bnas.<\/p>

Savo ruo\u017etu AB \u201eVia Lietuva\u201c Planavimo ir projektavimo prie\u017ei\u016bros skyriaus projekt\u0173 vadov\u0117 Jolanta Nemani\u016bt\u0117\u2013Gu\u017eien\u0117 prid\u016br\u0117, jog \u017ealiuoju tiltu naudosis ne tik pilkieji ki\u0161kiai ar rudosios lap\u0117s, bet taip pat ir taurieji elniai bei bried\u017eiai, nors per keli\u0105 pastarieji migruoja re\u010diau, paprastai tik sezonini\u0173 migracij\u0173 metu, kai \u012fveikia didelius atstumus.<\/p>

\u201e\u017daliasis tiltas bus naudingas ne tik jau min\u0117tiems gyv\u016bnams, bet ir kitiems, re\u010diau \u0161iose apylink\u0117se aptinkamiems, \u017einduoliams, pavyzd\u017eiui, barsukams, l\u016b\u0161ims, pilkiesiems vilkams ir kitiems gyv\u016bnams. Juo labiau, kad tiltas tarnaus daugel\u012f met\u0173\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 J. Nemani\u016bt\u0117\u2013Gu\u017eien\u0117.<\/p>

Pasak specialist\u0117s, laukiniai gyv\u016bnai keliuose gali atsirasti i\u0161tisus metus, ta\u010diau v\u0117lyv\u0105 pavasar\u012f ir ruden\u012f j\u0173 migracija yra aktyviausia.<\/p>

\u201ePavasar\u012f migruoja daugelis gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. \u0160iuo met\u0173 laiku gr\u012f\u017eta i\u0161 \u017eiemojimo viet\u0173, keliauja ie\u0161koti poros, ie\u0161ko maitinimosi viet\u0173, geresn\u0117s vietos jaunikliams vesti, jauni gyv\u016bnai atsiskiria nuo suaugusi\u0173. Migruoja ne tik stamb\u016bs \u017ev\u0117rys, bet ir vidutiniai, smulk\u016bs.<\/p>

Gyv\u016bnai keliuose da\u017eniausiai pasirodo prietemoje ir nakt\u012f, 17\u201323 valandomis, taip pat anksti ryte. Bried\u017eiai \u012f kelius da\u017eniausiai i\u0161eina gegu\u017e\u0117s, bir\u017eelio ir rugs\u0117jo m\u0117nesiais, stirnos \u2013 gegu\u017e\u0117s ir lapkri\u010dio m\u0117nesiais, \u0161ernai \u2013 nuo rugs\u0117jo iki gruod\u017eio. Taigi kanopiniai gyv\u016bnai \u012f kelius i\u0161eina tada, kai tamsu. Stirnos, \u0161ernai ir taurieji elniai neretai keliuose pasirodo bandomis, o ne po vien\u0105\u201c, \u2013 paai\u0161kino J. Nemani\u016bt\u0117\u2013Gu\u017eien\u0117.<\/p>

Saugo gyv\u016bnus ir ma\u017eina eismo \u012fvyki\u0173 skai\u010di\u0173<\/strong><\/p>

\u017dalieji tiltai gyv\u016bnams yra viena moderniausi\u0173 ir geriausias praktikas atitinkan\u010di\u0173 eismo saugos ir aplinkosaugini\u0173 sprendim\u0173 Europoje. Iki tokio tipo tilto \u012frengimo automagistral\u0117s \u201eVia Baltica\u201c ruo\u017ee nuo 57 iki 97 km \u012fvykdavo nema\u017eai automobili\u0173 susid\u016brim\u0173 su bried\u017eiais, stirnomis, \u0161ernais, zuikiais, barsukais, karv\u0117mis, \u0161unimis bei kitais gyv\u016bnais, d\u0117l to buvo b\u016btina aptverti keli\u0105 tinkline tvora, \u012frengti per\u0117j\u0105.<\/p>

\u012erengiant pirm\u0105j\u012f Lietuvoje \u017eali\u0105j\u012f tilt\u0105, kurie Olandijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje jau yra \u012fprasti, buvo siekiama, kad b\u016bt\u0173 i\u0161laikytas laukin\u0117s gamtos poj\u016btis: formuoti \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir form\u0173 med\u017ei\u0173 bei kr\u016bm\u0173 masyvai. Gyv\u016bnams skirtu \u017ealiuoju tiltu negali va\u017eiuoti joks transportas, tod\u0117l tilto galuose yra sukrauta \u012fvairi\u0173 dyd\u017ei\u0173 akmen\u0173 juosta, kurios tarpai \u2013 ne didesni nei 1 m plo\u010dio.<\/p>

\u017daliasis tiltas gyv\u016bnams yra itin vertinga kelio kra\u0161tovaizd\u017eio ir kaimi\u0161ko kra\u0161tovaizd\u017eio jungtis, i\u0161saugosianti gyv\u016bn\u0173 migracij\u0105, formuojanti \u017eali\u0105j\u0105 jungt\u012f ir ma\u017einanti s\u0105skaid\u0105 tarp keliu atskirt\u0173 teritorij\u0173.<\/p>

\u201e\u0160iandienos keli\u0173 infrastrukt\u016bros sprendimai formuoja rytojaus aplink\u0105, tod\u0117l pl\u0117tra turi vykti atsakingai: moderni keli\u0173 infrastrukt\u016bra turi atitikti ne tik auk\u0161\u010diausius technologinius standartus, bet ir darniai \u012fsilieti \u012f nat\u016brali\u0105 aplink\u0105, pad\u0117ti i\u0161saugoti laukinius gyv\u016bnus ir ma\u017einti eismo \u012fvyki\u0173 skai\u010di\u0173. Tokie sprendimai, kaip \u017ealiasis tiltas \u201eVia Baltica\u201c magistral\u0117je, yra m\u016bs\u0173 \u012fsipareigojimas kurti saugesn\u0119 aplink\u0105 tiek \u017emon\u0117ms, tiek gamtai\u201c, \u2013 sako susisiekimo viceministras Roderikas \u017diobakas.<\/p>

Tilto \u0161onuose i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 formuojamas 6 metr\u0173 plo\u010dio kr\u016bm\u0173 masyvas, kuris vizualiai u\u017estos akustin\u0119 sienut\u0119 ir atrodo nat\u016braliai, suteikia prieglobst\u012f migruojantiems ma\u017eiesiems gyv\u016bnams bei ma\u017eina transporto keliam\u0105 triuk\u0161m\u0105. Kr\u016bm\u0173 masyvui parinktos vietin\u0117s ir gerai prisitaikiusios, sausr\u0105 atlaikan\u010dios \u017eeldini\u0173 r\u016b\u0161ys: vienapiest\u0117 gudobel\u0117, europinis o\u017eek\u0161nis, \u017eema\u016bgiai (iki 2 m) kr\u016bmai \u2013 raudonoji sedula, paprastasis putinas, kalninis serbentas, paprastasis sausmedis, paprastasis kadagys.<\/p>

Ant tilto ir jo prieigose u\u017es\u0117tas specialiai parinktas laukin\u0117s pievos mi\u0161inys. Taip pat i\u0161 statyb\u0173 metu sklypo teritorijoje pa\u0161alint\u0173 \u017eeldini\u0173 suverstos \u0161ak\u0173, kelm\u0173 kr\u016bvos, skirtos ma\u017eesni\u0173 \u017ev\u0117reli\u0173 prieglobs\u010diui. Tilto galuose suformuotos apie 30 cm gylio daubos lietaus vandeniui surinkti  ir laikinai teikti geriam\u0105 vanden\u012f migruojantiems gyv\u016bnams. Duob\u0117 pasipildo tik lietaus vandeniu, ir paliekama i\u0161d\u017ei\u016bti sausr\u0173 metu.<\/p>

Tuo metu centrin\u0117 23 metr\u0173 plo\u010dio juosta skirta stambiesiems \u017ev\u0117rims, tod\u0117l ji palikta atvira \u2013 stambesni kanopiniai \u017ev\u0117rys jau\u010diasi saugiau kirsdami atvir\u0105 vietov\u0119, kai matomumas yra didesnis.<\/p>

Vilniaus universiteto mokslininkai vykdys steb\u0117jimus<\/strong><\/p>

Automobili\u0173 susid\u016brim\u0173 su gyv\u016bnais tema iki \u0161iol i\u0161lieka aktualia ekologijos, eismo saugumo bei gyv\u016bn\u0173 gerov\u0117s kontekste. Europoje vertinant gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161is, kurios kelia did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 eismo saugumui, pirmiausia \u012fvardijami stambieji kanopiniai gyv\u016bnai: bried\u017eiai, elniai, stirnos ir \u0161ernai.<\/p>

Siekiant suma\u017einti rizik\u0105 susidurti su laukiniu gyv\u016bnu, pasaulyje diegiamos efektyvios prevencin\u0117s priemon\u0117s. \u017dalieji tiltai \u2013 efektyvus sprendimas tiek ekologiniu, tiek ekonominiu po\u017ei\u016briu. Jie padeda suma\u017einti automobili\u0173 susid\u016brim\u0173 su gyv\u016bnais skai\u010di\u0173, u\u017etikrina laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 migracij\u0105, prisideda prie biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo ir u\u017etikrina gen\u0173 srautus tarp populiacij\u0173.<\/p>

Vilniaus universiteto Gyvyb\u0117s moksl\u0173 centro Biomoksl\u0173 instituto Ekologijos ir aplinkotyros centro mokslininkai kartu su doktorante Lina Galinskaite vykdys ilgalaikius \u017ealiojo tilto steb\u0117jimus magistraliniame A5 kelyje. Naudojant \u017ev\u0117ri\u0173 steb\u0117jimo kamer\u0105 bus renkami duomenys apie gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161is, kurios naudojasi \u017ealiuoju tiltu, taip pat bus vertinamas ir u\u017efiksuotas laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 aktyvumas.<\/p>

Tikimasi, kad vykdant ilgalaikius steb\u0117jimus \u0161is tyrimas ne tik prisid\u0117s prie atsakym\u0173 \u012f taikomuosius mokslinius klausimus, bet ir atvers naujas galimybes prevencini\u0173 priemoni\u0173, skirt\u0173 saugiai gyv\u016bn\u0173 migracijai Lietuvoje tyrimams.<\/p>

Dar vienas \u017ealiasis tiltas iki \u0161i\u0173 met\u0173 pabaigos bus \u012frengtas ilgiausioje \u0161iuo metu rekonstruojamoje nuo Marijampol\u0117s iki Lietuvos\u2013Lenkijos sienos kelio atkarpoje. Kaip sak\u0117 J. Nemani\u016bt\u0117\u2013Gu\u017eien\u0117, jis tur\u0117s kiek kitoki\u0105 konstrukcij\u0105, bus platesnis, kadangi jame bus \u012frengtas ir pasienio rokadinis kelias.<\/p>

Akcin\u0117 bendrov\u0117 \u201eVia Lietuva\u201c r\u016bpinasi daugiau nei 21 000 km valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173, daugiau nei 1 500 tilt\u0173, viaduk\u0173, tuneli\u0173 bei daugiau nei 2 000 km p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 ir dvira\u010di\u0173 tak\u0173. Bendrov\u0117 siekia, kad \u0161alies keli\u0173 infrastrukt\u016bra b\u016bt\u0173 nuolat pl\u0117tojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurt\u0173 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 valstybei, jos gyventojams ir tapt\u0173 teigiam\u0173 poky\u010di\u0173 vizitine kortele \u0161alies sve\u010diams.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors automagistral\u0117je \u201eVia Baltica\u201c \u017ealiasis tiltas gyv\u016bnams pastatytas tik 2023-\u0173j\u0173 pabaigoje, jis jau prisideda prie biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo \u2013 vos prie\u0161 m\u0117nes\u012f sumontuota vaizdo steb\u0117jimo kamera sp\u0117jo u\u017efiksuoti, kad tiltu… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":121063,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[108,86],"tags":[],"class_list":["post-121062","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gamta","category-kelyje","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-scaled.jpg",2560,1918,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-768x575.jpg",768,575,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-1024x767.jpg",1024,767,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-1536x1151.jpg",1536,1151,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-2048x1535.jpg",2048,1535,true],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-600x450.jpg",600,450,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Gamta<\/a> Kelyje<\/a>","tag_info":"Kelyje","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/tiltas-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/121062","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=121062"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/121062\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":121064,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/121062\/revisions\/121064"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/121063"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=121062"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=121062"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=121062"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}