{"id":120858,"date":"2025-04-09T10:48:30","date_gmt":"2025-04-09T07:48:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=120858"},"modified":"2025-04-09T10:48:30","modified_gmt":"2025-04-09T07:48:30","slug":"zmogaus-papilomos-virusas-nuo-tikejimo-mitais-iki-nerima-keliancios-statistikos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/04\/09\/zmogaus-papilomos-virusas-nuo-tikejimo-mitais-iki-nerima-keliancios-statistikos\/","title":{"rendered":"\u017dmogaus papilomos virusas \u2013 nuo tik\u0117jimo mitais iki nerim\u0105 kelian\u010dios statistikos"},"content":{"rendered":"<p><strong>Lietuvoje sergamumo gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu rodikliai i\u0161lieka vieni did\u017eiausi\u0173 Europoje ir vir\u0161ija Europos S\u0105jungos (ES) vidurk\u012f. Naujausiais duomenimis, sergamumas gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu Lietuvoje siekia 20,7 atvejo 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173, kai ES \u2013 12,4 atvejo 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173. Mirtingumo nuo \u0161ios klastingos ligos statistika Lietuvoje taip pat 2 kartus vir\u0161ija ES vidurk\u012f. Nors vakcinacija nuo \u017emogaus papilomos viruso (\u017dPV) yra laikoma viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173 kovoje su gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu ir kitomis \u017dPV sukeliamomis ligomis, medikams dar tenka skaidyti egzistuojan\u010dius mitus ir baimes.<\/strong><\/p><p>\u017dmogaus papilomos virusas (\u017dPV) yra viena da\u017eniausi\u0173 lytiniu keliu plintan\u010di\u0173 infekcij\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti \u012fvairias onkologines ligas. Yra \u017einoma, kad \u017dPV gali sukelti ne tik lytini\u0173 organ\u0173 \u2013 gimdos kaklelio, mak\u0161ties, vulvos ar i\u0161ang\u0117s onkologines ligas, bet ir lyties organ\u0173 karpas.<\/p><p>Pasak gydytojos ginekolog\u0117s Dianos \u017dilovi\u010d, \u017dPV sukelt\u0173 lig\u0173 sergamumo ir mirtingumo rodikliai koreliuoja su vakcinacijos apimtimis ir prevencin\u0117mis programomis. \u0160alyse, kuriose s\u0117kmingai taikomos abi priemon\u0117s, \u017dPV sukelt\u0173 lig\u0173 bei mirties atvej\u0173 yra gerokai ma\u017eiau.<\/p><p>\u201eSuomijos, \u0160vedijos, Danijos ir Norvegijos pavyzdys rodo, kad \u017dPV sukelt\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 galima i\u0161vengti. Skandinavijos \u0161alyse gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa prad\u0117ta vykdyti daugiau nei prie\u0161 50 met\u0173 ir gyventoj\u0173 dalyvavimas joje vir\u0161ija 80 proc. To rezultatai \u2013 daugiau nei i\u0161kalbingi. Pavyzd\u017eiui, Suomijoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio siekia tik 2,3 mirties atvej\u0173 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173, kai Lietuvoje \u0161is rodiklis yra 13,4 mirties atvej\u0173 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173\u201c, \u2013 komentuoja D. \u017dilovi\u010d.<\/p><p>Siekiant \u017eenkliai suma\u017einti sergamum\u0105 \u017dPV sukeltu v\u0117\u017eiu tiek moterims, tiek vyrams, b\u016btina u\u017etikrinti ne tik prevencini\u0173 program\u0173 efektyvum\u0105, bet ir pakankam\u0105 skiepijim\u0173 apimt\u012f \u2013 80-90 proc. 11-18 met\u0173 am\u017eiaus gyventoj\u0173 grup\u0117je. Ta\u010diau \u0161iuo metu Lietuvoje tik apie 50 proc. mergai\u010di\u0173 ir vos 10 proc. berniuk\u0173 yra paskiepyti nuo \u017dPV.<\/p><p>\u201ePra\u0117jusiais metais bent viena vakcinos doze buvo paskiepyta tik apie 60 proc. 11 met\u0173 vaik\u0173, kas yra \u017eenkliai ma\u017eiau nei reikalinga\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia D. \u017dilovi\u010d. &nbsp;<\/p><p><strong>Vakcinacij\u0105 vis dar lydi mitai ir baim\u0117s<\/strong><\/p><p>Nepaisant moksli\u0161kai \u012frodytos vakcinacijos naudos, visuomen\u0117je vis dar sklando \u012fvair\u016bs mitai, kurie trukdo \u017emon\u0117ms priimti informuotus sprendimus d\u0117l savo sveikatos. Gydytoja ginekolog\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad vienas i\u0161 labiausiai paplitusi\u0173 klaiding\u0173 \u012fsitikinim\u0173 yra baim\u0117, kad skiepai nuo \u017dPV gali neigiamai paveikti vaisingum\u0105.<\/p><p>\u201eTai visi\u0161kai nepagr\u012fsta. Yra \u012frodyta, kad \u017dPV vakcina nepaveikia nei vyr\u0173, nei moter\u0173 vaisingumo. Prie\u0161ingai, pati \u017dPV infekcija gali padidinti nevaisingumo rizik\u0105 vyrams, tad t\u0117vai tur\u0117t\u0173 b\u016bti suinteresuoti paskiepyti ne tik dukras, bet ir s\u016bnus\u201c, \u2013 ai\u0161kina D. \u017dilovi\u010d.<\/p><p>Kitas gajus mitas, kad \u017dPV vakcinacija veiksminga tik jauname am\u017eiuje ir po pirm\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 ji tampa nenaudinga. Pasak specialist\u0117s, tai netiesa.<\/p><p>\u201eOptimalus laikas skiepytis nuo \u017emogaus papilomos viruso yra iki pirm\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173, ta\u010diau vakcinos efektyvumas i\u0161lieka ir v\u0117liau. Moksliniai tyrimai rodo vakcinos efektyvum\u0105 iki 45 met\u0173 am\u017eiaus ir, kai kuriais atvejais, ir vyresn\u0117ms moterims. Be to, svarbu yra tai, kad net jei gyvenama su tuo pa\u010diu partneriu, \u017dPV infekcijos tikimyb\u0117 i\u0161lieka. Juo labiau, kad vyresniame am\u017eiuje \u017dPV infekcija yra labiau linkusi sukelti ikiv\u0117\u017einius ir v\u0117\u017einius susirgimus\u201c, \u2013 persp\u0117ja D. \u017dilovi\u010d.<\/p><p>Pa\u0161nekov\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad \u017dPV vakcinacija taip pat n\u0117ra gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencin\u0117s programos pakaitalas \u2013 net ir pasiskiepijus moterys privalo reguliariai pasitikrinti: 25-34 met\u0173 moterys kart\u0105 per 3 metus, 35-59 met\u0173 \u2013 kart\u0105 per 5 metus.<\/p><p>Besibaiminantiems d\u0117l \u017dPV vakcinos saugumo, gydytoja ginekolog\u0117 taip pat turi atsakym\u0105 \u2013 \u0161iuo metu vakcinos nuo \u017dPV yra tiriamos jau 15 met\u0173. Tyrimais \u012frodyta, kad j\u0173 apsauga nuo tam tikr\u0173 auk\u0161tos rizikos \u017dPV tip\u0173 sukeliam\u0173 lig\u0173 gali siekti iki 100 proc.<\/p><p><strong>Visuomen\u0117s po\u017ei\u016bris kei\u010diasi, bet tr\u016bksta \u017eini\u0173<\/strong><\/p><p>Pasak D. \u017dilovi\u010d, pacient\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f \u017dPV vakcinacij\u0105 yra \u012fvairus \u2013 vieni d\u017eiaugiasi galimybe pasiskiepyti, kiti vis dar turi dvejoni\u0173.<\/p><p>\u201eMano kabinete da\u017eniausiai b\u016bna suaugusios moterys, bet reakcij\u0173 apie vakcinacijos galimybes b\u016bna \u012fvairi\u0173, pasitaiko ir dvejoni\u0173. Da\u017eniausiu atveju moterys d\u017eiaugiasi, kad dar gali pasiskiepyti, o t\u0117vai vertina galimyb\u0119 nemokamai paskiepyti savo vaikus ir taip juos apsaugoti nuo da\u017eniausi\u0173 \u017dPV tip\u0173 sukeliam\u0173 lig\u0173. Vis d\u0117lto, dar ne visos moterys yra gird\u0117jusios apie \u017dPV ir apie vakcin\u0105. Tokiu atveju informacijos tr\u016bkumas neleid\u017eia priimti informuoto sprendimo\u201c, \u2013 pasakoja gydytoja ginekolog\u0117.<\/p><p>Jos teigimu, \u017emon\u0117ms labai svarbu gauti koncertuot\u0105 ir ai\u0161ki\u0105 informacij\u0105 norint apsispr\u0119sti ne tik d\u0117l savo vaik\u0173 vakcinacijos bet ir galimyb\u0117s pasiskiepyti patiems: \u201e\u017dmon\u0117s vis da\u017eniau pasitiki mokslu ir medik\u0173 nuomone, tad norisi tik\u0117ti, kad ir nepagr\u012fst\u0173 baimi\u0173 bei tik\u0117jimo mitais su laiku ma\u017e\u0117s\u201c.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvoje sergamumo gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu rodikliai i\u0161lieka vieni did\u017eiausi\u0173 Europoje ir vir\u0161ija Europos S\u0105jungos (ES) vidurk\u012f. Naujausiais duomenimis, sergamumas gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu Lietuvoje siekia 20,7 atvejo 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173, kai&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":120859,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"\u017dmogaus papilomos virusas.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-120858","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2.jpg",1000,563,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-300x169.jpg",300,169,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-768x432.jpg",768,432,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2.jpg",1000,563,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2.jpg",1000,563,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2.jpg",1000,563,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-600x338.jpg",600,338,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/sveikata\/\" rel=\"category tag\">Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Zmogaus-papilomavirusas-2.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120858","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=120858"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120858\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":120860,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120858\/revisions\/120860"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/120859"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=120858"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=120858"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=120858"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}