{"id":120712,"date":"2025-04-04T13:36:51","date_gmt":"2025-04-04T10:36:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=120712"},"modified":"2025-04-04T13:39:02","modified_gmt":"2025-04-04T10:39:02","slug":"via-lietuva-sukure-zemelapi-kuris-leidzia-ivertinti-realia-salies-keliu-ir-tiltu-bukle","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/04\/04\/via-lietuva-sukure-zemelapi-kuris-leidzia-ivertinti-realia-salies-keliu-ir-tiltu-bukle\/","title":{"rendered":"\u201eVia Lietuva\u201c suk\u016br\u0117 \u017eem\u0117lap\u012f, kuris leid\u017eia \u012fvertinti reali\u0105 \u0161alies keli\u0173 ir tilt\u0173 b\u016bkl\u0119"},"content":{"rendered":"

Nuo \u0161iol gyventojai turi galimyb\u0119 \u012fvertinti Lietuvos keli\u0173 ir tilt\u0173 b\u016bkl\u0119 \u2013 \u201eVia Lietuva\u201c suk\u016br\u0117 special\u0173 steb\u0117senos \u017eem\u0117lap\u012f keliubukle.lt<\/a><\/em>. \u0160is \u012frankis leid\u017eia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybi\u0173 lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir \u012fvertinti esam\u0105 keli\u0173 ir tilt\u0173 kokyb\u0119 visoje \u0161alyje. Taip pat skaidriai steb\u0117ti j\u0173 infrastrukt\u016bros poky\u010dius bei prisid\u0117ti prie svarbi\u0173 diskusij\u0173 apie j\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 ir remont\u0105.<\/strong><\/p>

Naujas \u017eem\u0117lapis suteikia galimyb\u0119 kiekvienam per\u017ei\u016br\u0117ti informacij\u0105 apie keli\u0173 ir tilt\u0173 b\u016bkl\u0119, in\u017einerinius keli\u0173 objektus, kurie yra remontuojami. \u0160iuo metu \u017eem\u0117lapyje pateikta 2025 m. prad\u017eios informacija, \u017eem\u0117lap\u012f atnaujinti ketinama kiekvien\u0105 met\u0173 ketvirt\u012f. \u017dem\u0117lapyje \u012fdiegta ir skai\u010diuokl\u0117, leid\u017eianti apskai\u010diuoti reikalingas l\u0117\u0161as keli\u0173 ar tilt\u0173 remontui.<\/p>

\u201e\u017dem\u0117lapis pad\u0117s gyventojams steb\u0117ti tiek \u0161alia j\u0173, tiek kitose Lietuvos vietose esan\u010di\u0173 keli\u0173 ir tilt\u0173 b\u016bkl\u0119. Vie\u0161ai ir interaktyviai prieinami duomenys leis sekti, kaip kei\u010diasi susisiekimo infrastrukt\u016bra. Beje, \u017eem\u0117lapyje gyventojai gal\u0117s rasti atsakym\u0105 \u012f da\u017enai kylant\u012f klausim\u0105 \u2013 kiek visgi kainuoja nauja gatv\u0117 ar kilometras naujos automagistral\u0117s ir kiek l\u0117\u0161\u0173 prireikt\u0173 , kad Lietuvoje nebelikt\u0173 nesaugi\u0173 tilt\u0173 ir blogos b\u016bkl\u0117s keli\u0173\u201c, \u2013 teigiaLR susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.<\/p>

Tikimasi, kad \u017eem\u0117lapis taps esminiu \u012frankiu siekiant maksimalaus skaidrumo Lietuvos transporto infrastrukt\u016broje. D\u0117l transporto sraut\u0173 ir infrastrukt\u016bros augimo \u012frankis bus nuolat atnaujinamas ir pl\u0117tojamas, kad jis tarnaut\u0173 kaip tiksli ir objektyvi priemon\u0117 vie\u0161oms diskusijoms keli\u0173 infrastrukt\u016bros tema. \u201eLietuvos infrastrukt\u016bros modernizavimas yra ne tik investicija \u012f kelius ir tiltus, bet ir \u012f \u0161alies ekonomikos augim\u0105, \u017emoni\u0173 saugum\u0105 bei geresn\u0119 gyvenimo kokyb\u0119\u201c, \u2013 tikina  \u201eVia Lietuva\u201c  l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.<\/p>

Prasta keli\u0173 infrastrukt\u016bros b\u016bkl\u0117<\/strong><\/p>

Valstybinius reik\u0161m\u0117s kelius \u201eVia Lietuva\u201c vertina atsi\u017evelgiant \u012f pagrindinius j\u0173 rodiklius: vidutin\u012f vandens gyl\u012f prov\u0117\u017eoje, kelio dangos ply\u0161ius, lopus, nelygumus. Taip pat kelio duobes ir vidutin\u012f kelio profilio dyd\u012f. Keli\u0173 b\u016bkl\u0117s rodikliai kasmet nustatomi atliekant valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173 su asfalto danga b\u016bkl\u0117s tyrimus pasitelkiant moderni\u0105 lazerin\u0119 \u012frang\u0105, pagal kurios surinktus duomenis atliekami dangos b\u016bkl\u0117s rodiklio (DBI) skai\u010diavimai.<\/p>

Remiantis 2025 m. prad\u017eios duomenimis, Lietuvoje i\u0161 viso daugiau nei 21 000 km keli\u0173 tinkl\u0173 daugiau nei 6 t\u016bkst. km keli\u0173 yra prastos b\u016bkl\u0117s. Blogiausios b\u016bkl\u0117s Lietuvoje yra rajoniniai keliai \u2013 3 670 km arba 42 proc. viso rajonini\u0173 keli\u0173 tinklo yra reikalingas remontas. Kra\u0161to keliai taip pat prastos b\u016bkl\u0117s \u2013 net 1 993 km arba 40,5 proc. viso tinklo yra neatitinkantys kokyb\u0117s reikalavim\u0173. Geresn\u0117s kokyb\u0117s yra magistraliniai keliai ir automagistral\u0117s, ta\u010diau atitinkamai 19,4 proc. automagistralini\u0173 ir 19,7 proc. magistralini\u0173 keli\u0173 reikalingas remontas.<\/p>

Taip pat i\u0161 viso Lietuvoje yra 1500 tilt\u0173, i\u0161 kuri\u0173 117 yra blogos b\u016bkl\u0117s, o 35-iems taikomi eismo apribojimai. Likusi tilt\u0173 dalis siekia 50\u201360 met\u0173 am\u017ei\u0173, tod\u0117l j\u0173 b\u016bkl\u0117 artimiausiu metu gali spar\u010diai blog\u0117ti. Tilto kokyb\u0117 yra vertinama pagal tokius kriterijus kaip tilto pakloto, tilto perdangos, atram\u0173 ir prietil\u010di\u0173 pa\u017eaidos.<\/p>

\u201eNepaisant to, kad tilt\u0173 ir viaduk\u0173 b\u016bkl\u0117 tiesiogiai lemia eismo saugum\u0105, j\u0173 b\u016bkl\u0117 kasmet vis prast\u0117ja. Kadangi finansin\u0117s galimyb\u0117s atnaujinti visus tiltus yra ribotos, \u0161iemet prioritet\u0105 skirsime tiems, kuri\u0173 b\u016bkl\u0117 kit\u0105met gali tapti kritin\u0117. Siekiant prat\u0119sti tilt\u0173 eksploatacijos laik\u0105, b\u016btina taikyti kompleksines priemones, o viena i\u0161 j\u0173 \u2013 u\u017etikrinti, kad pras\u010diausios b\u016bkl\u0117s tiltai tarnaut\u0173 ilgiau\u201c, teigia \u201eVia Lietuva\u201c l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.<\/p>

\u012e prastos b\u016bkl\u0117s keli\u0173, tilt\u0173 ir viaduk\u0173 rekonstrukcijos darbus nukreipiamos investicijos duos reik\u0161ming\u0105 rezultat\u0105 tik tuomet, kai bus pasiektas tvarus ir ilgalaikis keli\u0173 infrastrukt\u016bros finansavimas.<\/p>

\u201e\u0160iuo metu Lietuvoje vis dar yra daugiau nei 1 000 km automagistrali\u0173 ir magistralini\u0173 keli\u0173 bei daugiau nei 7 000 km kra\u0161to ir rajonini\u0173 keli\u0173, kuri\u0173 b\u016bkl\u0117 neatitinka tinkam\u0173 naudojimo standart\u0173 ir reikalauja skubi\u0173 remonto darb\u0173 u\u017e didesn\u0119 nei 5,5 mln. Eur sum\u0105. Jei nebus u\u017etikrintas tvarus finansavimas, blog\u0173 keli\u0173 procentas 2035 m. gali i\u0161augti iki 50 proc. Tai rei\u0161kia, kad kas antras kelias Lietuvoje gali tapti netinkamu saugiam naudojimui, kas lems didesnius eismo saugumo i\u0161\u0161\u016bkius bei didesnes transporto priemoni\u0173 eksploatacijos s\u0105naudas\u201c, \u2013 pasakoja \u201eVia Lietuva\u201c vadovas.<\/p>

Nors tiltin\u0117s infrastrukt\u016bros prie\u017ei\u016brai skirta suma 2024 m. padid\u0117jo, per pastaruosius \u0161e\u0161erius metus blogos b\u016bkl\u0117s tilt\u0173 skai\u010dius i\u0161augo nuo 63 iki 117, o be nuoseklaus ir tvaraus finansavimo \u0161is skai\u010dius iki 2035 m. gali i\u0161augti iki 192. Norint juos sutvarkyti, reikia 301 mln. Eur, o vis\u0173 tilt\u0173 tinkamos b\u016bkl\u0117s u\u017etikrinimui \u2013 apie 1 mlrd. Eur.<\/p>

Susisiekimo ministerija jau \u0117m\u0117si spr\u0119sti ilgametes problemas<\/strong><\/p>

Tam, jog keli\u0173 infrastrukt\u016brai b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas tvarus finansavimas, tikimasi ne tik susitelkimo politiniame lygmenyje, ie\u0161koma sprendim\u0173, kurie leist\u0173 kurti ilgalaikius, nepriklausan\u010dius nuo kasmet tvirtinamo l\u0117\u0161\u0173 krep\u0161elio i\u0161 bendro valstyb\u0117s biud\u017eeto, planus.<\/p>

Susisiekimo ministerija visuomenei dar kovo m\u0117n. pristat\u0117 planus nuo kit\u0173 met\u0173 Lietuvoje \u012fkurti Valstybin\u012f keli\u0173 fond\u0105. \u0160is sprendimas ir si\u016blymas susisiekimo ministro Seime bus pristatytas dar \u0161ioje Seimo pavasario sesijoje.<\/p>

\u012ek\u016brus valstybin\u012f Keli\u0173 fond\u0105 bus galima pasiekti esmin\u012f pokyt\u012f gerinant valstybini\u0173 keli\u0173 infrastrukt\u016br\u0105, skatinant region\u0173 pasiekiamum\u0105 bei gerinant Lietuvos transporto sistemos konkurencingum\u0105.<\/p>

\u201eKeli\u0173 fondas \u012fne\u0161a visiems daugiau ai\u0161kumo. Gyventoj\u0173 ir verslo sumokami keli\u0173 mokes\u010diai keliaus atgal \u012f keli\u0173 infrastrukt\u016br\u0105. N\u0117ra s\u0105\u017eininga, kad visos \u0161ios l\u0117\u0161os buvo perskirstomos visai kitoms sritims, o naujas finansavimo modelis i\u0161taisys \u0161i\u0105 nes\u0105\u017eining\u0105 praktik\u0105 ir labiau atlieps teis\u0117t\u0105 visuomen\u0117s l\u016bkest\u012f. Ilgainiui, gyventojai nebematys byran\u010di\u0173 avarin\u0117s b\u016bkl\u0117s tilt\u0173 ir pavojing\u0173 duob\u0117t\u0173 keli\u0173. Vyks sklandesnis darb\u0173 planavimas su rangovais ir greitesnis j\u0173 atlikimas\u201c, \u2013 sako LR susisiekimo viceministras Roderikas \u017diobakas.<\/p>

\u0160iuo metu Lietuvos keli\u0173 pl\u0117tra ir prie\u017ei\u016bra yra finansuojama i\u0161 kasmet Vyriausyb\u0117s sudarytos ir Seimo tvirtinamos Keli\u0173 pl\u0117tros ir prie\u017ei\u016bros programos biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173. \u0160i suma, \u012fvertinus infliacijos ir kitus rodiklius, nuo 2008 m. i\u0161liko pana\u0161iame lygyje. Valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s kelius patik\u0117jimo teise valdanti bendrov\u0117 \u201eVia Lietuva\u201c taip pat keli\u0173 pl\u0117trai \u0161alyje naudoja ir Europos S\u0105jungos paramos ir nuo 2023-\u0173j\u0173 met\u0173 Valstyb\u0117s sprendimu skirtas laikinojo bank\u0173 solidarumo \u012fna\u0161o l\u0117\u0161as.<\/p>

2023-2024 metais laikinojo bank\u0173 solidarumo \u012fna\u0161o ir valstyb\u0117s vardu pasiskolintos l\u0117\u0161os, skirtos karinio mobilumo projektams vykdyti, i\u0161 viso sudar\u0117 337 mln. eur\u0173. \u0160iais metais, suma\u017einus bankams taikom\u0105 laikinojo solidarumo \u012fna\u0161o dal\u012f, dvigubos paskirties keli\u0173 infrastrukt\u016brai pl\u0117sti skirta suma taip pat suma\u017e\u0117jo. \u0160iais metais \u012f karinio mobilumo projektus \u201eVia Lietuva\u201c planuoja investuoti daugiau nei 3 kartus ma\u017eesn\u0119 sum\u0105, lyginant su 2024-aisiais, t. y. 59 mln. Eur.<\/p>

Kaip teigia l.e.p. \u201eVia Lietuva\u201c generalinis direktorius Martynas Gedaminskas, dabartinis keli\u0173 finansavimo modelis yra ydingas, nes remiantis juo yra sud\u0117tinga prad\u0117ti ilgalaikius projektus, nes finansavimas nuolat kinta. Be to, dabar \u012fstatymuose \u012ftvirtintas Keli\u0173 prie\u017ei\u016bros ir pl\u0117tros programos (KPPP) finansavimo modelis neu\u017etikrina, kad visos su keliais susijusios l\u0117\u0161os, pavyzd\u017eiui, rinkliavos, b\u016bt\u0173 panaudotos b\u016btent keli\u0173 tinklo pl\u0117trai.<\/p>

Tuo metu naujai kuriamas Keli\u0173 fondas, kurio startas numatytas nuo 2026-\u0173j\u0173, veikt\u0173 pagal nauj\u0105 ir ilgalaik\u012f finansavimo model\u012f, u\u017etikrindamas nuosekl\u0173 keli\u0173 prie\u017ei\u016bros ir pl\u0117tros finansavim\u0105, nepriklausant\u012f nuo kasmetini\u0173 Valstyb\u0117s biud\u017eeto svyravim\u0173. Taip b\u016bt\u0173 sukurta ai\u0161ki ir skaidri l\u0117\u0161\u0173 paskirstymo sistema, orientuota \u012f ilgalaik\u012f valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173 tinklo b\u016bkl\u0117s gerinim\u0105. Skai\u010diuojama, kad Keli\u0173 fondo ir Keli\u0173 pl\u0117tros ir prie\u017ei\u016bros programos (KPPP) l\u0117\u0161os per metus bendrai sudaryt\u0173 apie 1 mlrd. eur\u0173.<\/p>

\u201eAbsoliu\u010diai palaikome akcininko sprendim\u0105 imtis lyderyst\u0117s \u012fkuriant Keli\u0173 fond\u0105, kuris leis tur\u0117ti stabil\u0173 finansavim\u0105 keli\u0173 projektams. Ne kart\u0105 akcentavome, jog dabartinis finansavimas yra nepakankamas. Keli\u0173 finansavimo poreikis per metus siekia daugiau nei 1 mlrd. eur\u0173, o \u0161iemet valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173 infrastrukt\u016brai numatyta bendra suma kartu su ES parama bei karinio mobilumo l\u0117\u0161omis siekia vos 631 mln. Eur. \u0160tai Lenkijoje, \u012f kuri\u0105 da\u017enai m\u0117gstame lygiuotis, lyginant su Lietuva, finansavimas keliams yra 9,2 karto didesnis, nors j\u0173 pri\u017ei\u016brim\u0173 valstybini\u0173 keli\u0173 kilometr\u0173 skai\u010dius yra netgi ma\u017eesnis. Kaimynai lenkai jau turi valstybin\u012f keli\u0173 fond\u0105, \u012f kur\u012f l\u0117\u0161os surenkamos i\u0161 keli\u0173 mokes\u010di\u0173, vinje\u010di\u0173 bei degal\u0173 mokes\u010di\u0173\u201c, \u2013 sako M. Gedaminskas.<\/p>

Laikinai \u201eVia Lietuva\u201c vadovo pareigas einantis M. Gedaminskas taip pat priduria, jog  Lietuvoje l\u0117\u0161os, surenkamos i\u0161 besinaudojan\u010di\u0173 keliais, apmaudu, ta\u010diau negr\u012f\u017eta atgal \u012f kelius, d\u0117l to blog\u0117ja ir keli\u0173 saugumo b\u016bkl\u0117.<\/p>

\u201e\u0160alyje turime daugiau nei 100 avarin\u0117s b\u016bkl\u0117s tilt\u0173, 4 i\u0161 10 keli\u0173 yra blogos b\u016bkl\u0117s. Apskritai keli\u0173 infrastrukt\u016bra kasmet \u201ed\u0117visi\u201c, tod\u0117l jos palaikymui reikalingi ilgalaikiai sprendimai ir tvarus finansavimas, o ne vienadien\u0117s injekcijos\u201c, \u2013 akcentuoja \u201eVia Lietuva\u201c atstovas.<\/p>

Turint tinkamai sukurt\u0105 Keli\u0173 fond\u0105 bus sustabdyta Lietuvos keli\u0173 degradacija \u2013  pager\u0117s valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173 dangos b\u016bkl\u0117. Jis leis vykdyti spartesn\u012f tilt\u0173, viaduk\u0173 ir estakad\u0173 remont\u0105 \u2013 bus atnaujinti ne ma\u017eiau kaip 105 tiltai ir viadukai.<\/p>

Bendrov\u0117 \u201eVia Lietuva\u201c r\u016bpinasi daugiau nei 21 000 km valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s keli\u0173, daugiau nei 1 500 tilt\u0173, viaduk\u0173, tuneli\u0173 ir daugiau nei 2 000 km p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 ir dvira\u010di\u0173 tak\u0173. Bendrov\u0117s \u201eVia Lietuva\u201c akcininkas \u2013 LR Susisiekimo ministerija.<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nuo \u0161iol gyventojai turi galimyb\u0119 \u012fvertinti Lietuvos keli\u0173 ir tilt\u0173 b\u016bkl\u0119 \u2013 \u201eVia Lietuva\u201c suk\u016br\u0117 special\u0173 steb\u0117senos \u017eem\u0117lap\u012f keliubukle.lt. \u0160is \u012frankis leid\u017eia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybi\u0173 lygmeniu efektyviau planuoti investicijas… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":120713,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[30],"tags":[],"class_list":["post-120712","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-lietuvoje","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva-300x180.jpg",300,180,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg",591,354,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Lietuvoje<\/a>","tag_info":"Lietuvoje","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/Via-lietuva.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120712","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=120712"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120712\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":120715,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120712\/revisions\/120715"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/120713"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=120712"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=120712"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=120712"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}