{"id":120452,"date":"2025-03-31T11:22:04","date_gmt":"2025-03-31T08:22:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=120452"},"modified":"2025-03-31T14:16:46","modified_gmt":"2025-03-31T11:16:46","slug":"tinkamiausia-apsaugos-priemone-renkiesi-tu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/03\/31\/tinkamiausia-apsaugos-priemone-renkiesi-tu\/","title":{"rendered":"Tinkamiausi\u0105 apsaugos priemon\u0119 renkiesi TU"},"content":{"rendered":"

Greta Vanagien\u0117<\/em><\/p>

Tyrimai rodo, kad ma\u017edaug kas ketvirtas paaugli\u0173 n\u0117\u0161tumas baigiasi abortu. Specialistai ai\u0161kina tai lemia netinkamai pasirinktas kontracepcijos b\u016bdas. Gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 Regina Giliasevi\u010dien\u0117 aptaria \u0161i\u0173 naudas ir pasekmes. Kas tinka vienam \u2013 netinka kitam.<\/p>

Svarbu i\u0161siai\u0161kinti, ar planuojamas n\u0117\u0161tumas<\/strong><\/p>

<\/a>\u201eNe paslaptis, gydytojai su pasikonsultuoti at\u0117jusia paciente vis\u0173 pirma nori i\u0161siai\u0161kinti, ar ji planuoja n\u0117\u0161tum\u0105, ar turi nuolatin\u012f partner\u012f, kiek da\u017enai santykiauja, kokia jo fizin\u0117 sveikata. Pagal tai galime parinkti tinkamiausi\u0105 apsaugos priemon\u0119\u201c, – ai\u0161kina pagrindin\u0119 kontracepcijos pasirinkimo svarb\u0105 R.Giliasevi\u010dien\u0117.<\/p>

Anot jos, rinktis kontracepcijos b\u016bd\u0105, kaip patar\u0117 draug\u0117, ar yra gird\u0117jusi nuomon\u0119 i\u0161 aplinkos ar interneto platybi\u0173, n\u0117ra teisinga. Mat \u0161i da\u017enai n\u0117ra pagr\u012fsta faktiniais \u012frodymais, gali b\u016bti apipinta mitais.<\/p>

\u201ePrie kavos puodelio su draugais ar artimaisiais galime pasidalinti savo nuomone vienokais ar kitokiais medicininiais klausimais, ta\u010diau kalb\u0117dami su pacientais privalome vadovautis tik mokslu pagr\u012fstomis tiesomis. Ie\u0161kodami informacijos internetin\u0117je erdv\u0117je pasirenkama tik\u0117ti ta informacija, kuri \u017emogui yra priimtinesn\u0117. Viena jaunimo grup\u0117 pasikliauja specialistais, remiasi mokslu pagr\u012fsta medicina, kita gi – seka visuomen\u0117je populiariais mitais ar tiesiog kliaujasi asmenine nuomone ir emocijomis\u201c, – ai\u0161kina ginekolog\u0117, pastebinti, kad asmenin\u0117s savo nuomon\u0117s medikai taip pat netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti kontracepcijos klausimais. Tuo tarpu gydytojai specialistai da\u017enai kliaujasi savo pa\u010di\u0173 nuomone, i\u0161sako asmenin\u012f po\u017ei\u016br\u012f ir j\u012f skleid\u017eia tarp pacient\u0173.

Tabu traukiasi<\/strong><\/p>

\"\"
Gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 Regina Giliasevi\u010dien\u0117.<\/figcaption><\/figure>

Nors abort\u0173 skai\u010diaus tarp jaun\u0173 mergin\u0173 n\u0117ra d\u017eiuginantis, gydytoja aku\u0161er\u0117 ginekolog\u0117 R.Giliasevi\u010dien\u0117 pastebi, jog pastaraisiais metais lytinio gyvenimo \u0161vietimui teikiama vis daugiau d\u0117mesio. Mokykloje vykdomos jaunimui palankios iniciatyvos, lytinio \u0161vietimo programos, paskaitos apie anatomij\u0105 ir fiziologij\u0105. <\/p>

Tuo tarpu gydytojams sudaromos s\u0105lygos teikti papildomas asmenines konsultacijas, o jaunimui atvykti \u012f ginekologijos skyri\u0173 pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kaip dirba gydytojai ginekologai. Tai, anot specialist\u0117s, duoda teigiam\u0173 rezultat\u0173: jaunos merginos vis dr\u0105siau ateina pasikonsultuoti su gydytojais ginekologais apie kontraceptines priemones, nebijo prabilti apie lytin\u012f gyvenim\u0105.<\/p>


Viena kontracepcija \u2013 du zuikiai \u00a0<\/strong>

Koj\u0105 tinkamai kontracepcijai pasirinkti ki\u0161a ir mitai. Vienas da\u017enesni\u0173 \u2013 es\u0105 hormonin\u0117s kontraceptin\u0117s priemon\u0117s i\u0161derina moters hormonus, skatina nevaisingum\u0105. Mat moterys da\u017enai \u0161ias kontraceptines priemones naudoja kitu tikslu, nei jos sukurtos: gydyti odos problemas, sureguliuoti menstruacin\u012f cikl\u0105, ma\u017einti jo skausm\u0105 ir kraujavim\u0105.

\u201eGydytojai da\u017enai skiria kontraceptines tabletes siekdamos sureguliuoti menstruacijas, nors pacient\u0117 net negyvena lytinio gyvenimo. Taigi moteris tur\u0117jusi nereguliar\u0173 cikl\u0105 ir d\u0117l to vartojusi kontraceptines priemones, at\u0117jus poreikiui pastoti ir nutraukus j\u0173 vartojim\u0105, sugr\u012f\u017eta \u012f pradin\u0119 pad\u0117t\u012f. Susiduriama su tikr\u0105ja problema, kod\u0117l tas ciklas buvo nereguliarus, ta\u010diau \u201emaskuotas\u201c kontraceptin\u0117mis priemon\u0117mis. Moteris galb\u016bt jau nuo gimimo tur\u0117jo hormonines reguliacijos problem\u0173. \u010cia gimsta mitas es\u0105 ilgai vartojusi kontraceptinius vaistus ir juos nutraukus nebegali pastoti\u201c, – ai\u0161kina R.Giliasevi\u010dien\u0117.

Tuo tarpu nuomon\u0117 es\u0105 apsisaugoti nuo n\u0117\u0161tumo padeda vaising\u0173 dien\u0173 skai\u010diavimas, anot specialist\u0117s, nors teori\u0161kai ir logi\u0161kas, prakti\u0161kai, deja, n\u0117ra veiksmingas. Kad tai pasiteisint\u0173, tur\u0117tume gyventi \u0161iltnamio s\u0105lygomis. Mat moteri\u0161k\u0173 hormon\u0173 pusiausvyr\u0105 ypa\u010d veikia stresas, nuovargis, kit\u0173 medikament\u0173 vartojimas ir net klimato s\u0105lygos. Bet kuriam i\u0161 veiksni\u0173 pasirei\u0161kus, gali pakisti ir ovuliacijos laikas.

\u201eJei vertintume laik\u0105, kada lyti\u0161kai santykiauti n\u0117ra pavojaus pastoti, prakti\u0161kai jo ir nelieka. Jei save \u012fspraudi \u012f tokius r\u0117mus, kur tada dviej\u0173 mylim\u0173j\u0173 emocija ir spontani\u0161kumo \u017eavesys? Juk aistros protr\u016bki\u0173 da\u017enai nesuplanuosi\u201c, – kalba pa\u0161nekov\u0117.

Da\u017enai jaunimo pasirenkamas lytinio akto nutraukimas prie\u0161 pat ejakuliacij\u0105, R.Giliasevi\u010dien\u0117 tikina, yra ne tik da\u017enai neveiksmingas, bet ir \u017ealojantis vyro sveikat\u0105. Nutrauktas lytinis aktas \u2013 tiesioginis kelias tur\u0117ti potencijos problem\u0173.

Gydytoja pripa\u017e\u012fsta, jaunuoliai paprastai gyvena spontani\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, savo veiksm\u0173 i\u0161 anksto neapgalvoja. Lytiniai santykiai turi tur\u0117ti pagrind\u0105, emocij\u0105. \u201eKai protas i\u0161sijungia, padaromi neapgalvoti veiksmai. Nors efektyvi\u0173 apsaugos priemoni\u0173 nuo n\u0117\u0161tumo yra daug, su jaunimu turime kalb\u0117ti ir apie lyti\u0161kai plintan\u010dias infekcijas, tod\u0117l ne visais atvejais tinkama naudoti tam tikr\u0105 apsaugos priemon\u0119\u201c, – atkreipia d\u0117mes\u012f specialist\u0117.

Tam tikslui gydytojas psichiatras, seksologas\u00a0Viktoras \u0160apurovas pirmenyb\u0119 teikia, jo nuomone, papras\u010diausiai ir patikimiausiai apsaugai \u2013\u00a0prezervatyvui. Mat jis apsaugo ir nuo lyti\u0161kai plintan\u010di\u0173 infekcij\u0173. Tiesa, net ir juo tinkamai naudotis reikia i\u0161mokti. Prezervatyv\u0105 svarbu u\u017esimauti prie\u0161 kontakt\u0105, o ne prie\u0161 lytinio akto pabaig\u0105.

\u201eTaip pat reikalinga \u017einoti, kad nuo didel\u0117s mechanin\u0117s \u012ftampos prezervatyvas gali ir suply\u0161ti, nusmukti. Tiesa, kartais skund\u017eiamasi es\u0105 \u012fprastiniai lateksiniai prezervatyvai ma\u017eina jautrum\u0105 ir pasitenkinimo jausm\u0105, tod\u0117l si\u016bloma rinktis ypa\u010d plonus i\u0161 specializuot\u0173 parduotuvi\u0173. J\u0173 dabar begal\u0117s, ne taip kaip prie\u0161 kelias de\u0161imtis met\u0173\u201c, – pastebi seksologas.<\/p>

Vis d\u0117lto, jei partneris yra pastovus, der\u0117t\u0173 pagalvoti apie patikimesn\u0119 kontracepcij\u0105 \u2013 hormonin\u0119. Mat toki\u0173 apsauga siekia arti \u0161imto procent\u0173. Prezervatyv\u0173 apsaugos patikimumas nors savaime yra maksimalus, suma\u017e\u0117ja d\u0117l taisykli\u0173 nesilaikymo. Pasitaiko, kad mylimieji po lytinio akto taip ir u\u017emiega vienas kito gl\u0117byje, atsipalaiduoja, nenusimauna prezervatyvo, nenusiprausia.

Lietuvoje sterilizacija ne\u012fteisinta<\/strong><\/p>

Lietuvoje vis dar n\u0117ra \u012fteisinta savanori\u0161ka chirurgin\u0117 sterilizacija \u2013 ilgalaik\u0117 kontracepcijos priemon\u0117, paremta reprodukcini\u0173 organ\u0173 operacija.

Lietuvos aku\u0161eri\u0173 ginekolog\u0173 draugijos narys, gydytojas Vytautas Klimas sako, chirurgin\u0117 sterilizacija vis dar klaidingai painiojama su kastracija.

\u201eTai neturi neigiamos \u012ftakos bendrai sveikatos b\u016bklei bei lytinei funkcijai. Vyr\u0173 lytini\u0173 latak\u0173 blokavimas yra minimali invazin\u0117 proced\u016bra, atliekama greitai ir saugiai. Moterims truput\u012f sud\u0117tingesn\u0117, bet kadangi yra visam gyvenimui, yra labai tinkama\u201c, – vertinim\u0105 pateikia V.Klimas.

Anot jo, tai yra pati patikimiausia ir da\u017eniausiai pasaulyje naudojama kontracepcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2019 metais \u0161\u012f kontracepcijos b\u016bd\u0105 naudojo apie 180 mln. moter\u0173 ir apie 43 mln. vyr\u0173. <\/p>

lsveikata.lt<\/a><\/p>

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Greta Vanagien\u0117 Tyrimai rodo, kad ma\u017edaug kas ketvirtas paaugli\u0173 n\u0117\u0161tumas baigiasi abortu. Specialistai ai\u0161kina tai lemia netinkamai pasirinktas kontracepcijos b\u016bdas. Gydytoja aku\u0161er\u0117-ginekolog\u0117 Regina Giliasevi\u010dien\u0117 aptaria \u0161i\u0173 naudas ir pasekmes. Kas… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":120453,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-120452","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sveikata","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones.jpg",1000,750,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-768x576.jpg",768,576,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones.jpg",1000,750,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones.jpg",1000,750,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones.jpg",1000,750,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-600x450.jpg",600,450,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Sveikata<\/a>","tag_info":"Sveikata","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/apsuagos-priemones.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120452","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=120452"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120452\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":120455,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/120452\/revisions\/120455"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/120453"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=120452"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=120452"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=120452"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}