{"id":119222,"date":"2025-02-25T11:35:11","date_gmt":"2025-02-25T09:35:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=119222"},"modified":"2025-02-25T11:35:11","modified_gmt":"2025-02-25T09:35:11","slug":"sodros-apzvalga-pajamos-augo-taciau-darbo-rinkos-aktyvumas-mazejo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/02\/25\/sodros-apzvalga-pajamos-augo-taciau-darbo-rinkos-aktyvumas-mazejo\/","title":{"rendered":"\u201eSodros\u201c ap\u017evalga: pajamos augo, ta\u010diau darbo rinkos aktyvumas ma\u017e\u0117jo"},"content":{"rendered":"

2024 met\u0173 paskutin\u012fj\u012f ketvirt\u012f vidutin\u0117s darbo pajamos augo pana\u0161iu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, ta\u010diau darbo rinkos aktyvumas ma\u017e\u0117jo \u2013 rodo naujausi \u201eSodros\u201c duomenys. Institucija pristat\u0117 ir naujausi\u0105 situacij\u0105 d\u0117l moter\u0173 ir vyr\u0173 pajam\u0173 skirtum\u0173.<\/strong><\/p>

Antr\u0105j\u012f 2024 met\u0173 ketvirt\u012f vidutin\u0117s vis\u0105 m\u0117nes\u012f dirbusi\u0173 darbuotoj\u0173 darbo pajamos, nuo kuri\u0173 sumok\u0117tos socialinio draudimo \u012fmokos, palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus padid\u0117jo 231 euru arba 11,2 proc. ir siek\u0117 2 291 eur\u0105 neatskai\u010dius mokes\u010di\u0173. Darbo pajamos \u012f rankas per metus padid\u0117jo 132 eurais arba 10, 3 proc. iki 1 407 eur\u0173.<\/p>

Metin\u0117 infliacija 2024 m. gruod\u012f buvo 2,1 proc.<\/p>

2024 met\u0173 pabaigoje pajam\u0173 augim\u0105 pajuto 6 i\u0161 10 dirban\u010di\u0173j\u0173, arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraust\u0173j\u0173 pajamos per metus suma\u017e\u0117jo.<\/p>

\u201eAntrus metus i\u0161 eil\u0117s darbo pajamos augo de\u0161imtadaliu. Minimalios m\u0117nesio algos didinimas lemia d\u0117sningum\u0105: kuo ma\u017eesn\u0117s pajamos, tuo labiau juntamas j\u0173 augimas. Daugiau nei pus\u0117s \u017emoni\u0173, u\u017edirban\u010di\u0173 MMA ir ma\u017eiau, pajamos padid\u0117jo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp \u017emoni\u0173, kuri\u0173 pajamos yra trij\u0173 vidutini\u0173 darbo pajam\u0173 dyd\u017eio, augim\u0105 gal\u0117jo patirti tik tre\u010ddalis\u201d, \u2013 sako \u201eSodros\u201c Statistikos, analiz\u0117s ir prognoz\u0117s skyriaus patar\u0117ja Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>

Labiausiai augo vyresni\u0173 darbuotoj\u0173 atlyginimai<\/strong><\/p>

Spar\u010diau did\u0117jo vyresni\u0173 darbuotoj\u0173 darbo pajamos. Pavyzd\u017eiui, 51-60 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je augimas siek\u0117 12,4 proc., kai tarp 25-30 met\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 8,1 proc. Taip nutiko d\u0117l to, kad darbo pajamos labiausiai augo \u0161vietimo (20,7 proc.) ir \u017emoni\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros (14 proc.) sektoriuose, o tai sritys, kuriose daugiausia dirba vyresnio am\u017eiaus darbuotojai.<\/p>

\u201eAtlyginim\u0173 didinimas mokytojams atsispind\u0117jo ir statistikoje \u2013 \u0161vietimo sektoriuje dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pajamos padid\u0117jo apie 211 eur\u0173 \u012f rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytoj\u0173 pajamos. \u017dmoni\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros srityje did\u0117jo ir gydytoj\u0173, ir slaugos specialist\u0173, ir socialini\u0173 darbuotoj\u0173 atlyginimai\u201c, \u2013 pastebi \u201eSodros\u201c analitik\u0117.<\/p>

Daugiausia apdraust\u0173j\u0173 turin\u010diuose ekonominiuose sektoriuose \u2013 didmenin\u0117je ir ma\u017emenin\u0117je prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje pajamos did\u0117jo vidutini\u0161kai 10 proc. Tarp \u0161i\u0173 veikl\u0173 i\u0161siskyr\u0117 transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolim\u0173j\u0173 reis\u0173 vairuotoj\u0173 \u2013 j\u0173 darbo pajamos padid\u0117jo apie 18 proc., ta\u010diau liko palyginti nedidel\u0117s \u2013 1 313 eur\u0173 neatskai\u010dius mokes\u010di\u0173.<\/p>

Daug\u0117jo atleidim\u0173<\/strong><\/p>

Darbo rinkos aktyvumas 2024 m. ketvirt\u0105j\u012f ketvirt\u012f buvo ma\u017eesnis nei ankstesniais metais \u2013 nors pri\u0117mim\u0173 skai\u010dius i\u0161liko stabilus, atleidim\u0173 buvo daugiau. Jei 2023 m. teigiamas pri\u0117mim\u0173 ir atleidim\u0173 balansas siek\u0117 26,2 t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173, 2024 m. priimta tik 1,2 t\u016bkstan\u010dio daugiau nei atleista.<\/p>

Gruod\u012f bendras apdraust\u0173j\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 0,8 proc. arba 10,2 t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173 palyginti su tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus. Daugiausia darbuotoj\u0173 neteko transporto sektorius \u2013 8,9 t\u016bkstan\u010dio, ta\u010diau \u010dia ma\u017e\u0117jo ne vairuotoj\u0173, o reklamos specialist\u0173 skai\u010dius. Apdraust\u0173j\u0173 ma\u017e\u0117jimas matomas taip pat prekybos (8,1 t\u016bkstan\u010dio) ir statybos (2,1 t\u016bkstan\u010dio) sektoriuose.<\/p>

Darbuotoj\u0173 augimas fiksuotas \u017emoni\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros srityje \u2013 \u010dia per metus darbuotoj\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo 6,2 t\u016bkstan\u010dio. Priimta daugiau slaugos specialist\u0173, asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros pad\u0117j\u0117j\u0173, socialini\u0173 darbuotoj\u0173.<\/p>

Nedarbo i\u0161moka kompensavo iki 80 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173<\/strong><\/p>

D\u0117l silpstan\u010dio pri\u0117mim\u0173 ir atleidim\u0173 balanso did\u0117jo nedarbo i\u0161mokos gav\u0117j\u0173 skai\u010dius. 2024 m. gruod\u012f nedarbo i\u0161mok\u0105 gavo 83,2 t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173 arba 5,1 t\u016bkstan\u010dio daugiau nei tuo pa\u010diu laikotarpiu prie\u0161 metus.<\/p>

Jaunimo iki 30 met\u0173 grup\u0117je bedarbi\u0173 skai\u010dius augo labiausiai \u2013 tarp vis\u0173 to am\u017eiaus apdraust\u0173j\u0173 kas de\u0161imtasis buvo nedarbo i\u0161mokos gav\u0117jas. Tuo metu 41-50 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je tik apie 5 proc. vis\u0173 apdraust\u0173j\u0173 gavo nedarbo i\u0161mok\u0105.<\/p>

\u201eTai gali b\u016bti susij\u0119 su tuo, kad jaunimas da\u017eniau dirba sezoninius darbus, darb\u0105 derina su mokslais ar dr\u0105siau leid\u017eiasi \u012f naujo darbo paie\u0161kas\u201d, \u2013 nurodo Kristina Zitikyt\u0117.<\/p>

Dirbantys \u017emon\u0117s, netek\u0119 darbo, priklausomai nuo buvusi\u0173 pajam\u0173, gali tik\u0117tis skirtingo i\u0161mokos dyd\u017eio. Nedarbo i\u0161moka gali b\u016bti mokama iki 9 m\u0117nesi\u0173, ta\u010diau po pirm\u0173j\u0173 trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161mokos suma ma\u017e\u0117ja.<\/p>

Jei \u017emogus anks\u010diau u\u017edirbo 708 eur\u0173 \u012f rankas arba minimal\u0173 atlyginim\u0105 2024 metais,<\/strong> jis pirmus tris m\u0117nesius gavo 573 eur\u0173 i\u0161mok\u0105, kuri kompensavo apie81 proc.<\/strong> jo ankstesnio atlyginimo. V\u0117liau i\u0161moka ma\u017e\u0117jo kas tris m\u0117nesius.<\/strong><\/p>

Vidutines darbo pajamas tur\u0117jusiam \u017emogui pirmaisiais m\u0117nesiais nedarbo i\u0161moka kompensavo 78 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anks\u010diau u\u017edirbam\u0173 1 407 eur\u0173 \u012f rankas jis prad\u017eioje gavo 1 104 eur\u0173 nedarbo i\u0161mok\u0105.<\/p>

Jei \u017emogaus atlyginimas buvo dviej\u0173 vidutini\u0173 darbo pajam\u0173 dyd\u017eio \u20132 772 eur\u0173 \u012frankas, jo pirm\u0173 trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 i\u0161moka praeitais metais b\u016bt\u0173 maksimali \u012fmanoma \u2013 1 270 eur\u0173 arbaapie 46 proc. buvusi\u0173 pajam\u0173.<\/p>

Vidutin\u0117 nedarbo i\u0161moka 2024 m. gruod\u012f siek\u0117 595 eurus \u2013tai 12 proc. daugiau nei prie\u0161 metus.<\/strong><\/p>

Atotr\u016bkis tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 darbo pajam\u0173 \u2013 ar situacija kei\u010diasi?<\/strong><\/p>

Lietuvoje vyr\u0173 ir moter\u0173 darbo pajam\u0173 skirtumas i\u0161lieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotr\u016bkio ma\u017e\u0117jimas. Dabar jis siekia 12,9 proc., kai prie\u0161 metus buvo 13,5 proc.<\/p>

2024 m. lapkrit\u012f moter\u0173 vidutin\u0117s darbo pajamos augo 11 proc., vyr\u0173 \u2013 10 proc., ta\u010diau \u0161iuo metu skirtumas vyr\u0173 naudai \u2013 149 eur\u0173 \u012f rankas.<\/p>

Moter\u0173 ir vyr\u0173 darbo pajam\u0173 skirtumams turi \u012ftakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzd\u017eiui finans\u0173, transporto, informacijos ir ry\u0161i\u0173 sektoriuose dominuoja vyrai, <\/strong>kurie da\u017eniau u\u017eima auk\u0161tesnes ir geriau apmokamas pareigas. <\/p>

Informacijos ir ry\u0161i\u0173 srityje skirtumas tarp vyr\u0173 ir moter\u0173 u\u017edirbam\u0173 pajam\u0173 siekia 737 eurus \u012f rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys \u0161ioje ekonomin\u0117je veikloje da\u017eniau yra rinkodaros ir reklamos specialist\u0117s, o vyrai \u2013 programin\u0117s \u012frangos ir taikom\u0173j\u0173 program\u0173 k\u016br\u0117jai.<\/p>

\u017dmoni\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros srityje skirtumas \u012f rankas yra 642 eurai. Moterys \u010dia da\u017eniau dirba slaugytojomis, o vyrai \u2013 gydytojais specialistais.<\/p>

Ma\u017eiausias atotr\u016bkis \u0161vietime \u2013 \u010dia vyr\u0173 ir moter\u0173 pajamos skiriasi vos 12 eur\u0173.<\/p>

Moter\u0173 daugiausia dirba pagrindinio ir vidurinio ugdymo (19 t\u016bkst.) bei ikimokyklinio ugdymo mokytojomis (12 t\u016bkst.). Vyr\u0173 daugiau tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytoj\u0173 (3,3 t\u016bkst.), auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 d\u0117stytoj\u0173 (2,2 t\u016bkst., 40 proc. vis\u0173 d\u0117stytoj\u0173). \u0160vietimo sektoriuje vyrai taip pat da\u017eniau dirba nekvalifikuot\u0105 darb\u0105 \u2013 jie sudaro 52 proc. nekvalifikuot\u0173 darbinink\u0173.<\/p>

Transporto sektorius \u2013 i\u0161skirtinis, \u010dia moterys u\u017edirba daugiau<\/strong><\/p>

Transporto sektoriuje, kuriame vyrai dominuoja savo skai\u010diumi, moterys u\u017edirba daugiau u\u017e juos. Vyr\u0173 vidutin\u0117s pajamos \u012f rankas \u010dia siekia 1 047 eurus, o moter\u0173 1 172 eurus. Taip yra d\u0117l to, kad vyrai transporte da\u017eniausiai yra sunkiasvori\u0173 automobili\u0173 vairuotojai, o moterys \u2013 reklamos specialist\u0117s, buhalter\u0117s, vadybos ir organizavimo analitik\u0117s.<\/p>

Did\u017eiuosiuose ekonominiuose sektoriuose atotr\u016bkis ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau vis dar siekia 30 proc. Didmenin\u0117s ir ma\u017emenin\u0117s prekybos sektoriuje, kuriame i\u0161 viso yra 214 t\u016bkstan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173, moterys sudaro 54 proc. vis\u0173 dirban\u010di\u0173j\u0173. \u010cia vyr\u0173 vidutin\u0117s darbo pajamos 2024 m. lapkrit\u012f buvo 1 240 eur\u0173 \u012f rankas, moter\u0173 \u2013 1 009 eurai. Pajam\u0173 skirtumas \u2013 231 euras.<\/p>

Aptarnavimo sektoriuose pajam\u0173 atotr\u016bkis ma\u017eesnis, bet pajamos \u2013 vienos ma\u017eiausi\u0173 rinkoje. Pavyzd\u017eiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaug\u0173 sektoriuje, kuriame dirba 49 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, moterys sudaro 74 proc. vis\u0173 darbuotoj\u0173. Vyrai \u010dia u\u017edirba apie 894 eurus \u012f rankas, moterys \u2013 808 eurus. Skirtumas siekia 86 eurus.<\/p>

Moterys re\u010diau u\u017e vyrus vadovauja ir da\u017eniau pri\u017ei\u016bri vaikus<\/strong><\/p>

Tarp vadov\u0173 vyrai sudaro 61 proc., o moterys \u2013 39 proc., ta\u010diau moterys da\u017eniau vadovauja sveikatos, \u0161vietimo ir finans\u0173 sektoriuose, o vyrai \u2013 statyb\u0173, transporto ir technologij\u0173 srityse.<\/p>

Didesn\u0119 \u0161eimos prie\u017ei\u016bros atsakomyb\u0119 prisiima moterys \u2013 88 proc. vaiko prie\u017ei\u016bros i\u0161mok\u0173 gav\u0117j\u0173 sudaro b\u016btent jos. Tai gali tur\u0117ti \u012ftakos darbo u\u017emokes\u010dio poky\u010diams ilgalaik\u0117je perspektyvoje.<\/p>

Ma\u017eiau u\u017edirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir ma\u017eesnes pensijas. Vis d\u0117lto \u0161is skirtumas pama\u017eu traukiasi. Jei 2019 metais vyr\u0173 pensijos buvo 20 proc. didesn\u0117s nei moter\u0173, 2024 metais \u2013 16 proc. \u0160iuo metu vyr\u0173 pensija 90 eur\u0173 didesn\u0117 nei moter\u0173.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2024 met\u0173 paskutin\u012fj\u012f ketvirt\u012f vidutin\u0117s darbo pajamos augo pana\u0161iu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, ta\u010diau darbo rinkos aktyvumas ma\u017e\u0117jo \u2013 rodo naujausi \u201eSodros\u201c duomenys. Institucija pristat\u0117 ir naujausi\u0105 situacij\u0105 d\u0117l moter\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":118611,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[],"class_list":["post-119222","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-aktualijos","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra-300x216.jpg",300,216,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg",431,311,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Aktualijos<\/a>","tag_info":"Aktualijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/SoDra.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/119222","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=119222"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/119222\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":119223,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/119222\/revisions\/119223"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/118611"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=119222"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=119222"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=119222"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}