{"id":118665,"date":"2025-02-10T11:49:56","date_gmt":"2025-02-10T09:49:56","guid":{"rendered":"https:\/\/www.santaka.info\/?p=118665"},"modified":"2025-02-10T11:49:56","modified_gmt":"2025-02-10T09:49:56","slug":"istorikas-isitikines-karo-esme-nesiskiria-skiriasi-tik-jo-forma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2025\/02\/10\/istorikas-isitikines-karo-esme-nesiskiria-skiriasi-tik-jo-forma\/","title":{"rendered":"Istorikas \u012fsitikin\u0119s \u2013 karo esm\u0117 nesiskiria, skiriasi tik jo forma"},"content":{"rendered":"

Karo istorikas Valdas Rakutis savo naujoje knygoje \u201eKarai ir taikos. Nuo seniausi\u0173 laik\u0173 iki dabarties\u201c pasakoja ne tik apie kar\u0105, jo prie\u017eastis, principus, bet ir apie taik\u0105, kuri yra vis\u0173 kar\u0173 tikslas. Istorikas \u012fsitikin\u0119s, kad perprasti karo mechanizm\u0105 n\u0117ra lengva, ta\u010diau visi karai tam tikru at\u017evilgiu pana\u0161\u016bs. Ar lietuviai \u2013 kari\u0173 tauta? Kas lietuviams atrodo did\u017eiausias prie\u0161as? Kiek filmuose apie \u0161nipus esama tiesos? Kuri\u0173 garsiausi\u0173 Lietuvos kariuomen\u0117s vad\u0173 pavard\u0117s \u012f karo istorij\u0105 \u012fra\u0161ytos aukso raid\u0117mis? Kaip atrodo taikos deryb\u0173 stalas? Tokius klausimus kelia V. Rakutis savo knygoje, kuri\u0105 para\u0161\u0117 drauge su \u017eurnaliste \u017dilvine Petrauskaite. Pateikiame interviu su knygos autoriumi.<\/h2>

\u2013 J\u016bs\u0173 knygoje galime rasti daug istorinio konteksto. Koks buvo knygos sumanymas?<\/em><\/p>

\u2013 Kai Ukrainoje 2022-aisiais suaktyv\u0117jo karo veiksmai, leidykla man\u0119s paklaus\u0117, ar gal\u0117\u010diau para\u0161yti knyg\u0105 apie kar\u0105. \u201eGeriau apie kar\u0105 ir taik\u0105\u201c, \u2013 pasakiau, nes man viskas atrod\u0117 labai neai\u0161ku. Kol knyg\u0105 para\u0161ysiu, karas bus arba pasibaig\u0119s, arba visiems gerokai \u012fgris\u0119s, skaityti apie j\u012f nebus \u012fdomu. Knygos tema tapo karo ir taikos s\u0105vok\u0173 tarpusavio santykis, \u2013 i\u0161ties, viena be kitos jos egzistuoti negali: neb\u016bt\u0173 \u017eod\u017eio \u201etaika\u201c, jei neb\u016bt\u0173 \u017eod\u017eio \u201ekaras\u201c.<\/p>

\u2013 Ar galima \u012ftarti, kad \u017emon\u0117s Lietuvoje buvo pamir\u0161\u0119 apie tai, jog karas gali kilti?<\/em><\/p>

\u2013 Labai nor\u0117jo pamir\u0161ti. \u0160alia esantis Vakar\u0173 pasaulis tarsi \u0161viet\u0117 mintimi, kad karas atgyveno, jis liko praeityje, kad tai \u2013 tamsus laikas, kuris niekada daugiau nebeateis. Tik\u0117jimas ilgalaike taika i\u0161kreipia realyb\u0119, \u2013 visa tai, kas griov\u0117 \u0161i\u0105 iliuzij\u0105, buvo niekinama, stumiama \u012f \u0161on\u0105. Jau seniai kalbu, kad visos taikos kada nors baigiasi, dar 2010\u20132011 metais tur\u0117jau pareng\u0119s paskait\u0105 \u201eJeigu karas rytoj, arba Tamsieji am\u017eiai\u201c. Tai, apie k\u0105 kalb\u0117jau tuomet, atrod\u0117 visi\u0161kai nerealu, ta\u010diau nuojauta ir \u017eenklai liudijo k\u0105 kita. Ai\u0161kiai buvo matyti: ateina sunk\u016bs laikai ir j\u0173 niekaip nesustabdys tai, kad visi nusprend\u0117, jog karo nebus.<\/p>

Pasaulio istorija pilna atsikartojim\u0173, ir galima manyti, kad jei ilg\u0105 laik\u0105 karo netur\u0117jome, jis ateis ypa\u010d didelis, visa griaunantis, toks, koks buvo Pirmasis pasaulinis, kai griuvo imperijos, kai tas, kas rod\u0117si patikima, tapo visi\u0161kai nepatikima.<\/p>

\u2013 Kas gi \u012f \u017emogaus galv\u0105 \u012fd\u0117jo program\u0105 visk\u0105 pamir\u0161ti? Nepaisyti pamok\u0173, j\u0173 nei\u0161mokti? Mes suvokiame, kokie \u017eiaurumai ateina su karu, bet tai niekaip nestabdo\u2026<\/em><\/p>

\u2013 \u017dmogus turi daugyb\u0119 ger\u0173j\u0173 savybi\u0173, viena i\u0161 j\u0173 \u2013 viltis ir optimizmas. Kai karas baigiasi, optimizmas ima vir\u0161\u0173 ir mes galvojame, kad \u0161is karas \u2013 tikrai paskutinis. Ta\u010diau prasisuka trisde\u0161imties met\u0173 skaitiklis, \u017emon\u0117s daug k\u0105 u\u017emir\u0161ta. Karo ir taikos ritmas pasaulyje kartojasi vidutini\u0161kai kas trisde\u0161imt met\u0173. Prasisuka viena visavert\u0117 karta, o kita jau gauna i\u0161m\u0117ginim\u0105. Po m\u016bs\u0173 Nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 pra\u0117jo trisde\u0161imt met\u0173, ir mes v\u0117l matome gr\u0117smes m\u016bs\u0173 nacionaliniam saugumui. Blogai yra tai, kad visuomen\u0117s daugumai toks po\u017ei\u016bris visi\u0161kai nepa\u017e\u012fstamas, o m\u016bs\u0173 \u0161alies \u0161vietimo sistema nieko nepadar\u0117, kad \u017emones parengt\u0173 neramiems laikams. Skamba \u017eiauriai, bet labai gali b\u016bti, kad p\u016bkuoti, i\u0161puosel\u0117ti, i\u0161lepinti m\u016bs\u0173 vaikai vien\u0105 dien\u0105 taps valstyb\u0117s gyn\u0117jais.<\/p>

\u2013 Ar egzistuoja paai\u0161kinimas, kod\u0117l kare \u017emon\u0117s tampa \u017ev\u0117rimis?<\/em><\/p>

\u2013 Tod\u0117l, kad \u017emoguje egzistuoja dvi prigimtys \u2013 esame Dievo vaikai ir kartu biologin\u0117s b\u016btyb\u0117s, turin\u010dios tiksl\u0105 i\u0161likti ir b\u016bti kuo geresn\u0117je pozicijoje. Kai neparuo\u0161ti \u017emon\u0117s patenka \u012f vietas, kur jiems nereik\u0117jo patekti, jie praranda Dievo vaiko savybes ir, prarad\u0119 \u017emogi\u0161kum\u0105, gali virsti visi\u0161kais \u017ev\u0117rimis. Ma\u017eai apie tai kalbame, nors kartais girdime apie per sapnus \u0161okin\u0117jan\u010dius karo veteranus. I\u0161 kar\u0173 gr\u012f\u017e\u0119 \u017emon\u0117s sunkiai adaptuojasi. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad jie nebuvo pasireng\u0119, nes man\u0117, jog pasaulis yra kitoks. Patek\u0119 \u012f sunki\u0173 sprendim\u0173 lauk\u0105, jie negal\u0117davo veiksm\u0173 suderinti su savo vidumi, atmesdavo tai, kas vyksta, arba \u012fjungdavo sav\u0119s naikinimo program\u0105.<\/p>

Sud\u0117tingoje situacijoje \u017emogui reikia per\u017eengti du svarbiausius slenks\u010dius \u2013 i\u0161jungti savisaugos instinkt\u0105 ir pakelti rank\u0105 prie\u0161 kit\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f save. Tai \u2013 labai sunkus \u017eingsnis, kur\u012f \u017eeng\u0119s patenki \u012f pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 kategorij\u0105.<\/p>

\u2013 Ar galite apibr\u0117\u017eti, kas, vertinant i\u0161 istorin\u0117s perspektyvos, yra dr\u0105sus karys?<\/em><\/p>

\u2013 Dr\u0105sus karys da\u017eniausiai turi ry\u0161\u012f su prot\u0117viais, \u2013 jei su prie\u0161ais kovojo mano senelis, tai ir a\u0161 kovosiu. \u0160tai kod\u0117l bajor\u0173 gimin\u0117se buvo saugomi ir b\u016bsimiesiems riteriams rodomi m\u016b\u0161iuose dalyvavusi\u0173 prot\u0117vi\u0173 paveikslai. Kartais sakau moksleiviams susitikimuose: \u201eAr j\u016bs tikrai b\u0117gsite, palik\u0119 savo mo\u010diutes, ma\u017eus vaikus neapgintus?\u201c Man atrodo, kad pareigos ginti silpnesniuosius suvokimas stipriai motyvuoja. Svarbu suprasti, d\u0117l ko vyksta kova ir karas. Dr\u0105sa atsiranda per pratybas, kai esi pasireng\u0119s, kai \u017einai, kaip \u012fveikti prie\u0161\u0105.<\/p>

\u2013 Dar vienas svarbus \u017emogus karo, o ir taikos metais \u2013 vadas. Tas, kuris veda \u012f priek\u012f\u2026<\/em><\/p>

\u2013 Sutinku, lyderis yra labai svarbu, nes \u017emogus kare suvokia, kad nuo jo niekas nepriklauso. Jis turi tik\u0117ti vadu, lyderiu, jam kur kas ai\u0161kiau, jei kovoja ne vien u\u017e T\u0117vyn\u0119, bet taip pat ir u\u017e vad\u0105, u\u017e draugus. Kari\u0161kai \u017eino, k\u0105 rei\u0161kia korpuso dvasia, komanda, kurioje esu a\u0161, mano batalionas, mano kuopa, mano skyrius, mano draugai. Juk daugeliu atvej\u0173 draugai vienas kit\u0105 ir gelbsti, o apie kovin\u0119 draugyst\u0119 sklando legendos. Taikos metu kartais tokio lyderio n\u0117ra, jis atsiranda, kai i\u0161tinka karas. Tada svarbiausiu veik\u0117ju gali tapti \u017emogus i\u0161 \u0161alies.<\/p>

\u2013 \u0160iandienos kariuomen\u0117je pastebite tendencij\u0105, kad ateina daugiau moter\u0173?<\/em><\/p>

\u2013 Did\u017eiul\u0119! Jos geriau pasirengusios, da\u017enai labiau motyvuotos, o vyrai, deja, silpn\u0117ja. Gal d\u0117l to, kad daugel\u012f j\u0173 u\u017eaugina vieni\u0161os mamos arba mo\u010diut\u0117s. Viena vertus, tikrai esama specialybi\u0173, kur moterys labiau tinka, kurios sutvertos karui, kita vertus, jeigu jos \u017eus, o karas truks met\u0173 metus, nuostolis bus dvigubas, trigubas, keturgubas, nes jos vaik\u0173 nebeu\u017eaugins. \u0160tai kod\u0117l sakau, kad moterys, galin\u010dios susilaukti vaik\u0173, netur\u0117t\u0173 atsidurti m\u016b\u0161io lauke.<\/p>

\u2013 Ar j\u016bs vis dar manote, kad Tre\u010diojo pasaulinio karo galima i\u0161vengti?<\/em><\/p>

\u2013 Galima, bet mes visk\u0105 darome, kad nei\u0161vengtume. Senov\u0117s graikai sakydavo: \u201eMarsas u\u017evaldo \u017emoni\u0173 protus. Ir kai karas baigiasi, kai imama ie\u0161koti jo prie\u017eas\u010di\u0173, paai\u0161k\u0117ja, kad prie\u017eastys buvo niekin\u0117s.\u201c Kai stebiu, kas vyksta Izraelyje, Rusijoje, man atrodo, kad Marsas \u012fsisiaut\u0117jo, kursto \u017emones ir veda juos \u012f pakvai\u0161im\u0105. Kartais galvoju: ar mes tikrai galime ka\u017ek\u0105 pakeisti? Pamenate, k\u0105 ra\u0161\u0117 Remarque\u2019as: yra laikas gyventi ir yra laikas mirti. Ta\u010diau juk i\u0161likome per \u0161imtme\u010dius, i\u0161liksime ir dabar, tik nepasiduokime iliuzijoms, geriau stenkim\u0117s b\u016bti pasireng\u0119.<\/p>

Laisv\u0117 RADZEVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>

\"\"<\/figure>

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Karo istorikas Valdas Rakutis savo naujoje knygoje \u201eKarai ir taikos. Nuo seniausi\u0173 laik\u0173 iki dabarties\u201c pasakoja ne tik apie kar\u0105, jo prie\u017eastis, principus, bet ir apie taik\u0105, kuri yra vis\u0173… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":118667,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Istorikas Valdas Rakutis savo naujoje knygoje \u0117m\u0117si taikoje ie\u0161koti karo ir kare \u2013 taikos. \/ Asmeninio albumo nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[209,27],"tags":[],"class_list":["post-118665","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-knygu-lentyna","category-kultura","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas-300x180.jpg",300,180,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg",591,354,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Knyg\u0173 lentyna<\/a> Kult\u016bra<\/a>","tag_info":"Kult\u016bra","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/rasytojas.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/118665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=118665"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/118665\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":118670,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/118665\/revisions\/118670"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/118667"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=118665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=118665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=118665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}