Tikra istorija<\/strong><\/p> Tokioje \u017eiaurioje realyb\u0117je gyvena dvi viena kitos nepa\u017e\u012fstan\u010dios moterys \u2013 Javdocha ir Solomija. Viena kas ryt\u0105 pabunda kamuojama \u017ev\u0117ri\u0161ko alkio, aplink siau\u010diantis badas naikina visk\u0105, k\u0105 ji myli. Kita maistu slopina skaud\u017ei\u0105 netekt\u012f ir vyro abejingum\u0105, tik bado dieta gali j\u0105 i\u0161gelb\u0117ti nuo mirties.<\/p> Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, rodos, negali egzistuoti toje pa\u010dioje tikrov\u0117je, ta\u010diau romano autor\u0117 i\u0161 j\u0173 supina nematom\u0105 likimo gij\u0105 ir priartina vien\u0105 prie kitos.<\/p> Romano \u201eRaudon\u0173j\u0173 skruzd\u017ei\u0173 am\u017eius\u201c pagrindu tapo vienas baisiausi\u0173 nusikaltim\u0173 \u017emogi\u0161kumui \u2013 diktatoriaus Josifo Stalino XX am\u017eiaus ketvirtajame de\u0161imtmetyje Ukrainoje sukeltas badas, dar \u017einomas holodomoro pavadinimu. Istorikai teigia, kad per did\u012fj\u012f bad\u0105 Ukrainoje \u017euvo ma\u017edaug 3,9 milijono, o gal ir daugiau gyventoj\u0173, buvo sunaikinta valstie\u010di\u0173 kult\u016bra, tradicijos ir netgi kalba. Holodomoras paliet\u0117 daugyb\u0119 \u0161eim\u0173, anuome\u010diai i\u0161gyvenimai persik\u0117l\u0117 i\u0161 kartos \u012f kart\u0105.<\/p> \u201eMano mo\u010diut\u0117 i\u0161gyveno bad\u0105, bet niekada mums apie savo i\u0161gyvenimus nepasakojo, visa tai keliasi i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, a\u0161 irgi esu \u0161ios traumos ne\u0161iotoja, \u2013 kalb\u0117jo T. Pjankova. \u2013 Nenoriu, kad mano vaikai patirt\u0173 tai, k\u0105 a\u0161 patyriau vaikyst\u0117je. Visada manydavau, kad mo\u010diut\u0117 yra taupi ir netgi godi \u2013 nusipirkusi saldaini\u0173 ar prikepusi pampu\u0161k\u0173, ji visada mums, an\u016bkams, padalydavo po vien\u0105, o visa kita pasl\u0117pdavo. Mes, vaikai, saldumyn\u0173 labai nor\u0117davome, apie\u0161kodavome mo\u010diut\u0117s namus ir nu\u0161vilpdavome, k\u0105 rad\u0119. Tada nesupratau, kod\u0117l ji taip siaubingai visk\u0105 kaupia \u2013 pilnos spintel\u0117s kruop\u0173, d\u017ei\u016bv\u0117si\u0173, kandys skraido, o i\u0161mesti neleid\u017eia. Kod\u0117l ji i\u0161 mi\u0161ko namo tempia visokias uogas, \u017eoles, kod\u0117l gamina maist\u0105 i\u0161 augal\u0173. I\u0161 mo\u010diut\u0117s i\u0161mokau gaminti virtinius su dilg\u0117l\u0117mis, auk\u0161\u010diausia klas\u0117 \u0161iandien, visi nustemba, o juk tada \u2013 i\u0161 vargo. Dabar suprantu, kok\u012f turt\u0105 i\u0161 mo\u010diut\u0117s paveld\u0117jau, koki\u0173 \u017eini\u0173 gavau, kokios patirties! Atpa\u017e\u012fstu augalus, moku jais gydyti, paruo\u0161ti valgiui, jei prireikt\u0173.\u201c<\/p> U\u017esienie\u010diai nepatiki<\/strong><\/p> Baisiausia, kad nuo karo \u012f Austrij\u0105 pab\u0117gusi ra\u0161ytoja n\u0117ra visi\u0161kai tikra, jog tai, kas anuomet vyko Ukrainoje, nepasikartos.<\/p> \u201eKaras, kuris dabar vyksta Ukrainoje, prasid\u0117jo ne dabar ir ne 2014-aisiais, visa tai jau vyko prie\u0161 tris \u0161imtus metus, \u0161is karas turi labai gilias \u0161aknis \u2013 rusai nori sunaikinti ukrainie\u010di\u0173 taut\u0105, nori sau derling\u0173 Ukrainos \u017eemi\u0173\u201c, \u2013 kalb\u0117jo knygos autor\u0117.<\/p> Ji prisimena ir kry\u017eiaus kelius, kuriuos teko nueiti, kol rankra\u0161tis buvo i\u0161spausdintas. Net kelios Ukrainos leidyklos para\u0161\u0117, kad tema n\u0117ra komercin\u0117, knygos apie bad\u0105 niekas neskaitys. \u201eGalima sakyti, kad knyga i\u0161spausdinta per pa\u017eintis, kai jau visai netekau vilties, mano vyras, taip pat ra\u0161ytojas, paskambino \u012f vien\u0105 leidykl\u0105 ir sutar\u0117, kad jie priims rankra\u0161t\u012f\u201c, \u2013 knygos prad\u017ei\u0105 prisimin\u0117 ra\u0161ytoja.<\/p> \u0160iandien jos knyga jau i\u0161versta \u012f \u010dek\u0173, lenk\u0173, vokie\u010di\u0173 kalbas, Vokietijoje knygos leidimas pakartotas.<\/p> \u201eStaiga paai\u0161k\u0117jo, kad tema \u2013 aktuali, kad ir dabar Ukrainoje vyksta pana\u0161\u016bs dalykai \u2013 naikinama kult\u016bra, literat\u016bra, kalba. Tai, k\u0105 i\u0161gyvena ukrainie\u010di\u0173 tauta, yra tiesiogin\u0117 projekcija \u012f 1933\u20131934 metus\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi T. Pjankova.<\/p> Ra\u0161ytoja pasakojo, kad pristatydama knyg\u0105, ypa\u010d u\u017esienio \u0161alyse, da\u017enai susiduria su nepasitik\u0117jimu. Skaitytojai ir \u017eurnalistai jos da\u017enai klausia apie tikrov\u0117s ir fantazijos santyk\u012f knygoje. \u201eVienos vokie\u010di\u0173 televizijos \u017eurnalistai \u012f interviu at\u0117jo knyg\u0105 jau perskait\u0119, ta\u010diau jie niekaip negal\u0117jo patik\u0117ti, kad ra\u0161au ties\u0105 ir kad istorijos yra tikros. Prie\u0161 Frankfurto knyg\u0173 mug\u0119 dar kart\u0105 su jais susitikau, jie jau buvo pasireng\u0119, pasidom\u0117j\u0119, gim\u0117 puikus siu\u017eetas apie bado ginkl\u0105, kuriame holodomoro patirtys buvo sujungtos su \u0161iandiena \u2013 ant rugi\u0173 lauk\u0173 krintan\u010diomis rus\u0173 bombomis, degan\u010diais javais\u201c, \u2013 pasakojo ra\u0161ytoja.<\/p> Bado kaina<\/strong><\/p> Jei kas b\u016bt\u0173 pasak\u0119s, kad ra\u0161ys apie bad\u0105, o ne apie meil\u0119, ji n\u0117 u\u017e k\u0105 neb\u016bt\u0173 patik\u0117jusi: \u201eUkrainoje seniai tokios knygos nebuvo, tai n\u0117ra aktuali, populiari tema, bet man nor\u0117josi atidaryti portal\u0105 \u012f pragar\u0105. Ne tik surikiuoti mintis savo galvoje, bet ir priminti pasauliui, kad jame vis dar esama viet\u0173, kur \u017emon\u0117s neturi maisto, mir\u0161ta i\u0161 bado. Ilgai rinkau med\u017eiag\u0105 knygai, ta\u010diau did\u017eiuoju \u012fkv\u0117pimu tapo istorija apie du t\u016bkstan\u010dius gyventoj\u0173 turint\u012f Ma\u010duch\u0173 kaim\u0105, kuris daugiau kaip t\u016bkstan\u010dio \u017emoni\u0173 neteko per badmet\u012f. Ta\u010diau mane paveik\u0117 ne skai\u010diai, o tai, kad tame kaime buvo sanatorija, \u012f kuri\u0105 gydytis suva\u017eiuodavo nutuk\u0119 partijos nariai arba j\u0173 \u0161eimos. U\u017e sanatorijos sien\u0173 nuo bado mir\u0161ta t\u016bkstan\u010diai, o sanatorijoje \u2013 bado dietos ir psichoterapija. Supratau, kad ra\u0161ysiu apie dvi moteris, kuri\u0173 viena gydosi nuo nutukimo, o kita mir\u0161ta i\u0161 bado.\u201c<\/p> Knygos autor\u0117 pasakojo susitikimuose su skaitytojais i\u0161girdusi ir daugiau istorij\u0173. \u201eMano darbas yra i\u0161saugoti tai, k\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 pavog\u0117, k\u0105 sl\u0117p\u0117 daugyb\u0119 met\u0173. \u017dmon\u0117s mir\u0117 badu, o sovietai pardavin\u0117jo i\u0161 Ukrainos pripl\u0117\u0161tus gr\u016bdus. Ukrainie\u010di\u0173 diaspora u\u017esienyje prad\u0117jo apie tai kalb\u0117ti, Vakarai si\u016bl\u0117 pagalb\u0105, ta\u010diau sovietai pagalbos atsisak\u0117, negana to, jie u\u017edraud\u0117 \u017eym\u0117ti mir\u010di\u0173 nuo bado skai\u010di\u0173. \u017dmon\u0117s \u0161i\u0105 informacij\u0105 \u0161ifruodavo \u2013 mirusius \u017emones vadindavo gyvuli\u0173 pavadinimais. O tie, kurie liko gyvi, daugyb\u0119 met\u0173 viduje tylomis ne\u0161iojosi savo patirtis, su niekuo jomis nesidalydami\u201c, \u2013 kalb\u0117jo T. Pjankova.<\/p> Knygos vert\u0117ja Donata Rinkevi\u010dien\u0117 neabejoja, kad \u201eRaudon\u0173j\u0173 skruzd\u017ei\u0173 am\u017eius\u201c skaitytojams leis suprasti, kas i\u0161ties yra badas: \u201eTai n\u0117ra knyga apie mirt\u012f, tai knyga apie tai, kaip ukrainie\u010diai i\u0161gyveno ir koki\u0105 kain\u0105 sumok\u0117jo. Knygos autorei buvo svarbu, kad europie\u010diai suvokt\u0173, kokia stipri tauta yra ukrainie\u010diai ir kokioje stiprioje \u0161alyje jie gyvena.\u201c<\/p> Laisv\u0117 RADZEVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eApgail\u0117tina yra baim\u0117 susitikti akis \u012f ak\u012f su kito \u017emogaus akimis ir pamatyti jose savo agonij\u0105\u201c, \u2013 tokia mintis a\u0161ar\u0173 upeliais nuvingiuoja ukrainie\u010di\u0173 ra\u0161ytojos Tanios Pjankovos knygoje \u201eRaudon\u0173j\u0173 skruzd\u017ei\u0173 am\u017eius\u201c,… <\/p>\n","protected":false},"author":13,"featured_media":118337,"comment_status":"open","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Tanios Pjankovos knyg\u0105 \u201eRaudon\u0173j\u0173 skruzd\u017ei\u0173 am\u017eius\u201c perskait\u0119 u\u017esienie\u010diai negali patik\u0117ti, jog apra\u0161omi tikri \u012fvykiai. \/ Leidyklos \u201eAlma Littera\u201c nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[209,27],"tags":[],"class_list":["post-118336","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-knygu-lentyna","category-kultura","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga.jpg",1772,1134,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-300x192.jpg",300,192,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-768x491.jpg",768,491,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-1024x655.jpg",1024,655,true],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-1536x983.jpg",1536,983,true],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga.jpg",1772,1134,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-600x384.jpg",600,384,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["Gidas"]},"category_info":"Knyg\u0173 lentyna<\/a> Kult\u016bra<\/a>","tag_info":"Kult\u016bra","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/knyga.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/118336","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/13"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=118336"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/118336\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":118339,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/118336\/revisions\/118339"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/118337"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=118336"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=118336"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=118336"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}