{"id":115362,"date":"2011-02-18T06:55:48","date_gmt":"2011-02-18T04:55:48","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2011\/02\/18\/didziausias-gyvenimo-turtas-seima\/"},"modified":"2011-02-18T06:55:48","modified_gmt":"2011-02-18T04:55:48","slug":"didziausias-gyvenimo-turtas-seima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2011\/02\/18\/didziausias-gyvenimo-turtas-seima\/","title":{"rendered":"Did\u017eiausias gyvenimo turtas \u2013 \u0161eima"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Bardausk\u0173 kaime gyvenanti a\u0161tuoniasde\u0161imtmet\u0117 senol\u0117 per savo ilg\u0105 gyvenim\u0105 mat\u0117 ir \u0161ilto, ir \u0161alto, ta\u010diau \u0161eima jai visada buvo svarbiausia atrama. Ur\u0161ul\u0117 Alavo\u010dien\u0117 gali pasigirti, jog \u012f gyvenim\u0105 i\u0161leido 9 vaikus. \u0160iandien j\u0105 aplanko ne tik vaikai, bet ir 20 an\u016bk\u0173 bei 13 proan\u016bki\u0173.<\/p>\n

Tuoktis \u2013 p\u0117s\u010diomis<\/b>
\n
U. Alavo\u010dien\u0117 gim\u0117, augo ir ilgai gyveno Gra\u017ei\u0161ki\u0173 seni\u016bnijoje esan\u010diame Karpiej\u0173 kaime. Ten ji susipa\u017eino su savo vyru Vitaliumi, su kuriuo susilauk\u0117 5 dukter\u0173 ir 4 s\u016bn\u0173. Nors savo b\u016bsim\u0105 vyr\u0105 moteris pa\u017einojo nuo vaikyst\u0117s, ta\u010diau meil\u0117 juos u\u017eklupo gerokai v\u0117liau.
\n
\u201ePrisimenu, kai nusprend\u0117me tuoktis, i\u0161kilo dilema, kaip nukakti \u012f Kybartus, kuriuose, vienintel\u0117je vietoje rajone, buvo metrikacijos skyrius. Tuomet jis dirbdavo tik vien\u0105 dien\u0105 per savait\u0119 \u2013 sekmadien\u012f. Kadangi niekas i\u0161 aplinkini\u0173 netur\u0117jo jokio transporto, o arkliais taip pat negal\u0117jo pav\u0117\u017e\u0117ti, tuoktis teko keliauti p\u0117s\u010diomis\u201c, \u2013 \u0161yptel\u0117jo senol\u0117. Ji prisimin\u0117, jog su vyru \u012f Kybartus i\u0161keliavo i\u0161 vakaro, o tiksl\u0105 pasiek\u0117 tik kit\u0105 dien\u0105.
\n
\u201eGr\u012f\u017edami Virbalyje u\u017esukome pas gimines pernakvoti, o jau pirmadien\u012f t\u0119s\u0117me kelion\u0119 namo p\u0117s\u010diomis. Einant vis\u0105 keli\u0105 kauk\u0117 sirenos, \u012fvairios ma\u0161inos \u2013 laidojo Stalin\u0105\u201c, \u2013 prisimin\u0117 U. Alavo\u010dien\u0117.<\/p>\n

Vaikai \u2013 did\u017eiausias turtas<\/b>
\n
Susituokus netrukus gim\u0117 pirmoji dukt\u0117. V\u0117liau \u2013 beveik kasmet \u2013 kiti vaikai. Moteris prisipa\u017eino, kad \u0161eimai auginti b\u016br\u012f vaik\u0173 tikrai nebuvo lengva, ta\u010diau kartu tai \u2013 d\u017eiugiausios akimirkos jos gyvenime. \u201eLabai pad\u0117davo mano mama, kuri gyveno su mumis. Sunkiausia buvo tai, jog dirbdamas valstybei beveik nieko negal\u0117jai u\u017edirbti sau. Vyras gaudavo vos kelis centnerius gr\u016bd\u0173, i\u0161 kuri\u0173 tur\u0117jo i\u0161maitinti gausi\u0105 \u0161eim\u0105\u201c, \u2013 prisiminimais dalijosi senol\u0117.
\n
Augant vaikams, gyvenimas pama\u017eu lengv\u0117jo. Didesnieji pri\u017ei\u016br\u0117jo ma\u017eesniuosius, o ir nam\u0173 \u016bkyje tapo ne\u012fkainojamais pagalbininkais. \u201eMokytojai net klausin\u0117davo, kaip vaikai susp\u0117ja ir namie darbus atlikti, ir mokykl\u0105 lankyti. O jiems visa tai b\u016bdavo \u012fprasta: po pamok\u0173 reikdavo ir \u017eol\u0119 pjauti, ir \u0161ien\u0105 gr\u0117bti, ir dar\u017eus rav\u0117ti. Vaikai niekuomet neatsisakydavo pad\u0117ti ir kitiems, d\u017eiaugdavosi gal\u012f vien\u0105 kit\u0105 rubl\u012f u\u017esidirbti\u201c, \u2013 su entuziazmu pasakojo U. Alavo\u010dien\u0117. Moteris prisipa\u017eino, kad dukros ir s\u016bn\u016bs yra jos did\u017eiausias turtas.
\n
Net ir suaug\u0119 bei suk\u016br\u0119 savo \u0161eimas, vaikai ir \u0161iandien\u0105 jau\u010dia did\u017eiul\u0119 pagarb\u0105 savo mamai, klauso jos patarim\u0173. O patarti bei papasakoti ji tikrai turi k\u0105. Pirmiausia, ko senol\u0117 moko savo vaikus, \u2013 d\u017eiaugtis gyvenimu, ma\u017eiau dejuoti ir \u012f visk\u0105 \u017evelgti su optimizmu.<\/p>\n

Lanko beveik kasdien<\/b>
\n
Prie\u0161 28 metus d\u0117l melioracijos vajaus \u0161eimai i\u0161 Karpiej\u0173 kaimo teko kraustytis \u012f Bardauskus. U. Alavo\u010dien\u0117 sunkiai apsiprato naujoje gyvenviet\u0117je, ta\u010diau dabar teigia, jog d\u017eiaugiasi pakeitusi gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Gimtin\u0117s senol\u0117 taip pat neu\u017emir\u0161ta: ji kasmet su \u0161eima vyksta \u012f Gra\u017ei\u0161kiuose bir\u017eelio m\u0117nes\u012f vykstan\u010dius \u0160v. Vincento atlaidus, o po j\u0173 lankosi toje vietoje, kur stov\u0117jo namai.
\n
Prie\u0161 12 met\u0173 mirus vyrui, U. Alavo\u010dien\u0117 liko gyventi viena. Nepaisant to, ji nesijau\u010dia vieni\u0161a. \u201eLabai pad\u0117jo vaikai, kurie kone kasdien mane lanko\u201c, \u2013 d\u017eiaug\u0117si pa\u0161nekov\u0117.
\n
Dabar jau tapo tradicija, kad visa \u0161eima ne itin dideliuose mo\u010diut\u0117s namuose susirenka per did\u017ei\u0105sias \u0161ventes: Kal\u0117das, Velykas, gimtadienius. Tada suva\u017eiuoja vaikai, an\u016bkai ir proan\u016bkiai \u2013 trij\u0173 kambari\u0173 name nesunkiai telpa per 50 \u017emoni\u0173. \u201eAkimirkos, kai esame visi kartu, yra pa\u010dios brangiausios, nekeis\u010diau j\u0173 \u012f niek\u0105 kit\u0105\u201c, \u2013 atviravo U. Alavo\u010dien\u0117.<\/p>\n

Per kar\u0105 teko b\u0117gti<\/b>
\n
Vienu i\u0161 baisiausi\u0173 savo gyvenimo period\u0173 senol\u0117 \u012fvardija Antrojo pasaulinio karo metus. Kai Lietuvoje prasid\u0117jo neramumai, jai buvo vos de\u0161imt met\u0173. \u201ePrisimenu, i\u0161 vakaro pri\u0117jau prie Pirmos Komunijos ir pasimeldusi atsiguliau miegoti, o ryte pri\u017eadino ka\u017ekoks griaustinis. Mamos riksmas, jog prasid\u0117jo karas, kaip reikiant \u012fbaugino. I\u0161\u0117jusi \u012f lauk\u0105 tamsiame danguje pama\u010diau de\u0161imtis l\u0117ktuv\u0173 ir supratau, kad atsitiko ka\u017ekas blogo. Parkritau ant \u017eem\u0117s ir verkiau…\u201c \u2013 su a\u0161aromis akyse kalb\u0117jo U. Alavo\u010dien\u0117.
\n
\u012esib\u0117g\u0117jant karo veiksmams, kaimo vyrai prievarta buvo renkami \u012fvairiems darbams. Kad nepaimt\u0173 t\u0117\u010dio, \u0161eimai teko b\u0117gti i\u0161 savo nam\u0173 ir slapstytis kr\u016bmynuose, Lenkijos pasienyje. Alavo\u010dius, kur\u012f laik\u0105 pragyvenusius be pastog\u0117s, priglaud\u0117 senol\u0117s d\u0117d\u0117 savo ma\u017eoje \u201ebak\u016b\u017e\u0117je\u201c.
\n
Pasibaigus karui \u0161eima gr\u012f\u017eo atgal \u012f Karpiej\u0173 kaim\u0105 ir rado i\u0161draskytus bei suniokotus namus. \u201eArt\u0117jo \u017eiema, o visas pastatas buvo i\u0161griautas, i\u0161lau\u017eytas. T\u0117vas va\u017eiuodavo \u012f bunkerius ie\u0161koti lentgali\u0173, kuriais gal\u0117t\u0173 u\u017elopyti namo skyles. Taip minimaliai susiremontav\u0119 trob\u0105 pragyvenome \u0161alt\u0105 \u017eiem\u0105, ta\u010diau d\u017eiaug\u0117m\u0117s, kad esame gyvi ir turime pastog\u0119\u201c, \u2013 pasakojo U. Alavo\u010dien\u0117.
\n
Moteris prisipa\u017eino per kar\u0105 patyrusi did\u017eiul\u012f siaub\u0105, reg\u0117jusi ne vieno giminai\u010dio ir pa\u017e\u012fstamo \u017e\u016bt\u012f. Dar ir \u0161iandien nupurto \u0161iurpas, kai pamatanti kareiv\u012f.<\/p>\n

Pad\u0117jo partizanams<\/b>
\n
Pasibaigus karui neramumai U. Alavo\u010dien\u0117s namuose nesibaig\u0117. Daugiau nei penkerius metus moteris tarpininkavo partizanams. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ji perne\u0161in\u0117jo partizan\u0173 vien\u0173 kitiems ra\u0161ytus lai\u0161kus ar siuntinius, v\u0117liau kovotojus priglausdavo savo namuose. \u201eLabai bijodavau, kai jie ateidavo sl\u0117ptis m\u016bs\u0173 namuose, ta\u010diau atsisakyti pad\u0117ti \u017emon\u0117ms negal\u0117jau\u201c, \u2013 tvirtino pa\u0161nekov\u0117. Ji pasakojo, jog vasar\u0105 partizanus glausdavusi tvarte arba kluone, o \u017eiem\u0105 \u012fsileisdavusi ir \u012f namus. U. Alavo\u010dien\u0117 jiems skalbdavusi drabu\u017eius, megzdavusi pir\u0161tines.
\n
\u201eBuvo 1950-ieji metai. Vien\u0105 vakar\u0105 \u012f namus \u012fsiver\u017e\u0117 b\u016brys rus\u0173 kareivi\u0173. Nieko nesak\u0119, jie pas mus apsistojo ir pernakvojo. At\u0117jus rytui, niekur neketino kraustytis. Tik vakare, jau sutemus, jie i\u0161dr\u012fso i\u0161eiti laukan. Kit\u0105 nakt\u012f kareiviai v\u0117l nakvojo pas mus ir tik ryte i\u0161\u0117jo visam laikui\u201c, \u2013 prisimin\u0117 mo\u010diut\u0117. Kaip v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo, b\u016btent t\u0105kart kareiviai lauk\u0117 atvykstan\u010di\u0173 partizan\u0173, ta\u010diau \u0161iems apie pasal\u0105 jau buvo prane\u0161ta ir jie nepasirod\u0117.
\n
\u201ePo to karto partizanai dar ilgai nesilank\u0117 m\u016bs\u0173 namuose. Jei t\u0105syk jie b\u016bt\u0173 u\u017e\u0117j\u0119, ne tik patys gal\u0117jo b\u016bti su\u0161audyti, bet ir mus b\u016bt\u0173 i\u0161tik\u0119s toks pat likimas, o namai grei\u010diausiai sudeginti\u201c, \u2013 su siaubu pavojing\u0105 met\u0105 mena pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Elgt\u0173si taip pat<\/b>
\n
Nors su partizanais U. Alavo\u010dien\u0117 sutardavo gerai, ta\u010diau, anot jos, ne visi jie buvo dori \u017emon\u0117s. Ypa\u010d pirmieji partizanai i\u0161siskyr\u0117 savo nepagarba ir \u017eiauriu elgesiu su gyventojais. \u201eB\u016bdavo, ateina \u012f kieno nors namus ir neklausia, ar gali \u010dia pernakvoti, bet \u012fsakmiai nurodin\u0117ja, k\u0105 reikia daryti, kad tik jiems b\u016bt\u0173 geriau. Pasak t\u0173 partizan\u0173, jie gyn\u0117 valstyb\u0119, tad visi kiti tur\u0117jo jiems tarnauti\u201c, \u2013 pasakojo senol\u0117.
\n
\u201eKita partizan\u0173 karta jau buvo visi\u0161kai kitokia. Jie ir elg\u0117si gra\u017eiai bei mandagiai, ir tikslas j\u0173 buvo visai kitoks. \u0160ie partizanai suprato, kad pasiprie\u0161inti okupantams beveik neturi \u0161ans\u0173, tod\u0117l tik slapst\u0117si ir b\u0117go nuo j\u0173 laukdami, kol kas nors kitas i\u0161laisvins Lietuv\u0105 i\u0161 Soviet\u0173 S\u0105jungos gniau\u017et\u0173. Deja, dauguma j\u0173 nesulauk\u0117 tos akimirkos, nes anks\u010diau ar v\u0117liau buvo rasti su\u0161audyti\u201c, \u2013 mintimis dalijosi U. Alavo\u010dien\u0117.
\n
Senol\u0117 tikina, kad ir dabar elgt\u0173si lygiai taip pat, jei tik reik\u0117t\u0173 pad\u0117ti partizanams. Pasak jos, dauguma j\u0173 buvo geri \u017emon\u0117s ir tik\u0117jo, jog sulauks tos dienos, kai \u0161alis taps laisva. Tokie \u017emon\u0117s nusipeln\u0117 didel\u0117s pagarbos.
\n
\u0160iandien, jau b\u016bdama garbaus am\u017eiaus, U. Alavo\u010dien\u0117 nesistengia u\u017esiskl\u0119sti savo namuose, kaip tai daro dauguma vyresn\u0117s kartos \u017emoni\u0173. Senol\u0117 da\u017enai bendrauja su greta gyvenan\u010diomis kaimyn\u0117mis, kartu su jomis \u0161ven\u010dia \u012fvairias \u0161ventes. Visiems, pa\u017e\u012fstantiems \u0161i\u0105 moter\u012f, ji \u2013 tikras \u0161viesulys, i\u0161 kurio galima pasimokyti meil\u0117s ir atsidavimo gyvenimui, \u017emon\u0117ms, \u0161eimai, valstybei.<\/p>\n

Andrius GRYGELAITIS<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Bardausk\u0173 kaime gyvenanti a\u0161tuoniasde\u0161imtmet\u0117 senol\u0117 per savo ilg\u0105 gyvenim\u0105 mat\u0117 ir \u0161ilto, ir \u0161alto, ta\u010diau \u0161eima jai visada buvo svarbiausia atrama. Ur\u0161ul\u0117 Alavo\u010dien\u0117 gali pasigirti, jog \u012f gyvenim\u0105 i\u0161leido 9… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":115363,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Ur\u0161ul\u0117 Alavo\u010dien\u0117 \u012f gyvenim\u0105 i\u0161leido penkias dukras ir keturis s\u016bnus. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-115362","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548-300x211.jpg",300,211,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548-300x295.jpg",300,295,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg",420,295,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110218065548.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/115362","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=115362"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/115362\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/115363"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=115362"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=115362"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=115362"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}