{"id":115141,"date":"2011-02-04T08:41:39","date_gmt":"2011-02-04T06:41:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2011\/02\/04\/krastotyrininku-sukaupti-radiniai-neikainojama-vertybe\/"},"modified":"2011-02-04T08:41:39","modified_gmt":"2011-02-04T06:41:39","slug":"krastotyrininku-sukaupti-radiniai-neikainojama-vertybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2011\/02\/04\/krastotyrininku-sukaupti-radiniai-neikainojama-vertybe\/","title":{"rendered":"Kra\u0161totyrinink\u0173 sukaupti \nradiniai \u2013 ne\u012fkainojama vertyb\u0117"},"content":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n

\u012e Vilkavi\u0161kio kra\u0161to muziejuje surengt\u0105 archeologo Vygando Juodagalvio mokslin\u0117s studijos \u201eU\u017enemun\u0117s prie\u0161istor\u0117\u201c pristatym\u0105 buvo pakviesti kra\u0161totyrininkai, mokytojai, moksleiviai. U\u017e \u012fdom\u0173 pasakojim\u0105 sve\u010diui pad\u0117kojo Savivaldyb\u0117s administracijos direktoriaus pareigas einantis Saulius Vabalas. \u0160vietimo skyriaus ved\u0117ja Alma Finag\u0117jevien\u0117 patikino, jog \u0161\u012f verting\u0105 leidin\u012f gal\u0117s \u012fsigyti visos rajono mokyklos.<\/p>\n

Reik\u0161minga parama<\/b>
\n
\u201eSenesn\u0117je archeologijos mokslo literat\u016broje, \u201eLietuvos archeologijos atlase\u201c yra ne daugiau kaip 10 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 Vilkavi\u0161kio kra\u0161to muziejaus, o kai pats atva\u017eiavau ir pama\u010diau, koks \u010dia saugomas lobynas, visko negal\u0117jau sutalpinti \u012f ribotos apimties knyg\u0105\u201c, \u2013 tokiais \u017eod\u017eiais mokslininkas prad\u0117jo knygos pristatym\u0105. Jis akcentavo, kad buvusios Kra\u0161to muziejaus direktor\u0117s Gabriel\u0117s Karalien\u0117s sudarytas archeologini\u0173 radini\u0173 rajone \u017eem\u0117lapis buvo ne\u012fkainojamas pagalbininkas.
\n
Mokslinink\u0105 nustebino muziejuje sukaupti akmens am\u017eiaus radiniai, kuri\u0173 neturi kiti muziejai \u2013 netgi Lietuvos nacionalinis. Knygos vir\u0161el\u012f autorius papuo\u0161\u0117 paties gra\u017eiausio ir unikaliausio daikto i\u0161 U\u017enemun\u0117s \u2013 O\u017ekabaliuose rasto dvia\u0161menio kirvuko \u2013 nuotrauka.
\n
Pastaraisiais metais archeologini\u0173 radini\u0173 skyri\u0173 tvarkanti muziejinink\u0117 Au\u0161ra Mickevi\u010dien\u0117 perdav\u0117 dabar Kaune gyvenan\u010dios G. Karalien\u0117s sveikinimus ir pad\u0117k\u0105 visiems kra\u0161totyrininkams. Archeologija buvo jos m\u0117gstama sritis, tod\u0117l muziejinink\u0117 buvo pasin\u0117rusi \u012f paie\u0161k\u0173 darb\u0105. Ji pra\u0161\u0117 renginio metu \u012fvardyti uoliausius talkininkus i\u0161 vis\u0173 rajono kampeli\u0173: mokytojus Birut\u0119 Mardosait\u0119, Modest\u0105 Vizgird\u0105, Broni\u0173 Ulevi\u010di\u0173, Onut\u0119 Endriukaityt\u0119, Aldon\u0105 Kazlauskien\u0119, Juoz\u0105 Jurkyn\u0105, Gra\u017ein\u0105 Mikalauskien\u0119 ir daugyb\u0119 kit\u0173. Ypa\u010d G. Karalien\u0117 d\u0117kinga tuometiniam \u0160vietimo skyriaus ved\u0117jui, kuris leido tokiais dalykais u\u017esiimti, paskelbti mokyklose archeologini\u0173 radini\u0173 rinkimo akcij\u0105.
\n
Visa archeologin\u0117 kolekcija \u2013 apie 300 vienet\u0173 \u2013 surinkta ir apra\u0161yta tada, kai Vilkavi\u0161kio muziejus buvo visuomeninis.
\n
Su Istorijos institute dirban\u010diu archeologu V. Juodagalviu Kra\u0161to muziejus po \u0161io renginio aptar\u0117 tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Vilkavi\u0161kie\u010diai muziejininkai suman\u0117 sudaryti ir i\u0161leisti turim\u0173 archeologini\u0173 radini\u0173 katalog\u0105. Mokslininkas sutiko patikslinti j\u0173 duomenis, apra\u0161us, parengti ap\u017evalgas ir apibendrinimus. \u201eTas katalogas bus moksli\u0161kai tikslus, iliustruotas nuotraukomis ir br\u0117\u017einiais\u201c, \u2013 d\u017eiaug\u0117si A. Mickevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Kad atrodyt\u0173 patraukliai<\/b>
\n
Monografija \u201eU\u017enemun\u0117s prie\u0161istor\u0117\u201c yra pirmoji knyga apie akmens am\u017ei\u0173.
\n
\u201eMes, pravard\u017eiuojami akmenininkais, esame kaip atskira kasta. Akmens am\u017eiaus tyrin\u0117jimai yra toks sud\u0117tingas dalykas, kad net kolegos archeologai m\u016bs\u0173 straipsni\u0173 neskaito.
\n
Mano tikslas buvo knygoje akmens am\u017ei\u0173 parodyti taip, jog jis b\u016bt\u0173 suprantamas paprastam \u017emogui. Ra\u0161iau ir pats iliustravau patraukliai, kad sudomin\u010diau skaitytoj\u0105.
\n
Tai pirmas toks leidinys ne tik Lietuvoje, bet gal visoje Ryt\u0173 Europoje, nes jame pateikiamos iliustracijos, atliktos skaitmenine fototechnika ir paruo\u0161tos specialiomis programomis\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 studijos autorius.<\/p>\n

Ypatingas periodas<\/b>
\n
Akmens am\u017eius yra pats ilgiausias m\u016bs\u0173 kra\u0161to laikotarpis, u\u017etruk\u0119s 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173. \u0160io laikotarpio \u017emon\u0117s suk\u016br\u0117, i\u0161rado svarbiausius ir did\u017eiausius atradimus, v\u0117liau l\u0117musius galb\u016bt ir vis\u0105 \u017emonijos vystym\u0105si.
\n
\u201eKalbu apie tokius dalykus kaip, pavyzd\u017eiui, kirvis ar peilis. Akmens am\u017eiaus \u017emogus suk\u016br\u0117 rat\u0105, prisijaukino gyvulius, prad\u0117jo u\u017esiimti \u017eemdirbyste, radosi ir daugiau \u012fvairi\u0173 dalyk\u0173. Akmens am\u017eius yra b\u016btent tas periodas, kai \u017emogus tapo \u017emogumi\u201c, \u2013 dalijosi \u017einiomis akmens am\u017eiaus tyrin\u0117jimams trisde\u0161imt met\u0173 paskyr\u0119s mokslininkas.<\/p>\n

Vilioja paslaptingumu<\/b>
\n
Pasak mokslininko, jokios istorin\u0117s atminties apie titnag\u0105 n\u0117ra, nors \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0117je jis i\u0161liko kaip paslaptingas dalykas. Sakoma, jog titnagas buvo akmens am\u017eiaus auksas.
\n
Pats titnagas ir yra pagrindinis istorini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 \u0161altinis. Tai uoliena, pasi\u017eyminti nepaprastu tvirtumu ir drauge \u2013 skalumu. Vilkavi\u0161kio kra\u0161te titnago rasta nedaug. V. Juodagalvis beveik de\u0161imt\u012f met\u0173 atliko mokslinius kasin\u0117jimus Kudirkos Naumies\u010dio, v\u0117liau \u2013 dar tiek pat laiko Dusios e\u017eero apylink\u0117se.<\/p>\n

Padeda pa\u017eang\u016bs metodai<\/b>
\n
V. Juodagalvis yra vienas i\u0161 nedaugelio specialist\u0173 Europoje ir pasaulyje, kurie moka gaminti titnaginius dirbinius.
\n
\u201eTai grei\u010diau pom\u0117gis, kur\u012f v\u0117liau paver\u010diau metodu. Mat tyrin\u0117tojas, pats pasigamin\u0119s titnagin\u012f \u012frank\u012f, begamindamas nusimu\u0161\u0119s pir\u0161tus, yra kur kas ar\u010diau tiesos negu teoretikas. A\u0161 i\u0161kent\u0117jau tuos pirmuosius skausmus ir paskui titnago apdirbimo technik\u0105 demonstruodavau Kernav\u0117je gyvosios archeologijos dien\u0173 metu\u201c, \u2013 paai\u0161kino mokslininkas, kod\u0117l knygoje pirm\u0105 kart\u0105 skelbiami eksperimentini\u0173 darb\u0173 rezultatai.
\n
Akmens am\u017eiaus pabaigos archeologinius radinius papildo keramika. Autorius knygoje skyr\u0117 vietos to laikotarpio virvelin\u0117s keramikos pavyzd\u017eiams, beje rastiems Nendrini\u0173 kaime, netoli nuo Pilvi\u0161ki\u0173, pristatyti.
\n
Virvelin\u0117 keramika daugiau nei \u0161imt\u0105 met\u0173 buvo svarbiausias \u0161altinis \u012frodin\u0117jant, kad baltai kil\u0119 i\u0161 siejam\u0173 su indoeuropie\u010diais virvelinink\u0173. Galiausiai tyrin\u0117jimais \u012frodyta, kad keramika formavosi vietoje.
\n
Pasak mokslininko, dabar diskusijos d\u0117l balt\u0173 kilm\u0117s nutilusios. Mat \u0161iais laikais daug k\u0105 i\u0161sprend\u017eia ne diskusijos, o moksliniai duomenys. \u0160iuo metu akmens am\u017eiaus tyrin\u0117tojai naudojasi 80 mokslo sri\u010di\u0173 pasiekimais.<\/p>\n

Svarbu tikslumas<\/b>
\n
Mokslininkas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kaip yra svarbu tiksliai u\u017efiksuoti radimviet\u0119 ir aplinkybes.
\n
V. Juodagalvis sak\u0117 es\u0105s grie\u017etas mokslo \u0161alininkas ir kaip archeologas profesionalas jau\u010di\u0105s moralin\u0119 atsakomyb\u0119 u\u017e tai, k\u0105 parei\u0161kia. Tod\u0117l b\u016bna taip, kad besiai\u0161kinant apie atskiras radinio detales tenka \u012fsivelti \u012f ilgas \u201edetektyvines istorijas\u201c.
\n
O painiavos b\u016bta ir mokslinink\u0173 tyrin\u0117jimuose. Pavyzd\u017eiui, pa\u010dius populiariausius akmens am\u017eiaus radinius \u2013 kirvukus su skyle kotui \u2013 19 a. \u017emon\u0117s laik\u0117 perk\u016bno kulkomis. 18 a. pabaigoje net Rusijos moksl\u0173 akademijos muziejaus Geologijos ir minerologijos skyriuje jie buvo \u012fvardyti kaip gamtos dariniai.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116 \u012e Vilkavi\u0161kio kra\u0161to muziejuje surengt\u0105 archeologo Vygando Juodagalvio mokslin\u0117s studijos \u201eU\u017enemun\u0117s prie\u0161istor\u0117\u201c pristatym\u0105 buvo pakviesti kra\u0161totyrininkai, mokytojai, moksleiviai. U\u017e \u012fdom\u0173 pasakojim\u0105 sve\u010diui pad\u0117kojo Savivaldyb\u0117s administracijos direktoriaus pareigas einantis… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":115142,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Autorius Vygandas Juodagalvis savo knyg\u0105 su autografu \u012fteik\u0117 mokytojai kra\u0161totyrininkei Elenai Rupeikienei. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-115141","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg",420,315,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110204084139.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/115141","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=115141"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/115141\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/115142"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=115141"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=115141"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=115141"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}