{"id":114700,"date":"2011-01-05T07:38:01","date_gmt":"2011-01-05T05:38:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2011\/01\/05\/jono-jablonskio-stebuklai\/"},"modified":"2011-01-05T07:38:01","modified_gmt":"2011-01-05T05:38:01","slug":"jono-jablonskio-stebuklai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2011\/01\/05\/jono-jablonskio-stebuklai\/","title":{"rendered":"Jono Jablonskio stebuklai"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Gruod\u017eio 30-\u0105j\u0105 min\u0117jome Jono Jablonskio 150-\u0105sias gimimo metines. \u0160i sukaktis yra gra\u017ei proga prisiminti, o ne\u017einantiems \u2013 pasakyti, kad, pakyl\u0117tai kalbant, nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 Lietuvos valstyb\u0117 yra sukurta ant gimtosios lietuvi\u0173 kalbos, ant jos gramatikos, ant istorijos pamat\u0173 ir sune\u0161ta ant knygne\u0161i\u0173 pe\u010di\u0173. Visi S\u016bduvos ir Zanavyk\u0173 \u017emon\u0117s gali dar syk\u012f oriai pap\u016bsti kr\u016btin\u0119: ne Vilniaus, Kauno ar \u0160iauli\u0173, o Gri\u0161kab\u016bd\u017eio, Sintaut\u0173, Rygi\u0161ki\u0173 ir j\u0173 kaimyn\u0173 tarm\u0117 buvo paklota \u012f bendrin\u0117s \u2013 valstyb\u0117s teis\u0117je, kult\u016broje, mokyklose, knygose, laikra\u0161\u010diuose ir kitose srityse vartojamos \u2013 kalbos pamatus.<br \/>\n<br \/>Apskritai P. Kriau\u010di\u016bno, J. Basanavi\u010diaus, V. Kudirkos, J. Jablonskio \u2013 stipriausi\u0173 m\u016bs\u0173 gimtojo kra\u0161to vyr\u0173 ketverto \u2013 gyvenimas ir veikla yra gra\u017eiausias pilietin\u0117s pozicijos ir tiesioginio darbo, profesin\u0117s veiklos ir meil\u0117s savo valstybei pavyzdys.<br \/>\n<br \/>Man visa tai yra spalvingi, negin\u010dijami, net mitologiniai stebuklai, ataidintys i\u0161 XIX a. antrosios pus\u0117s, bet ne vien\u0105 tvirtinantys ir \u0161iandien \u2013 akimirkos tironijos, greitos televizin\u0117s laim\u0117s ir prarandam\u0173 tradicij\u0173 laikais.<br \/>\n<br \/>Vilt\u012f stiprina viena aplinkyb\u0117: J. Jablonskis yra tokia didel\u0117 fig\u016bra, kad jo asmenyb\u0117, jo i\u0161pa\u017einti ir mums \u012fdiegti idealai gyvuos tiek, kiek bus gyva lietuvi\u0173 tauta.<br \/>\n<br \/>\u201eNe vien\u0105 \u0161imtmet\u012f lenkai mus kaip ratlankius lenk\u0117, bet lenkais nepavert\u0117, rusai jobs\u0117dami rusino, \u0161aud\u0117 gaud\u0117, \u012f sibirus tr\u0117m\u0117, bet nesurusino. M\u016bs\u0173 gimtoji kalba pasirod\u0117 tvirtesn\u0117\u201c, \u2013 yra ra\u0161\u0119s K. Saja. Stipr\u016bs \u017eod\u017eiai, bet liudijantys lietuvi\u0173 tautos atgimimo stebukl\u0105. \u017di\u016br\u0117kim: XIX a. antroji pus\u0117 \u2013 Lietuvos teritorijoje grumiasi rus\u0173 ir lenk\u0173 kult\u016bros; \u017eemai\u010di\u0173 jud\u0117jimas, galingasis XIX a. \u017eemai\u010di\u0173 jud\u0117jimas, jau nuslop\u0119s; draud\u017eiama spauda lietuvi\u0161kais (lotyni\u0161kais) ra\u0161menimis \u2013 taip rei\u0161kiasi tiesiog unikali lingvistin\u0117 okupacija. Lietuvi\u0173 kalba i\u0161 esm\u0117s likusi kaime, liaudies dainose, pasakose ir ant motinos keli\u0173, miestas nelietuvi\u0161kas. XIX a. pabaigoje Kaune \u2013 tik keli procentai lietuvi\u0173, Vilniuje \u2013 taip pat. I\u0161silavinusiems \u017emon\u0117ms reikia nelengvai rinktis tarp jau bl\u0117stan\u010dios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos \u0161lov\u0117s su lenk\u0173 kalba ir nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 tautin\u0117s lietuvi\u0173 valstyb\u0117s, ra\u0161to kalbos visai neturin\u010dios. Reikia atvirai kalb\u0117ti ir apie Rusijos imperijos vykdyt\u0105 planing\u0105 Lietuvos rusinim\u0105 ir pravoslavinim\u0105, kai atsisakiusiems katalikyb\u0117s mok\u0117tos daug didesnes algos, keistos lietuvi\u0161kos pavard\u0117s ir vietovard\u017eiai, vie\u0161ose vietose drausta lietuvi\u0161kai kalb\u0117ti.<br \/>\n<br \/>Ir vis d\u0117lto XIX a. \u012fvyksta didysis sprogimas \u2013 kyla tautinis atgimimas, i\u0161keliantis kalbos ir istorijos v\u0117liavas ir po jomis sutelkiantis orum\u0105 atgaunan\u010di\u0105 taut\u0105. T\u0105 tautin\u012f orum\u0105 solid\u017eiai paremia istorin\u0117 lyginamoji kalbotyra: \u017eymiausi pasaulio mokslininkai pripa\u017eino lietuvi\u0173 kalbai tokias presti\u017eines teises, kokias Europos kult\u016broje tur\u0117jo lotyn\u0173 ar graik\u0173 kalbos, o norin\u010dius i\u0161girsti, kaip kalb\u0117j\u0119 prot\u0117viai, kviet\u0117 va\u017eiuoti \u012f m\u016bs\u0173 kaim\u0105 ir paklausyti, kaip \u0161neka lietuviai sodie\u010diai&#8230; XIX a. pabaigoje lietuvi\u0173 tautinio atgimimo vyrai P. Kriau\u010di\u016bnas, J. Basanavi\u010dius ir kiti, taip pat \u201eAu\u0161ra\u201c, \u201eVarpas\u201c gra\u017eiai i\u0161naudoja \u0161itas kalbos, kilmingos istorijos ir kitas temas, o XX a. prad\u017eioje jau visai solid\u017eiai imama diskutuoti apie galimus kelius \u012f Nepriklausomyb\u0119.<br \/>\n<br \/>I\u0161 to neapsakomai gra\u017eaus ir nelengvo laiko ateina ir Jonas Jablonskis. Jis apibendrino ir iki \u0161viesaus idealo i\u0161k\u0117l\u0117 apie savo valstyb\u0119 svajojan\u010dios tautos tiksl\u0105: tur\u0117ti elitin\u0119, presti\u017ein\u0119, sukult\u016brint\u0105, kiekvienai civilizuotai valstybei privalom\u0105 kalb\u0105 \u2013 auk\u0161t\u0105j\u012f jos stili\u0173, vadinam\u0105 bendrine kalba. Ir \u0161tai koks Lietuvos unikalumas: vis\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 taut\u0173 bendrin\u0117s kalbos k\u016br\u0117si aplink sostines esan\u010di\u0173 tarmi\u0173 pagrindu, ten, kur buvo did\u017eiausi turg\u016bs, kur mai\u0161\u0117si tarm\u0117s, kur klest\u0117jo t\u0173 taut\u0173 kult\u016bros ir presti\u017ein\u0117s mados. Paprastai kalb\u0117dami tur\u0117sime sakyti, kad vokie\u010di\u0173 bendrin\u0117 kalba yra susik\u016brusi Berlyno tarmi\u0173 pamatu, Romos tarm\u0117s dav\u0117 pamat\u0105 kult\u016brinei ital\u0173 kalbai, Pary\u017eius \u2013 pranc\u016bz\u0173 bendrin\u0117s kalbos k\u016brimosi centras ir t. t. Lietuvos unikalum\u0105 gal\u0117tume ra\u0161yti \u012f visas kult\u016brini\u0173 \u012fdomybi\u0173 knygas: \u010dia \u012f Berlyno, Romos ar Pary\u017eiaus gret\u0105 stoja mano min\u0117tas Gri\u0161kab\u016bdis, Sintautai ar Rygi\u0161kiai, nes i\u0161 \u0161it\u0173 apylinki\u0173 kilo presti\u017ein\u0117 lietuvi\u0173 kalba.<br \/>\n<br \/>Ai\u0161ku, did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 dar\u0117 visai tapati Ryt\u0173 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 kalba u\u017e \u0160e\u0161up\u0117s, m\u016bs\u0173 kult\u016bros lop\u0161ys \u2013 tenai juk pirm\u0105 kart\u0105 lietuvi\u0161kai i\u0161leistas \u0160v. Ra\u0161tas, pirmoji lietuvi\u0173 kalbos gramatika, ten k\u016br\u0117 K. Donelaitis, \u0117jo pirmieji lietuvi\u0161ki laikra\u0161\u010diai, lietuvi\u0161kai leisti ir net kir\u010diuoti Pr\u016bsijos karaliaus \u012fstatymai ir \u012fsakymai. Bet J. Jablonskio intelektas, mokslininko pasirengimas ir pilietinis autoritetas l\u0117m\u0117 nei\u0161matuojamai daug. Jam pridedamas \u201ekalbos t\u0117vo\u201c titulas, \u017einoma, n\u0117ra objektyvi teisin\u0117 tiesa, bet \u2013 daug svarbiau! \u2013 tai pati did\u017eiausia pilietin\u0117, kult\u016brin\u0117, romantin\u0117 kategorija. Tiesiog m\u016bs\u0173 kult\u016bros aksioma, kurios \u012frodyti visai nereikia.<br \/>\n<br \/>Apie J. Jablonsk\u012f \u2013 kalbos mokslinink\u0105 ir bendrin\u0117s kalbos normintoj\u0105 \u2013 kalbama ir ra\u0161oma daugiausia. Gramatikos, vadov\u0117liai, \u017eodynai, vertimai, lietuvi\u0173 kalbos pamokos, profesoriavimas Kauno Vytauto Did\u017eiojo universitete, kalbos straipsniai, laikra\u0161\u010di\u0173, knyg\u0173 redagavimo reikalai ir kt. Jo \u012ftaka \u0161iandien tiesiog sunkiai apr\u0117piama. Kur tik dursime pir\u0161tu \u2013 ten J. Jablonskio k\u016bryba: matematikos terminai \u201edalinys\u201c, \u201edaliklis\u201c, \u201edalmuo\u201c ir kt. \u2013 J. Jablonskio, gramatikos terminai \u2013 daug J. Jablonskio k\u016brybos, ir t. t. Sunku patik\u0117ti, kad net XX am\u017eiaus prad\u017eioje lietuvi\u0173 kalba netur\u0117jo pirmadienio, antradienio, tre\u010diadienio ir kit\u0173 savait\u0117s dien\u0173, vartoti panedeliai, utarnikai, seredos, \u010detvergai, p\u0117tny\u010dios ir t. t. Visur J. Jablonskio \u0161irdis ir ranka prid\u0117ta. Bet kartu jo remtasi puikiu klasikini\u0173 kalb\u0173 i\u0161manymu, ir nemokslin\u0117s kit\u0173 filolog\u0173 pastangos taisyti tarptautinius \u017eod\u017eius (trigonometrija, geografija, istorija ir kt.) laikytos visi\u0161ka nes\u0105mone. Per kalbininko mokinius, per J. Bal\u010dikon\u012f, paskui per K. Ulvydo veikl\u0105 ar A. Pupkio paskaitas J. Jablonskio nuostatos, norminimo \u0161altiniai ir principai yra svarb\u016bs ir \u0161i\u0173 dien\u0173 m\u016bs\u0173 kalbos politikams.<br \/>\n<br \/>Gaila, pla\u010diau bema\u017e neu\u017esimenama, kad J. Jablonskis buv\u0119s anaiptol ne vien kalbos \u017eem\u0117s \u017emogus, bet pirmiausia labai atsakingas lietuvis inteligentas, Lietuvos valstyb\u0117s k\u016br\u0117jas ir susiprat\u0119s pilietis. Ir aistringas publicistas, \u0161viet\u0117jas, aktyvus \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 narys. \u0160tai koks gra\u017eus jo \u012fsitikinimas i\u0161 XX a. pr., kad geriausia b\u016bsim\u0105 savo valstyb\u0119 kurti ir ateityje j\u0105 valdyti remiantis parlamentin\u0117s demokratijos principais \u2013 per savo dorus atstovus, su atstovaujam\u0105ja demokratija sietas ir b\u016bsimasis m\u016bs\u0173 \u017emoni\u0173 pasiturimas gyvenimas! Jo \u017eod\u017eiais tariant, Rusijoje \u017emoni\u0173 valdymo tvarka yra biurokratija \u2013 visk\u0105 dar\u0105 valdininkai. \u201eVisose gi kitose Europos \u0161alyse (kaip antai, Anglijoje, Francijoje, Vokietijoje\u2026) valstyb\u0117s reikalus ar \u0161iaip, ar taip veda jau patys \u017emon\u0117s per savo rinktinius atstovus, t. y. per tam tikrus \u017emones, kurie valstyb\u0117s valdyme atstoja savo rink\u0117jus. Per atstovus valdosi \u017emon\u0117s ir visose Amerikos valstyb\u0117se&#8230; Visos tos tautos gyvena geriau, padoriau ir turtingiau u\u017e mus, lietuvius, ir u\u017e visus Rusijos gyventojus. Tas labai suprantama: pati tauta, \u017einoma, geriau numano, kokie jai reikalingi \u012fstatymai, kam kokie mokes\u010diai pakeliami, kam ir kaip tautos pinigai reikia suvartoti.\u201c Papras\u010diau ir nepasakysi, populiariau nepaai\u0161kinsi atstovaujamosios demokratijos teigiamybi\u0173. O \u0161tai dar viena J.Jablonskio citata, lyg i\u0161 rinkim\u0173 prad\u017eiamokslio: \u201eBet tam reikalinga, kad \u017emoni\u0173 atstovais patog\u016bs \u017emon\u0117s tapt\u0173. Toki\u0173 \u017emoni\u0173, kurie nor\u0117s atstovauti, arba vadinam\u0173j\u0173 atstov\u0173 \u2013 kandidat\u0173, bus, \u017einoma, daugyb\u0117. Bet atstovais reikia rinkti tik tokie \u017emones, kurie r\u016bp\u012fsis ne vien savo pa\u010di\u0173 nauda, ne vien savo gyvenam\u0105ja vieta arba savo luomu, bet visos \u017eem\u0117s ir visos tautos gerove.\u201c \u017dod\u017eiu, reiki\u0105 s\u0105\u017eining\u0173, autoriteting\u0173 ir \u0161viesios reputacijos \u017emoni\u0173.<br \/>\n<br \/>\u0160iandien kiekvienas galime \u012fvertinti, kiek m\u016bs\u0173 dien\u0173 Lietuvoje yra realizuotas \u0161is idealistinis, viltingasis J. Jablonskio \u017evilgsnis \u012f b\u016bsimuosius tautos atstovus&#8230;<br \/>\n<br \/>J. Jablonskio politin\u012f, visuomenin\u012f nusistatym\u0105 atskleid\u017eia jo skelbtas \u0161\u016bkis \u201e\u017dmon\u0117ms reikia duonos, \u0161viesos ir laisv\u0117s\u201c, taigi \u2013 pasiturimo gyvenimo, prieinamo mokslo ir demokratinio valstyb\u0117s valdymo. Ir \u0161is motyvas, \u0161i nepriklausomos Lietuvos k\u016brimo programa eina per visus jos visuomeninius straipsnius.<br \/>\n<br \/>J. Jablonskis buvo gana nuosaikus. Kai XIX a. pab. \u201eVarpo\u201c redakcijoje susikirto dvi linijos ir S. Matulaitis bei kiti kviet\u0117 imtis radikalesni\u0173 veiksm\u0173, imtis revoliucij\u0173, griauti Rusijos imperij\u0105, J. Jablonskis vis\u0105 laik\u0105 sak\u0117, kad pirmyn turime eiti \u0161viesdami, mokydami, ne griaudami, bet kurdami ir tobulindami.<br \/>\n<br \/>Vienu metu prie\u0161 Nepriklausomyb\u0119 J. Jablonskio fig\u016bra buvo tapusi ypa\u010d svarbi, vienijanti ir reik\u0161minga net strateginiams lietuvi\u0173 politiniams siekimams. Lietuvoje, kaip \u017einote, veik\u0117 Lietuvos Taryba, kuri paskelb\u0117 Vasario 16-osios akt\u0105 ir vadovavo kuriant valstyb\u0119. Bet toks pat aktyvus politinis lietuvi\u0173 gyvenimas vyko ir visoje Rusijos imperijoje, kur per I pasaulin\u012f kar\u0105 gyveno ir J. Jablonskis. \u010cia k\u016br\u0117si partijos, labdaros ir kitokios organizacijos, lietuviai reng\u0117si gr\u012f\u017eti kurti savo T\u0117vyn\u0117s. Ir \u0161tai 1917 m. pavasar\u012f Petrapilyje vyksta Rusijos lietuvi\u0173 suva\u017eiavimas, delegatai gin\u010dijasi, kokiu keliu siekti Nepriklausomyb\u0117s. \u012evyksta did\u017eiulis partij\u0173 susikirtimas, kairieji ir Santaros partija i\u0161 to suva\u017eiavimo pasitraukia, nes nebuvo priimta j\u0173 rezoliucija, d\u0117l Nepriklausomyb\u0117s si\u016blanti apsispr\u0119sti b\u016bsimajame Steigiamajame Seime. Balsuojant laim\u0117jo de\u0161inieji, krik\u0161\u010dionys demokratai ir kiti, kurie kviet\u0117 paremti Nepriklausomyb\u0119 i\u0161 karto, be i\u0161lyg\u0173&#8230; Situacija pa\u017e\u012fstama: visi nori gero, bet \u012fklimpsta \u012f politini\u0173 ambicij\u0173 ir nesutarim\u0173 mai\u0161alyn\u0119&#8230;<br \/>\n<br \/>Ir tada lietuviai karininkai pasi\u016blo ir \u012fgyvendina tok\u012f taikom\u0105j\u012f scenarij\u0173: pakvie\u010dia tris garsias Rusijoje dirban\u010dias asmenybes, kad susipykusius politikus ir kitus lietuvi\u0173 veik\u0117jus susodint\u0173 prie vieno stalo. Tos trys asmenyb\u0117s buvo J. Jablonskis, P. Ma\u0161iotas ir K. Grinius. J. Jablonskis, mokytojas ir mokslininkas, apsisprend\u0117 nedvejodamas, nes \u201eatsisakyti, nors esu silpnas, a\u0161 n\u0117 teis\u0117s neturiu.\u201c \u0160i autoritetingoji trijul\u0117, vadinamoji Trij\u0173 taryba, yra pasira\u0161iusi kelet\u0105 dokument\u0173, kreipim\u0173si \u012f partijas ir visuomenines organizacijas taikytis ir vienytis. Po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 Rusijos lietuvi\u0173 veik\u0117jai apie b\u016bsim\u0105 Nepriklausomyb\u0119 jau kalb\u0117jo vienu balsu&#8230;<br \/>\n<br \/>J. Jablonskio 150-metis \u2013 gra\u017ei proga pasakyti: \u0161iandien mums tiesiog reikia daugiau J. Jablonskio. Daugiau kalbinio idealizmo, daugiau atsakomyb\u0117s, daugiau pareigos, daugiau vienov\u0117s \u2013 \u017emogaus, savos valstyb\u0117s ir motinos i\u0161mokytos gimtosios kalbos. Tautos ir valstyb\u0117s, sugeban\u010dios taip gyventi, yra jaukios ir klestin\u010dios, o j\u0173 pilie\u010diai \u2013 or\u016bs bei savimi pasitikintys.<\/p>\n<p>Dr. Arvydas VID\u017dI\u016aNAS<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gruod\u017eio 30-\u0105j\u0105 min\u0117jome Jono Jablonskio 150-\u0105sias gimimo metines. \u0160i sukaktis yra gra\u017ei proga prisiminti, o ne\u017einantiems \u2013 pasakyti, kad, pakyl\u0117tai kalbant, nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 Lietuvos valstyb\u0117 yra sukurta ant gimtosios lietuvi\u0173&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":114701,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Jonas Jablonskis Breste. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-114700","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg",300,490,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801-184x300.jpg",184,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg",300,490,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg",300,490,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg",300,490,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg",300,490,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801-300x400.jpg",300,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801-300x400.jpg",300,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg",300,490,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20110105073801.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114700","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=114700"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/114700\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/114701"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=114700"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=114700"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=114700"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}