{"id":112177,"date":"2010-06-28T06:55:28","date_gmt":"2010-06-28T03:55:28","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2010\/06\/28\/nelaimes-akivaizdoje-pilviskiete-sutiko-labai-daug-geru-zmoniu\/"},"modified":"2010-06-28T06:55:28","modified_gmt":"2010-06-28T03:55:28","slug":"nelaimes-akivaizdoje-pilviskiete-sutiko-labai-daug-geru-zmoniu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2010\/06\/28\/nelaimes-akivaizdoje-pilviskiete-sutiko-labai-daug-geru-zmoniu\/","title":{"rendered":"Nelaim\u0117s akivaizdoje pilvi\u0161kiet\u0117 sutiko labai daug ger\u0173 \u017emoni\u0173"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Pilvi\u0161kiet\u0117 Auks\u0117 Stanaitien\u0117 puikiai \u017eino, kaip netik\u0117tas \u012fvykis gali visi\u0161kai apversti ram\u0173 \u0161eimos gyvenim\u0105. Ta\u010diau tik patyrusi skaud\u017eius i\u0161gyvenimus moteris suprato, kiek ger\u0173 \u017emoni\u0173 j\u0105 supa.<\/p>\n<p><b>Nelaimei u\u017eteko akimirkos<\/b><br \/>\n<br \/>Nuo tos dienos, visi\u0161kai pakeitusios Auks\u0117s gyvenim\u0105, pra\u0117jo beveik septyni m\u0117nesiai. Per neilg\u0105, bet labai \u012ftempt\u0105 pusmet\u012f moteris patyr\u0117 tiek, kiek nebuvo sp\u0117jusi per daugiau nei keturis savo gyvenimo de\u0161imtme\u010dius. Buvo akimirk\u0173, kai rod\u0117si, kad nebei\u0161tvers, ta\u010diau \u0161alia buv\u0119 geri \u017emon\u0117s \u2013 artimi draugai ir visai ma\u017eai pa\u017e\u012fstami \u2013 pad\u0117jo i\u0161gyventi ir suteik\u0117 tvirtyb\u0117s.<br \/>\n<br \/>Garsius \u0161alies objektus stat\u0119s ir gamybos darbams vadovav\u0119s Auks\u0117s vyras Rimas lemting\u0105 gruod\u017eio 5-\u0105j\u0105 i\u0161vyko \u012f Kaun\u0105. \u0160iame mieste jis tur\u0117jo \u012fvertinti nauj\u0105 objekt\u0105 ir sudaryti s\u0105mat\u0105, kiek kainuot\u0173 u\u017edengti namo stog\u0105. Vyras d\u0117l traumos dabar net neprisimena, kaip \u012fvyko nelaim\u0117. \u017dino tik tiek, kad buvo u\u017elip\u0119s ant namo stogo ir nukrito i\u0161 4\u20135 metr\u0173 auk\u0161\u010dio. Tuo metu greta \u017emoni\u0173 nebuvo.<br \/>\n<br \/>Auks\u0117 dabar vis\u0105 nelaim\u0117je susiklos\u010diusi\u0173 lemting\u0173 sutapim\u0173 virtin\u0119 vadina likimo ranka. Juk ar ne laimingo atsitiktinumo d\u0117ka nesudu\u017eo i\u0161 didelio auk\u0161\u010dio nukritusio vyro telefonas? B\u016btent i\u0161gird\u0119s telefono skambut\u012f sunkias galvos ir stuburo traumas patyr\u0119s Rimas atgavo s\u0105mon\u0119 ir sugeb\u0117jo i\u0161sikviesti pagalb\u0105.<\/p>\n<p><b>Par\u0117m\u0117 kolegos<\/b><br \/>\n<br \/>Net septynias paras Kauno medicinos universiteto klinik\u0173 medikai Auksei nedav\u0117 jokios vilties, kad jos vyras i\u0161gyvens \u2013 traumos buvo labai sunkios. Ta\u010diau pati medicinos mokslus baigusi moteris neprarado vilties \u2013 nuo vyro lovos nesitrauk\u0117 n\u0117 per \u017eingsn\u012f. Jau tada ji patyr\u0117, k\u0105 rei\u0161kia greta tur\u0117ti \u017emones, pasirengusius kiekvien\u0105 minut\u0119 i\u0161tiesti pagalbos rank\u0105. Gydytoja odontolog\u0117 Angel\u0117 Marija Kamor\u016bnien\u0117, su kuria Auks\u0117 drauge dirba jau daug met\u0173, bei \u0161eimos gydytoja Danguol\u0117 Almonaitien\u0117 kasdien skambindavo prie vyro budin\u010diai kolegei ir patarin\u0117jo, kokios pagalbos reik\u0117t\u0173 ligoniui, ko klausti bei pra\u0161yti gydytoj\u0173. Rim\u0105 gyd\u0119 medikai patvirtino, kad jam gali pad\u0117ti labai brang\u016bs medikamentai. Daugiau nei dvi savaites reik\u0117jo leisti vaistus, kuri\u0173 paros doz\u0117 kainavo 150 lit\u0173.<br \/>\n<br \/>\u2013 Tada ne\u017einojau, nei i\u0161 kur gausiu pinig\u0173, nei kaip i\u0161gyvensiu su dviem s\u016bnumis, bet suvokiau, kad privalau gauti vaist\u0173 ir gelb\u0117ti Rim\u0105, \u2013 skaud\u017eiais prisiminimais dalijosi Auks\u0117.<br \/>\n<br \/>Tik artimiausi \u017emon\u0117s \u017einojo, kad pati sveikatos problem\u0173 turinti ir tik puse etato dirbanti Auks\u0117 toki\u0173 l\u0117\u0161\u0173 tikrai neturi. Gydytoja A. M. Kamor\u016bnien\u0117 ne tik pati pad\u0117jo savo pinigais, bet ir kreip\u0117si \u012f kolegas. Netrukus visas Vilkavi\u0161kio pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centro Odontologijos skyriaus kolektyvas aukojo l\u0117\u0161as koleg\u0117s vyro gydymui. Savo darbuotojai b\u0117doje pagelb\u0117jo ir PSPC vyr. gydytoja Larisa Jelisejeva. Buvo surinkta tikrai nema\u017ea suma pinig\u0173. Juk ligoniui reik\u0117jo ne tik vaist\u0173, bet ir vitamin\u0173, maisto papild\u0173, slaugos priemoni\u0173.<br \/>\n<br \/>\u2013 Tuo metu a\u0161 gavau ne tik materiali\u0105, bet ir did\u017eiul\u0119 dvasin\u0119 param\u0105, \u2013 apie koleg\u0173 gerum\u0105 \u0161luostydama a\u0161aras kalb\u0117jo Auks\u0117. \u2013 Jausdama, kaip manimi r\u016bpinasi \u017emon\u0117s, tiesiog netur\u0117jau teis\u0117s pal\u016b\u017eti.<\/p>\n<p><b>Gavo slaugos lov\u0105<\/b><br \/>\n<br \/>Anot Kauno gydytoj\u0173, \u012fvyko tikras stebuklas \u2013 Rimas ne tik i\u0161gyveno, bet ir prad\u0117jo atsigauti pro traumos. Po 16 par\u0173 jis buvo i\u0161si\u0173stas gydyti \u012f Vilkavi\u0161kio ligonin\u0117s Chirurgijos ir traumatologijos-ortopedijos skyri\u0173. Auks\u0117 su vaikais pasikeisdami kasdien nuo ankstaus ryto vykdavo \u012f ligonin\u0119 ir pad\u0117jo medikams slaugyti savo \u017emog\u0173. Jos s\u016bn\u016bs, susid\u016br\u0119 su did\u017eiule \u0161eimos nelaime, per kelias dienas tapo suaug\u0119. Vaik\u0173 pagalba buvo reikalinga ir t\u0117\u010diui, ir mamai.<br \/>\n<br \/>Ta\u010diau art\u0117jo diena, kai sunk\u0173 ligon\u012f reik\u0117jo parsigabenti \u012f namus. Auks\u0117 puikiai suprato, kad be funkcin\u0117s lovos, specialaus \u010diu\u017einio, kuris suma\u017eint\u0173 skausmus, tokio sunkaus ligonio slaugyti ne\u012fmanoma. Ji kreip\u0117si pagalbos \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, savo ir aplinkini\u0173 rajon\u0173 visuomenines, labdaros organizacijas, ta\u010diau slaugai b\u016btin\u0173 priemoni\u0173 gauti niekaip nepavyko.<br \/>\n<br \/>\u2013 Su nerimu ir baime laukiau tos dienos, kai vyr\u0105 tur\u0117siu parsive\u017eti \u012f namus, \u2013 sunkius gyvenimo momentus pasakodama dar kart\u0105 i\u0161gyveno Auks\u0117.<br \/>\n<br \/>Moteris prisimena, kai apie jos nerim\u0105 su\u017einoj\u0119 \u0161eimos draugai net neabejodami pa\u017ead\u0117jo \u201ei\u0161 \u017eemi\u0173 i\u0161kasti\u201c taip b\u016btin\u0105 lov\u0105. Tuomet, kai Rim\u0105 reik\u0117jo parsigabenti \u012f namus, ten jau stov\u0117jo sunkiam ligoniui b\u016btina slaugos \u012franga. J\u0105 atgaben\u0119 draugai tepasak\u0117: \u201eNeklausin\u0117k. R\u016bpinkis Rimu ir vaikais\u201c.<br \/>\n<br \/>\u2013 Tikrai netik\u0117jau, kad aplink yra tiek ger\u0173 \u017emoni\u0173, \u2013 \u017eod\u017eiais negal\u0117dama i\u0161reik\u0161ti d\u0117kingumo kalb\u0117jo moteris. \u2013 Mums pad\u0117jo ne tik artimi draugai, bendradarbiai, bet ir ma\u017eai pa\u017e\u012fstami \u017emon\u0117s i\u0161 Pilvi\u0161ki\u0173, Vilkavi\u0161kio, Antanavo, Kazl\u0173 R\u016bdos. Sulauk\u0117me ir finansin\u0117s, ir dvasin\u0117s paramos. Pavyzd\u017eiui, paskambino vien\u0105 dien\u0105 \u017emon\u0117s ir pasi\u016bl\u0117 atve\u017eti malk\u0173 \u2013 juk puikiai suprato, kad visk\u0105 i\u0161leisdama vyro gydymui neturiu u\u017e k\u0105 j\u0173 nusipirkti. Labai lengva girtis savo laime, pasiekimais, pergal\u0117mis, ta\u010diau apie pe\u010dius u\u017egulusias nelaimes kalb\u0117ti sunku. Ta\u010diau tikrai tikiu \u2013 jeigu visus supt\u0173 tokie \u017emon\u0117s, kokius po nelaim\u0117s sutikau a\u0161, pasaulyje b\u016bt\u0173 daug ma\u017eiau b\u0117d\u0173.<\/p>\n<p><b>Valstybei reikia<br \/>\ndokument\u0173<\/b><br \/>\n<br \/>Kiekvienam, skaitan\u010diam Auks\u0117s istorij\u0105, ko gero, nat\u016braliai kilo klausimas, koki\u0105 pagalb\u0105 tokioje situacijoje \u017emogui garantuoja valstyb\u0117. Juk ir Rimas, ir Auks\u0117 iki nelaim\u0117s dirbo, mok\u0117jo mokes\u010dius. Atrodyt\u0173, jog nelaim\u0117s atveju jie tur\u0117jo jaustis bent minimaliai apr\u016bpinti&#8230;<br \/>\n<br \/>Deja, taip atrodo tik iki tol, kol pats nesusiduri su nelaime. Netgi nedarbingumo pa\u0161alpos ligonis negali gauti tol, kol nepristato apie tai liudijan\u010dios pa\u017eymos. Ta\u010diau tokios kaip Rimo ligos atveju nedarbingumo lapelis t\u0119siamas ilgai. Pirmoji vyro nedarbingumo pa\u017eyma buvo u\u017ebaigta tik po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173, o l\u0117\u0161\u0173 sunkaus ligonio gydymui juk reik\u0117jo nuo pat nelaim\u0117s dienos.<br \/>\n<br \/>Auksei ilgokai teko pavargti, kol pavyko sutvarkyti ir vadinamo \u201einvalidumo\u201c dokumentus. Taip jau sutapo, kad prie\u0161 pat nelaim\u0119 Rimui su\u0117jo 45-eri, o tai rei\u0161kia, kad baig\u0117si paso galiojimo laikas. Naujo dokumento vyras \u012fgyti nesp\u0117jo. Darbingumo netekimo dokumentus medikai gali i\u0161duoti tik gav\u0119 ligonio asmens dokument\u0105, o j\u012f be paties savininko Migracijos poskyris i\u0161duoda tik tuo atveju, kai pateikiama pa\u017eyma apie \u017emogaus negali\u0105.<br \/>\n<br \/>Ta\u010diau ir \u0161ioje situacijoje Auks\u0117 d\u0117kojo likimui sutikusi supratingus ir u\u017ejau\u010dian\u010dius pareig\u016bnus. Supratusios situacijos bevilti\u0161kum\u0105 Migracijos specialist\u0117s su mobilia \u012franga atvyko \u012f ligonio namus, atliko b\u016btinus formalumus bei i\u0161dav\u0117 jam asmens dokument\u0105. Gavus j\u012f, pavyko sutvarkyti ir negalios pa\u017eymas, tad netrukus \u0161eima tur\u0117t\u0173 gauti \u0161ioki\u0105 toki\u0105 valstyb\u0117s param\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Pilvi\u0161kiet\u0117 Auks\u0117 Stanaitien\u0117 puikiai \u017eino, kaip netik\u0117tas \u012fvykis gali visi\u0161kai apversti ram\u0173 \u0161eimos gyvenim\u0105. Ta\u010diau tik patyrusi skaud\u017eius i\u0161gyvenimus moteris suprato, kiek ger\u0173 \u017emoni\u0173 j\u0105 supa. Nelaimei u\u017eteko&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":112178,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"I\u0161 mirties nag\u0173 sunkias traumas patyrus\u012f pilvi\u0161kiet\u012f i\u0161trauk\u0117 ne tik medikai, bet ir juo r\u016bpin\u0119si artimi \u017emon\u0117s. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-112177","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528-300x279.jpg",300,279,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg",420,279,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100628065528.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/112177","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=112177"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/112177\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/112178"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=112177"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=112177"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=112177"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}