{"id":111656,"date":"2010-05-19T08:10:44","date_gmt":"2010-05-19T05:10:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2010\/05\/19\/darbo-nepamirsta-net-namuose\/"},"modified":"2010-05-19T08:10:44","modified_gmt":"2010-05-19T05:10:44","slug":"darbo-nepamirsta-net-namuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2010\/05\/19\/darbo-nepamirsta-net-namuose\/","title":{"rendered":"Darbo nepamir\u0161ta net namuose"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Prie\u0161 savait\u0119 min\u0117jusios savo profesin\u0119 \u0161vent\u0119 slaugytojos v\u0117l gyvena kasdieniniais r\u016bpes\u010diais. Apie nelengv\u0105 savo darb\u0105 \u0161\u012fkart pasakojo ligonin\u0117s Neurologijos ir Vidaus lig\u0173 skyriaus slaugytojos, kurioms vis\u0105 vasar\u0105 teks dirbti drauge.<br \/>\n<br \/>\u0160i\u0105 savait\u0119 Neurologijos skyriaus personalas ir ligoniai persikraust\u0117 \u012f penkt\u0105j\u012f ligonin\u0117s auk\u0161t\u0105 \u2013 Vidaus lig\u0173 skyri\u0173. Vasarai juos sujungdama ligonin\u0117 ketina sutaupyti l\u0117\u0161\u0173. Ta\u010diau slaugytojoms \u0161iek tiek neramu, mat darbo kr\u016bvis taps labai didelis \u2013 juk bendrame skyriuje bus apie 50 pacient\u0173. Naktimis ir savaitgaliais liekan\u010dioms bud\u0117ti dviem slaugytojoms teks susp\u0117ti visus aplakstyti. Ta\u010diau skyri\u0173 sujungimas tur\u0117s ir privalum\u0173: darbuotojos gal\u0117s i\u0161eiti atostog\u0173 vasaros metu.<br \/>\n<br \/>Nors savo profesin\u0117s \u0161vent\u0117s proga slaugytojos i\u0161girdo daug ger\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, pagyrim\u0173 ir pad\u0117k\u0173, kurios sklido ir i\u0161 koleg\u0173 gydytoj\u0173, ir i\u0161 pacient\u0173 l\u016bp\u0173, vis d\u0117lto sunki kasdienyb\u0117 jau i\u0161sklaid\u0117 \u0161ventines nuotaikas.<br \/>\n<br \/>Tie, kuriems ligonin\u0117je teko gul\u0117ti prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius, ko gero, slaugytoj\u0173 darb\u0105 \u012fsivaizduoja kiek kitaip. Mat tuomet, kai skyriuose personalo buvo kelis kartus daugiau, pacientais r\u016bpindavosi ne tik slaugytojos, tada vadintos sesel\u0117mis, bet ir slaugut\u0117s, o darbo b\u016bta gerokai ma\u017eiau. Vakarini\u0173, naktini\u0173 bud\u0117jim\u0173 metu sesel\u0117s susp\u0117davo ir knyg\u0105 paskaityti, ir rankdarb\u012f numegzti. Dabar slaugytojos nuo vieno ligonio prie kito laksto kone b\u0117gte.<\/p>\n<p><b>Rasa KOL\u010cINIEN\u0116:<\/b><br \/>\n<br \/>\u2013 Daugelis \u012fsivaizduoja, kad slaugytojai reikia tik suleisti vaistus ir geru \u017eod\u017eiu paguosti ligon\u012f. Ta\u010diau jai tenka ne tik i\u0161dalyti medikamentus, daryti la\u0161elines, imti kraujo tyrimams, atlikti \u012fvairias proced\u016bras, bet ir maitinti, pad\u0117ti apsirengti, vartyti sunkiai sergan\u010dius ligonius, juos nulyd\u0117ti pas konsultantus, \u012f skyri\u0173 guldomam ligoniui parodyti jo viet\u0105, i\u0161ai\u0161kinti visas ligonin\u0117s taisykles, o i\u0161leid\u017eiamam \u2013 kaip save pri\u017ei\u016br\u0117ti namuose. Jeigu n\u0117ra viet\u0173 reanimacijoje, tenka savame skyriuje slaugyti ir labai sunkius ligonius, kuriems reikia nuolatin\u0117s prie\u017ei\u016bros. O nakt\u012f, kai n\u0117ra valytoj\u0173, slaugi\u0173, prireikus tenka ir patalyn\u0119 pakeisti, ir grindis pavalyti.<\/p>\n<p><b>Ingrida MATUSEVI\u010cIEN\u0116:<\/b><br \/>\n<br \/>\u2013 Li\u016bdniausia, kad mums neu\u017etenka laiko. Vieni\u0161iems \u017emon\u0117ms, atsid\u016brusiems ligonin\u0117je, labiausiai tr\u016bksta bendravimo. Jie kalbina slaugytojas \u012fvairiausiomis temomis. Da\u017enai jau b\u016bna i\u0161siklausin\u0117j\u0119 apie mus, m\u016bs\u0173 \u0161eimas, tod\u0117l ie\u0161ko temos pokalbiui. Bet mes neturime galimyb\u0117s pris\u0117sti ir pabendrauti. Tod\u0117l galime \u0161nek\u0117tis tol, kol leid\u017eiame vaistus ar atliekame kit\u0105 proced\u016br\u0105.<br \/>\n<br \/>Laimingiausias b\u016bna tas, kuriam skirti pagal instrukcij\u0105 l\u0117tai \u0161virk\u0161\u010diami medikamentai. Tuomet ir bendravimo laikas ilgesnis.<\/p>\n<p><b>Dalia KRI\u0160\u010cI\u016aNIEN\u0116:<\/b><br \/>\n<br \/>\u2013 Vald\u017eia skuba daryti reformas, ta\u010diau jos da\u017eniausiai atsigr\u0119\u017eia prie\u0161 medikus ir pacientus. Nei politikai, nei s\u0117dintieji ministerijose n\u0117ra dirb\u0119 rajon\u0173 ligonin\u0117se ir ne\u012fsivaizduoja, kad taip ma\u017einant etatus nuken\u010dia m\u016bs\u0173 darbas, pacientai.<br \/>\n<br \/>\u012esivaizduokite, jei nakt\u012f atve\u017eamas sunkus, nevaik\u0161tantis ligonis, mes j\u012f turime ratukais i\u0161 Pri\u0117mimo skyriaus atsigabenti \u012f sav\u0105j\u012f.<br \/>\n<br \/>Tada i\u0161 skyriaus i\u0161eina abi slaugytojos, nes vienai to padaryti ne\u012fmanoma. Savaime ai\u0161ku, kad gydytojo taip pat neb\u016bna, nes nak\u010diai visiems skyriams lieka vienas budintis gydytojas.<br \/>\n<br \/>Kai gr\u012f\u017etame su ligoniu, paprastai randame u\u017efiksuotus kelis signalizacijos skambu\u010dius \u2013 palatose gulin\u010di\u0173 pacient\u0173 pagalbos pra\u0161ymus.<br \/>\n<br \/>Laimei, iki \u0161iol dar nepasitaik\u0117 toki\u0173 sunki\u0173 situacij\u0173, kad, prireikus skubios pagalbos, ligonio gyvybei gr\u0117st\u0173 pavojus, o mediki\u0173 neb\u016bt\u0173 \u0161alia&#8230;<\/p>\n<p><b>Vilija SAKADOLSKIEN\u0116:<\/b><br \/>\n<br \/>\u2013 Iki \u0161iol negaliu priprasti prie naujojo \u2013<br \/>\nslaugytojos \u2013 pavadinimo. \u017dmon\u0117s taip pat jo nelabai pripa\u017e\u012fsta ir mus vadina sesut\u0117mis ar sesel\u0117mis. Mums pastarieji pavadinimai irgi mielesni. Be to, pacientai kartais net nesupranta, kad slaugytoja ir slaug\u0117 \u2013 ne tas pats. Visai neseniai vienas ligonis man parei\u0161k\u0117, jog tada, kai gul\u0117jo Vi\u0161ty\u010dio ligonin\u0117je, slaug\u0117ms leisti vaist\u0173 niekas nepatik\u0117davo&#8230; Beliko tik sk\u0117stel\u0117ti rankomis \u2013 i\u0161 ties\u0173, kam tie pavadinim\u0173 keitimai ir painiava?<br \/>\n<br \/>Nors pati pasirinkau toki\u0105 specialyb\u0119, retkar\u010diais b\u016bna skaudu, kad esame vertinamos visai kitaip nei gydytojai \u2013 tarsi \u017eemesn\u0117 kasta. Ir jie patys da\u017enai tai parodo. O juk kiekvienas dirbame savo darb\u0105, atliekame skirtas pareigas.<br \/>\n<br \/>Pastaruoju metu, kai \u017emon\u0117s itin suirz\u0119, tenka i\u0161klausyti gausyb\u0119 priekai\u0161t\u0173, nors i\u0161 ties\u0173 jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirti visai ne mums. Juk retas pacientas, ypa\u010d i\u0161 provincijos, gydytojui \u012f akis ry\u017etasi pasakyti tai, k\u0105 galvoja. O slaugytojai visk\u0105 r\u0117\u017eia net negalvodami. Ypa\u010d ligoni\u0173 artimieji m\u0117gsta \u201ei\u0161krauti\u201c ant m\u016bs\u0173 galv\u0173 visas susikaupusias blogas emocijas. Mums kli\u016bva u\u017e tai, kad ligonis blogai jau\u010diasi ar ilgai lauk\u0117 gydytojo, kad jo nesiunt\u0117 \u012f Kauno klinikas ar paguld\u0117 \u012f didel\u0119 palat\u0105, skyr\u0117 ne tuos vaistus, blog\u0105 gydym\u0105 ir pan. Tik tuomet, kai \u017emogui pager\u0117ja, artim\u0173j\u0173 emocijos atsl\u016bgsta. Tada \u0161ie nuleid\u017eia akis ir tyli, bet atsipra\u0161o gana retai.<\/p>\n<p><b>Vilma BRAZAUSKAIT\u0116:<\/b><br \/>\n<br \/>\u2013 K\u0105 kalb\u0117ti apie nei\u0161silavinusius, neapsi\u0161vietusius pacientus, jei net i\u0161simokslin\u0119 \u017emon\u0117s painioja terminus. Neseniai teko pildyti dokumentus Savivaldyb\u0117je, tai viena tarnautoja su nuostaba paklaus\u0117: \u201eJuk tu visada buvai sesel\u0117, tai kaip \u010dia slauge tapai?\u201c<br \/>\n<br \/>M\u016bs\u0173 darbas sunkus ir dvasi\u0161kai, ir emoci\u0161kai. Juk tenka ne tik teikti pagalb\u0105 gyvajam, bet ir deramai atiduoti pagarb\u0105 i\u0161einan\u010diajam, sugeb\u0117ti paguosti netekt\u012f i\u0161gyvenan\u010dius artimuosius. Nors esame \u012fpratusios ir prie ligos, ir prie skausmo, ir prie \u017emogaus i\u0161\u0117jimo, kartais emocijas parsine\u0161ame netgi \u012f namus.<br \/>\n<br \/>Da\u017enai pasibaigus savajai pamainai galvojame, ar tikrai visk\u0105 padar\u0117me, ar nepablog\u0117s ligoniui per t\u0105 par\u0105, kai jo nematysime. Tiek gydytojo, tiek slaugytojos darbas labai \u012fpareigoja: negalima sakyti, kad j\u012f tik dirbi \u2013 juo tiesiog gyveni. Nei namuose, nei gatv\u0117je, nei kelion\u0117je neturi teis\u0117s pamir\u0161ti, jog esi medikas ir prireikus pagalbos bet kuriam \u017emogui privalai pad\u0117ti.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Prie\u0161 savait\u0119 min\u0117jusios savo profesin\u0119 \u0161vent\u0119 slaugytojos v\u0117l gyvena kasdieniniais r\u016bpes\u010diais. Apie nelengv\u0105 savo darb\u0105 \u0161\u012fkart pasakojo ligonin\u0117s Neurologijos ir Vidaus lig\u0173 skyriaus slaugytojos, kurioms vis\u0105 vasar\u0105 teks&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":111657,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Apie nelengv\u0105 savo darb\u0105 pasakojo ligonin\u0117s Neurologijos ir Vidaus lig\u0173 skyriaus slaugytojos (i\u0161 kair\u0117s):  Vilija Sakadolskien\u0117, Ingrida Matusevi\u010dien\u0117, Dalia Kri\u0161\u010di\u016bnien\u0117, Vilma Brazauskait\u0117 ir Rasa Kol\u010dinien\u0117. \/ Romo \u010c\u0116PLOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-111656","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044-300x279.jpg",300,279,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg",420,279,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100519081044.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111656","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=111656"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111656\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/111657"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=111656"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=111656"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=111656"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}