{"id":110614,"date":"2010-02-26T06:59:44","date_gmt":"2010-02-26T04:59:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2010\/02\/26\/sodros-problemas-valdzia-bando-spresti-zmoniu-saskaita\/"},"modified":"2010-02-26T06:59:44","modified_gmt":"2010-02-26T04:59:44","slug":"sodros-problemas-valdzia-bando-spresti-zmoniu-saskaita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2010\/02\/26\/sodros-problemas-valdzia-bando-spresti-zmoniu-saskaita\/","title":{"rendered":"\u201eSodros\u201c problemas vald\u017eia bando spr\u0119sti \u017emoni\u0173 s\u0105skaita"},"content":{"rendered":"

Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Gyventojai susir\u016bpin\u0119 d\u0117l finansinio nepritekliaus kre\u010diamos \u201eSodros\u201c likimo, o vald\u017eios si\u016bloma drasti\u0161ka pensij\u0173 reforma kelia visuotin\u012f nepasitenkinim\u0105.<\/p>\n

\u201eSodra\u201c bus reformuota<\/b>
\n
\u0160i\u0105 savait\u0119 Vyriausyb\u0117 prad\u0117jo svarstyti skolose skendin\u010dios \u201eSodros\u201c sistemos pertvarkos priemones, kuriomis b\u016bt\u0173 bandoma gelb\u0117ti \u0161i\u0105 institucij\u0105 nuo galimo bankroto.
\n
Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 metais valstybinio socialinio draudimo fondas gavo 11,26 mlrd. lit\u0173 pajam\u0173, o i\u0161laidos siek\u0117 13,74 mlrd. lit\u0173. Tad \u201eSodros\u201c deficitas siek\u0117 beveik 2,5 mlrd. lit\u0173. \u0160i\u0173 met\u0173 prad\u017eia pagal l\u0117\u0161\u0173 surinkim\u0105 taip pat nenuteikia optimisti\u0161kai.
\n
Gelb\u0117dama skyl\u0117t\u0105 \u201eSodros\u201c biud\u017eet\u0105, ministerija numat\u0117 kelet\u0105 pirmojo reformos etapo priemoni\u0173, kurias \u012fgyvendinus v\u0117liau b\u016bt\u0173 imtasi ilgalaiki\u0173 pertvark\u0173.
\n
Iki 2012 met\u0173 si\u016bloma socialinio ir sveikatos draudimo \u012fmok\u0173 surinkim\u0105 perduoti Valstybinei mokes\u010di\u0173 inspekcijai, nebeskirti privilegini\u0173 I ir II laipsnio valstybini\u0173 pensij\u0173, pensin\u012f am\u017ei\u0173 pailginti iki 65 met\u0173, darbuotojui susirgus kompensacij\u0105 u\u017e pirm\u0105sias septynias ligos dienas \u201eprimesti\u201c mok\u0117ti darbdaviui, priva\u010dioms draudimo bendrov\u0117ms perduoti draudim\u0105 nuo nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 darbe, keisti motinyst\u0117s (t\u0117vyst\u0117s) i\u0161mok\u0173 tvark\u0105 ir kt.
\n
Ta\u010diau \u0161ios vald\u017eios pasi\u016blytos \u201eSodros\u201c pertvarkos suk\u0117l\u0117 visuotin\u012f \u017emoni\u0173 nepasitenkinim\u0105 ir \u012f\u017eieb\u0117 kar\u0161tas diskusijas. Tuo labiau kad kol kas n\u0117ra apskai\u010diuota, kok\u012f finansin\u012f efekt\u0105 duot\u0173 \u0161ie pakeitimai.<\/p>\n

\u012e pensij\u0105 \u2013 nuo 65-eri\u0173<\/b>
\n
Labiausiai gyventojus papiktino vald\u017eios u\u017emojis suvienodinti vyr\u0173 ir moter\u0173 pensin\u012f am\u017ei\u0173 ir pailginti j\u012f iki 65 met\u0173. \u0160iuo metu moterys \u012f pensij\u0105 i\u0161eina nuo 60 met\u0173, vyrai \u2013 nuo 62,5 met\u0173.
\n
Pensin\u012f am\u017ei\u0173 numatoma ilginti palaipsniui \u2013 kiekvienais metais b\u016bt\u0173 pridedama po pus\u0119 met\u0173 ir vyrams, ir moterims. Vyrams numatyta 65 met\u0173 pensinio am\u017eiaus riba b\u016bt\u0173 pasiekta per 5 metus, o moter\u0173 \u2013 per 10 met\u0173.
\n
\u0160i\u0105 reform\u0105 numatoma prad\u0117ti \u012fgyvendinti jau nuo kit\u0173, 2011-\u0173j\u0173, met\u0173, tad 65 met\u0173 am\u017eiaus riba b\u016bt\u0173 pasiekta 2021 metais.
\n
\u2013 Manau, kad taip daryti nes\u0105\u017eininga. Puikiai \u017einau, kad tokiame am\u017eiuje jau \u0161lubuoja sveikata, tod\u0117l dirbti vis\u0105 dien\u0105 \u017emogus nepaj\u0117gus. Be to, valstyb\u0117 taip skriaud\u017eia \u017emog\u0173. Juk jis vis\u0105 gyvenim\u0105 moka \u201eSodrai\u201c pinigus, o panaudot\u0173 tik ma\u017e\u0105 j\u0173 dal\u012f arba i\u0161vis negaut\u0173, \u2013 \u201eSantakai\u201c sak\u0117 prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 \u012f pensij\u0105 i\u0161\u0117j\u0119s buv\u0119s pedagogas Edmundas Monkevi\u010dius.
\n
Vilkavi\u0161kiet\u0117 Irma Maurien\u0117 taip pat i\u0161sak\u0117 neigiam\u0105 nuomon\u0119.
\n
\u2013 \u0160iandien skamba ne\u012ftik\u0117tinai, ta\u010diau mano mama \u012f pensij\u0105 i\u0161\u0117jo 55 met\u0173. Na, \u0161iais laikais tokio am\u017eiaus moterys i\u0161 ties\u0173 dar labai jaunatvi\u0161kos ir veiklios, tod\u0117l galb\u016bt ir per anksti b\u016bt\u0173 jas i\u0161leisti \u012f pensij\u0105. Ta\u010diau dabartinis ir vyr\u0173, ir moter\u0173 pensinis am\u017eius, manau, yra optimalus, jo ilginti tikrai nereikia, \u2013 kalb\u0117jo moteris.
\n
Nepritaria tokiai pensij\u0173 reformai ir vilkavi\u0161kietis Vitoldas Merkevi\u010dius, kuriam iki pensijos lik\u0119 ma\u017eiau nei de\u0161imt met\u0173.
\n
\u2013 Negalima suvienodinti vyr\u0173 ir moter\u0173 pensinio am\u017eiaus, juk moterys gyvenime turi daugiau pareig\u0173. Joms reikia ne tik dirbti, bet ir vaikus gimdyti, auginti, namus pri\u017ei\u016br\u0117ti. Visas problemas dabar vald\u017eia bando i\u0161spr\u0119sti per mokes\u010dius ir visai negalvoja apie darbo viet\u0173 k\u016brim\u0105, jaunimo \u012fdarbinim\u0105, kad nei\u0161va\u017eiuot\u0173 \u012f u\u017esien\u012f. Tas pensinio am\u017eiaus ilginimas \u2013 lyg koks paskutinis gelb\u0117jimosi \u0161iaudas. Dabar pailgins iki 65, v\u0117liau \u2013 iki 70 met\u0173, o kas paskui? \u2013 steb\u0117josi vilkavi\u0161kietis.<\/p>\n

Pensinio am\u017eiaus
\nilginimui nepritars<\/b>
\n
Vienoje i\u0161 radijo laid\u0173 nuskamb\u0117jo mintis, kad pensinio am\u017eiaus suvienodinimui bei pailginimui iki 65 met\u0173 pritaria ir Seimo valdan\u010di\u0173j\u0173 partij\u0173 atstovai, ir opozicija. Apie tai pasiteiravome vilkavi\u0161kie\u010di\u0173 i\u0161rinkto parlamentaro Algirdo Butkevi\u010diaus, kuris, kaip \u017einia, vadovauja ir vienai did\u017eiausi\u0173 opozicini\u0173 partij\u0173 \u2013 socialdemokratams.
\n
\u2013 Tai tikrai netiesa. Mes kategori\u0161kai pasisakome prie\u0161 pensinio am\u017eiaus ilginim\u0105. Pirmiausia nepritariame d\u0117l to, kad tai tik paskatint\u0173 dar didesn\u012f nedarbo augim\u0105. Jauni \u017emon\u0117s, nerad\u0119 darbo, i\u0161va\u017eiuos i\u0161 Lietuvos, o juos susigr\u0105\u017einti v\u0117liau bus labai sud\u0117tinga. Ir taip jau pagal emigracijos lyg\u012f esame antroje vietoje po Airijos, lenkiame ir savo kaimynes valstybes Latvij\u0105 bei Lenkij\u0105, \u2013 teig\u0117 A. Butkevi\u010dius. \u2013 Kita vertus, reformos projekto reng\u0117jai neatliko tyrimo ir nepateik\u0117 duomen\u0173 apie tai, kokia demografin\u0117 pad\u0117tis Lietuvoje bus 2020, 2030 ar dar v\u0117lesniais metais. Tai labai svarbu priimant \u0161iandieninius sprendimus.<\/p>\n

Papildoma na\u0161ta verslui<\/b>
\n
Darbdaviai, verslo atstovai neigiamai vertina Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos si\u016blym\u0105 7 pirm\u0105sias darbuotojo ligos dienas apmok\u0117ti darbdavio s\u0105skaita.
\n
\u2013 Kam tada reikalinga \u201eSodra\u201c? Juk mes valstybei sumokame \u0161itiek mokes\u010di\u0173, o dar ruo\u0161iamasi u\u017ekrauti ir darbuotoj\u0173 ligos i\u0161mokas. Ten, Vilniuje, s\u0117dint prie stalo ir kas m\u0117nes\u012f gaunant garantuot\u0105 atlyginim\u0105, labai paprasta spr\u0119sti. Ta\u010diau seim\u016bnams, prie\u0161 priimant tokius svarbius sprendimus, pirmiausia vert\u0117t\u0173 atvykti pas savo rink\u0117jus, pasikalb\u0117ti, pasitarti, pagaliau nuvykti \u012f oro uostus ir paklausti \u017emoni\u0173, kod\u0117l jie i\u0161vyksta i\u0161 savo gimtin\u0117s. Tuomet gal viskas atrodyt\u0173 kitaip, \u2013 kalb\u0117jo vieno did\u017eiausi\u0173 rajone kolektyv\u0173 \u2013 UAB \u201eVilkasta\u201c prekybos centro \u2013 direktorius Valerijus Gliaubicas, pabr\u0117\u017e\u0119s, kad jeigu taip bus ir toliau, greitai Lietuvoje neliks kam dirbti.
\n
\u2013 Toks si\u016blymas man taip pat kelia did\u017eiul\u0119 nuostab\u0105. Gal tada leiskime \u017emon\u0117ms rinktis: mok\u0117ti socialinio draudimo \u012fmokas ar ne, pagaliau, kam jas mok\u0117ti \u2013 \u201eSodrai\u201c ar darbdaviui… Sudar\u0119s sutart\u012f su darbdaviu, susirg\u0119s darbuotojas gal\u0117s i\u0161 jo reikalauti ir ligos i\u0161mokos. O kol socialinis draudimas yra privalomas, socialinio \u017emoni\u0173 saugumo u\u017etikrinimas ligos metu vis d\u0117lto yra valstyb\u0117s funkcija, \u2013 ironizavo Seimo narys Algirdas Butkevi\u010dius.
\n
Si\u016blymui septyni\u0173 dien\u0173 nedarbingumo laikotarpio apmok\u0117jim\u0105 nukreipti darbdaviams nepritaria net ir kai kurie ministrai, manydami, kad n\u0117ra s\u0105\u017eininga vis\u0105 valstyb\u0117s na\u0161t\u0105 d\u0117l ligos pa\u0161alpos perkelti ant darbdavio pe\u010di\u0173. \u010cia \u012f\u017evelgiamas tik dar vienas pasl\u0117ptas mokestis verslui.
\n
Premjeras Andrius Kubilius, gird\u0117damas \u012fvairius priekai\u0161tus ir \u017emoni\u0173 rei\u0161kiam\u0105 nepasitenkinim\u0105, ramina, kad si\u016blomos \u201eSodros\u201c reformos priemon\u0117s t\u0117ra tik diskusij\u0173 objektas ir galutinis sprendimas bus priimtas visk\u0105 gerai apsvars\u010dius. Vis d\u0117lto, \u017einodami dabartin\u0117s vald\u017eios praktik\u0105 naktimis priimin\u0117ti svarbius, eilini\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimus lie\u010dian\u010dius sprendimus, Lietuvos gyventojai nusiraminti nelink\u0119.<\/p>\n

Ir rajono pensininkai
\nruo\u0161iasi kovai<\/b>
\n
\u2013 Labai neigiamai \u017ei\u016briu \u012f visa tai, kas vyksta su pensij\u0173 reforma. Mane pasiek\u0117 \u017einios, kad netgi ruo\u0161iamasi nubraukti pensij\u0173 priedus u\u017e darbo sta\u017e\u0105. Tai nenormalu. Tod\u0117l Pensinink\u0173 s\u0105junga kartu su kitomis Lietuvos neparlamentin\u0117mis partijomis ruo\u0161iasi dideliam pasiprie\u0161inimui, \u2013 vakar sak\u0117 Pensinink\u0173 partijos Vilkavi\u0161kio skyriaus pirmininkas Valentinas Krunglevi\u010dius.
\n
Paklaustas, kokiu b\u016bdu bus prie\u0161inamasi, V. Krunglevi\u010dius atsak\u0117, kad visomis \u012fmanomomis teisin\u0117mis priemon\u0117mis.
\n
Jis tvirtino, kad pensininkai nes\u0117di rankas susid\u0117j\u0119, o kovoja u\u017e savo teises. Pats V. Krunglevi\u010dius teig\u0117 jau kreip\u0119sis \u012f advokat\u0105 ir ruo\u0161iantis dokumentus teismui d\u0117l suma\u017eintos pensijos. Jo pavyzd\u017eiu seka ir daugiau \u012f u\u017etarnaut\u0105 poils\u012f i\u0161\u0117jusi\u0173 \u017emoni\u0173.
\n
Paklaustas, k\u0105 mano apie pensinio am\u017eiaus ilginim\u0105, \u201eSodros\u201c Vilkavi\u0161kio skyriaus direktorius Jonas Zinkevi\u010dius teig\u0117, kad \u0161ioje situacijoje jis es\u0105s \u201eeilinis kareivis\u201c, kuriam privalu vykdyti nurodymus. Ta\u010diau sak\u0117, jog jo nenustebino pasi\u016blymai, d\u0117l kuri\u0173 dabar o\u0161ia visa Lietuva.
\n
\u2013 Reformai buvo ruo\u0161iamasi seniai ir apie pensinio am\u017eiaus ilginim\u0105 seniai galvota. Esant tokiai situacijai ka\u017ek\u0105 daryti juk reikia. Ir nieko nauja \u010dia nesugalvos nei \u0161i, nei kita vald\u017eia. Einama tuo pa\u010diu keliu, kaip ir visa Europa, \u2013 ilginamas pensinis am\u017eius. Kitos i\u0161eities, matyt, n\u0117ra, \u2013 savo nuomone pasidalijo J. Zinkevi\u010dius.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116 Gyventojai susir\u016bpin\u0119 d\u0117l finansinio nepritekliaus kre\u010diamos \u201eSodros\u201c likimo, o vald\u017eios si\u016bloma drasti\u0161ka pensij\u0173 reforma kelia visuotin\u012f nepasitenkinim\u0105. \u201eSodra\u201c bus reformuota \u0160i\u0105 savait\u0119 Vyriausyb\u0117 prad\u0117jo svarstyti skolose skendin\u010dios \u201eSodros\u201c… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110615,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Ties bankroto riba balansuojanti \u201eSodra\u201c kelia nerim\u0105 esamiems ir b\u016bsimiems pensininkams. \/ Romo \u010c\u0116PLOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-110614","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944-300x194.jpg",300,194,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944-300x271.jpg",300,271,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg",420,271,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100226065944.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/110614","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=110614"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/110614\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/110615"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=110614"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=110614"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=110614"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}