{"id":110094,"date":"2010-01-18T07:43:56","date_gmt":"2010-01-18T05:43:56","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2010\/01\/18\/smurtas-tarp-vaiku-sudetingas-socialinis-reiskinys\/"},"modified":"2010-01-18T07:43:56","modified_gmt":"2010-01-18T05:43:56","slug":"smurtas-tarp-vaiku-sudetingas-socialinis-reiskinys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2010\/01\/18\/smurtas-tarp-vaiku-sudetingas-socialinis-reiskinys\/","title":{"rendered":"Smurtas tarp vaik\u0173 \u2013 \nsud\u0117tingas socialinis rei\u0161kinys"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Smurtas prie\u0161 vaikus ir tarp vaik\u0173 \u2013 pla\u010diai eskaluojama pastarojo meto problema, su ja susiduria ir vis\u0173 mokykl\u0173 mokytojai.<\/p>\n<p><b>Paauglyst\u0117 lau\u017eo taisykles<\/b><br \/>\n<br \/>Svarus vaidmuo formuojant vaik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f smurt\u0105, konfliktus ir j\u0173 sprendimo galimybes tenka \u0161eimai \u2013 artimiausiai vaiko ugdymosi aplinkai, taip pat mokyklai ir bendruomenei, kurioje vaikas gyvena. Dauguma statistini\u0173 duomen\u0173 rodo, kad vaikui augant ma\u017e\u0117ja pavojus tapti smurto auka mokykloje. Potencialios aukos tampa fizi\u0161kai stipresn\u0117s ir i\u0161moksta i\u0161vengti galim\u0173 u\u017epuolim\u0173. Ta\u010diau smurtautoj\u0173 aktyvumas paauglyst\u0117je, ypa\u010d v\u0117lyvoje, did\u0117ja. Paauglyst\u0117je lau\u017eo taisykles ir rizikingai elgiasi dauguma paaugli\u0173, tok\u012f elges\u012f da\u017eniau skatina ir palaiko bendraam\u017eiai. Be to, kai kurios smurto formos (pvz., seksualinis priekabiavimas, su seksualine orientacija susij\u0119s erzinimas ar chuliganizmas) didesni\u0173 problem\u0173 ima kelti auk\u0161tesn\u0117se klas\u0117se.<br \/>\n<br \/>Tod\u0117l b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f ly\u010di\u0173 skirtumus, ypa\u010d kai kalbama apie fizin\u012f smurt\u0105. Berniukai daug aktyvesni nei mergait\u0117s. Paprastai jie ir fizi\u0161kai stipresni u\u017e to paties am\u017eiaus mergaites, fizin\u0117 j\u0117ga yra svarbus statuso rodiklis berniuk\u0173 grup\u0117se. Jeigu tur\u0117sime omenyje platesn\u012f smurto apibr\u0117\u017eim\u0105 ir kalb\u0117sime apie santyk\u012f (socialin\u012f status\u0105 klas\u0117je, paskal\u0173 skleidim\u0105) ir \u017eodin\u012f smurt\u0105, tai \u0161iuo at\u017evilgiu mergait\u0117s santykinai, o kartais ir absoliu\u010diai pirmauja.<\/p>\n<p><b>Sukelia neigiam\u0173<br \/>\npasekmi\u0173<\/b><br \/>\n<br \/>Daugelis t\u0117v\u0173, aukl\u0117dami savo vaikus, i\u0161 vis\u0173 galim\u0173 poveikio priemoni\u0173 pirmenyb\u0119 teikia fizinei prievartai ir grie\u017etoms fizin\u0117ms bausm\u0117ms (fizin\u0117 prievarta suprantama kaip vaiko mu\u0161imas naudojant \u012fvairias priemones, spardymas, ne atsitiktinis vaiko su\u017ealojimas ir pan.)<br \/>\n<br \/>Nepaisant to, kokiais am\u017eiaus tarpsniais t\u0117vai taiko tok\u012f aukl\u0117jim\u0105, jis visuomet sukelia neigiam\u0173 pasekmi\u0173. Tai rodo apipai\u0161ytos ir apspardytos mokykl\u0173 sienos, niokojamas inventorius, u\u017era\u0161ai \u012fvairiomis kalbomis ant sien\u0173 ir bald\u0173, \u201eavangardiniai pie\u0161iniai\u201c ir t. t.<br \/>\n<br \/>Vis d\u0117lto vaikai ateina i\u0161 \u0161eimos ir svarbus smurto kurstymo veiksnys yra nam\u0173 aplinka. Nepilname\u010diai, augantys \u0161eimose, kuriose t\u0117vai smurtauja, nepalaiko \u0161ilt\u0173 santyki\u0173, nepakankamai kontroliuoja savo elges\u012f, mokykloje link\u0119 smurtauti, yra agresyvesni.<\/p>\n<p><b>Bendravimo problem\u0173 prie\u017eastys<\/b><br \/>\n<br \/>Yra duomen\u0173, kad pernelyg didel\u0117 t\u0117v\u0173 globa kelia pavoj\u0173 vaikui tapti smurto auka, nes jis nemoka fizi\u0161kai apsiginti. Kartais t\u0117vai i\u0161vis nesidomi ir ne\u017eino, kaip j\u0173 vaikas elgiasi mokykloje. Pastaruoju metu daug t\u0117v\u0173 i\u0161vyksta ilgam laikui dirbti \u012f u\u017esien\u012f ir vaikai paliekami seneliams, tetoms ar d\u0117d\u0117ms. Tuo laikotarpiu tiek vaikai, tiek suaugusieji susiduria su labai didel\u0117mis psichologin\u0117mis ir elgesio problemomis, mokymosi sunkumais.<br \/>\n<br \/>Speciali\u0173j\u0173 mokymosi poreiki\u0173 turintiems ar ne\u012fgaliems vaikams kyla daugiau pavoj\u0173 patirti smurt\u0105. Tokie vaikai paprastai neturi bendraam\u017ei\u0173 draug\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 juos apginti. Kai kurie speciali\u0173j\u0173 poreiki\u0173 turintys mokiniai gali agresyviai reik\u0161ti savo reikmes. Dauguma konfliktini\u0173 situacij\u0173, susijusi\u0173 su bendravimo problemomis mokykloje, kyla d\u0117l nepakantumo kitokiam mokiniui. Tokio mokinio netoleravim\u0105 demonstruoja tiek mokiniai, tiek mokytojai.<br \/>\n<br \/>Ne paslaptis, kad \u017emogaus charakter\u012f lemia du veiksniai: aukl\u0117jimas ir genetika. Sakoma, jog prigimties, t. y. genetikos, nepakeisi, bet tinkamas vaiko aukl\u0117jimas nugludina a\u0161trius jos kampus.<\/p>\n<p><b>Skiriasi aukl\u0117jimo stiliai<\/b><br \/>\n<br \/>Yra trys t\u0117v\u0173 naudojami aukl\u0117jimo stiliai:<br \/>\n<br \/>1. Autoritarinis \u2013 t\u0117v\u0173 \u017eodis tampa \u012fstatymu, u\u017e blog\u0105 elges\u012f grie\u017etai baud\u017eiama. T\u0117vai vengia parodyti savo vaikui \u0161velnum\u0105, retai j\u012f giria. Jiems labiau r\u016bpi savo pa\u010di\u0173 ambicijos, standartai, norai, o ne vaiko interesai ir asmenyb\u0117, tod\u0117l toki\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai nei\u0161moksta atsi\u017evelgti \u012f kit\u0173 nuomon\u0119. Fizin\u0117s bausm\u0117s atrodo labai veiksmingos, nes jos sustabdo vaiko elges\u012f ir padeda patiems t\u0117vams i\u0161silieti. \u0160ie, mu\u0161dami vaikus, jiems \u012fdiegia baim\u0119, menkaverti\u0161kum\u0105, ker\u0161to tro\u0161kim\u0105. Dar daugiau \u2013 vaikas i\u0161moksta, jog reikia mu\u0161ti kitus, nes juos myli ir nori gero.<br \/>\n<br \/>2. Anarchistinis \u2013 t\u0117vai reikalauja i\u0161 vaik\u0173 keleto dalyk\u0173 i\u0161kart, ta\u010diau netikrina, ar vaikai klauso j\u0173 nurodym\u0173. \u0160eimoje vyrauja anarchija, neai\u0161ku, kas vir\u0161esnis, kas ko turi klausyti. Tokie t\u0117vai visk\u0105 leid\u017eia, i\u0161 vaik\u0173 nereikalauja atsakyti u\u017e savo elges\u012f ir jo padarinius. Pastarieji tokiu atveju ma\u017eiau pasitiki savimi, jau\u010diasi nelaimingi, nesugeba kontroliuoti sav\u0119s, turi mokymosi sunkum\u0173, nemoka i\u0161laukti, i\u0161laikyti d\u0117mesio.<br \/>\n<br \/>3. Autoritetingas \u2013 t\u0117vai nustato ai\u0161kias ribas ir elgesio taisykles. Ta\u010diau kitaip, nei elgiasi autoritarinio aukl\u0117jimo \u0161alininkai, yra link\u0119 i\u0161klausyti savo vaik\u0105 ir atsi\u017evelgti \u012f jo pra\u0161ymus bei klausimus.<br \/>\n<br \/>\u0160eimos taisykl\u0117s labiau demokrati\u0161kos negu diktatori\u0161kos. Autoritetingo aukl\u0117jimo \u0161eimose paisoma vaik\u0173 nor\u0173, bet t\u0117vai ai\u0161kiai pateikia savo sprendimus ir reikalavimus. Pavyzd\u017eiui, neperkamas naujas daiktas ne d\u0117l to, kad kriz\u0117 ar bloga t\u0117v\u0173 nuotaika, bet kad tuos daiktus, netgi kelis, j\u0173 vaikas turi ir jais nesinaudoja arba nesaugo.<br \/>\n<br \/>Yra \u0161eim\u0173, kuriose vaikai i\u0161vis nepri\u017ei\u016brimi ir neaukl\u0117jami. Kitas kra\u0161tutinumas, kada vaikas auginamas kaip \u201eprincas\u201c ir visk\u0105 u\u017e j\u012f padaro t\u0117vai. Visais \u0161iais atvejais vaikai turi bendravimo, elgesio problem\u0173.<\/p>\n<p><b>Bausm\u0117s samprata<\/b><br \/>\n<br \/>Bausm\u0117 yra b\u016btina ir reikalinga vaiko elgesio valdymo dalis, ta\u010diau ji neturi b\u016bti fizin\u0117. Tod\u0117l verta \u012fsid\u0117m\u0117ti kelet\u0105 dalyk\u0173:<br \/>\n<br \/>\u2022\tpozityvus paskatinimas u\u017e ger\u0105 elges\u012f yra kur kas efektyvesnis nei bausm\u0117 u\u017e blog\u0105 elges\u012f;<br \/>\n<br \/>\u2022\telgesys, kurio reikalaujama i\u0161 vaiko, turi atitikti jo geb\u0117jimus;<br \/>\n<br \/>\u2022\ttaisykl\u0117s, kuri\u0173 vaikas turi laikytis, ir j\u0173 nesilaikymo padariniai turi b\u016bti i\u0161ai\u0161kinti i\u0161 anksto;<br \/>\n<br \/>\u2022\tbausm\u0117 turi atitikti netinkam\u0105 poelg\u012f ir b\u016bti taikoma nedelsiant;<br \/>\n<br \/>\u2022\tvaikai mokosi i\u0161 t\u0117v\u0173;<br \/>\n<br \/>\u2022\tjei vaikas labai da\u017enai pa\u017eeid\u017eia taisykles, tik\u0117tina, kad tai ne vaiko, o \u0161eimos ar nam\u0173 atmosferos problema.<br \/>\n<br \/>Svarbiausia \u2013 atsiminti pagrindin\u0119 taisykl\u0119: d\u0117mes\u012f reikia kreipti tik \u012f vaiko elges\u012f, nes meil\u0117 yra bes\u0105lygi\u0161ka. Vaikas vertas j\u016bs\u0173 meil\u0117s vien d\u0117l to, kad jis yra, ir toks, koks yra. Jam j\u016bs\u0173 meil\u0117s gyvybi\u0161kai reikia.<\/p>\n<p>Daiva LEN\u010cIAUSKIEN\u0116<br \/>\n<br \/>Pedagogin\u0117s psichologin\u0117s<br \/>\ntarnybos psicholog\u0117<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Smurtas prie\u0161 vaikus ir tarp vaik\u0173 \u2013 pla\u010diai eskaluojama pastarojo meto problema, su ja susiduria ir vis\u0173 mokykl\u0173 mokytojai. Paauglyst\u0117 lau\u017eo taisykles Svarus vaidmuo formuojant vaik\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f smurt\u0105, konfliktus&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":110095,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Psicholog\u0117 Daiva Len\u010diauskien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog pernelyg didel\u0117 t\u0117v\u0173 globa kelia pavoj\u0173 vaikui tapti smurto auka. \/ Birut\u0117s NEN\u0116NIEN\u0116S nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-110094","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356-225x300.jpg",225,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg",300,400,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20100118074356.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/110094","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=110094"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/110094\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/110095"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=110094"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=110094"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=110094"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}