{"id":109757,"date":"2009-12-24T00:20:42","date_gmt":"2009-12-23T22:20:42","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2009\/12\/24\/brangiausia-kaledu-dovana-nuosirdumas\/"},"modified":"2009-12-24T00:20:42","modified_gmt":"2009-12-23T22:20:42","slug":"brangiausia-kaledu-dovana-nuosirdumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2009\/12\/24\/brangiausia-kaledu-dovana-nuosirdumas\/","title":{"rendered":"Brangiausia Kal\u0117d\u0173 dovana \u2013 nuo\u0161irdumas"},"content":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173, K\u016b\u010di\u0173 i\u0161vakar\u0117se, nutiko iki tol negird\u0117tas dalykas \u2013 laikra\u0161\u010dio redakcijoje apsilank\u0117 ir su \u017eurnalistais bendravo kunigas.
\n
\u0160iandien kalbam\u0117s su Vilkavi\u0161kio dekanu, ilgame\u010diu katedros klebonu Vytautu GUSTAI\u010cIU, kuris rajone buvo tas pirmasis dvasininkas, dr\u0105siai sulau\u017e\u0119s tarp pasaulie\u010di\u0173 nusistov\u0117jusius stereotipus, jog su kunigu bendraujama tik ba\u017eny\u010dioje, laikantis tam tikro atstumo.
\n
Nuo 1989 met\u0173 rugs\u0117jo 13 dienos vyskupo paskirtas dirbti Vilkavi\u0161kyje V. Gustaitis, nelaukdamas tradicinio kal\u0117dojimo \u2013 parapijos tikin\u010di\u0173j\u0173 \u0161eim\u0173 lankymo, atvira \u0161irdimi \u0117jo ir eina \u012f darbovietes, bendravo ir bendrauja su skirtingo am\u017eiaus bei \u012fvairi\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 \u017emon\u0117mis.
\n
\u2013 Kokios mintys aplanko, prisiminus t\u0105 prad\u017ei\u0105?<\/i>
\n
\u2013 Jei nepasi\u017ei\u016br\u0117\u010diau \u012f kalendori\u0173, suabejo\u010diau, ar tikrai pra\u0117jo dvide\u0161imt met\u0173. Tada buvau jaunesnis, tur\u0117jau ma\u017eiau patirties ir daugiau dr\u0105sos. Atgimimo laikas buvo kaip sprogimas, kuris leido \u017emon\u0117ms i\u0161kelti daugyb\u0119 juos dominan\u010di\u0173 klausim\u0173. Labiausiai \u012fstrigo atvirumas: vieni nebijojo pasirodyti ne\u017einan\u010diais, tod\u0117l k\u0117l\u0117 klausimus, kiti band\u0117 suprasti ir atsakyti.
\n
\u2013 \u012e Vilkavi\u0161k\u012f buvote atsi\u0173stas d\u0117l vienos svarbios prie\u017easties \u2013 pastatyti katedr\u0105. Dabar daug kas sako a\u010di\u016b dekanui u\u017e miesto puo\u0161men\u0105 katedr\u0105, u\u017e gra\u017ei\u0105 aplink\u0105. Kokie jausmai kyla tai girdint?<\/i>
\n
\u2013 Vienas dekanas neb\u016bt\u0173 pastat\u0119s \u2013 jung\u0117si visa parapija su dideliu nuo\u0161irdumu ir uolumu. Vis\u0105 laik\u0105 noriu, kad b\u016bt\u0173 sakoma ir jau\u010diama, jog tai m\u016bs\u0173 vis\u0173 katedra. Labai malonu, kad \u017emon\u0117s pastebi gra\u017ei\u0105 aplink\u0105. Pirmiausia a\u010di\u016b tiems, kurie stengiasi, jog b\u016bt\u0173 gra\u017eu. Manau, kad jauki aplinka mus visus daro geresnius.
\n
\u2013 Parapijos valgykloje maitinami \u017emon\u0117s irgi sako a\u010di\u016b Dievui ir dekanui u\u017e toki\u0105 jiems suteikiam\u0105 malon\u0119. Koki\u0105 \u017eini\u0105 ne\u0161ate sekuliariam pasauliui su i\u0161pl\u0117tota socialine ba\u017eny\u010dios veikla, remdami vargingiausius \u017emones?<\/i>
\n
\u2013 A\u0161 tik bandau pajudinti, paraginti visus, parodyti, jog galime pad\u0117ti tiems, kurie reikalingi m\u016bs\u0173 pagalbos. Valgykl\u0117l\u0117 n\u0117ra socialini\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdas. Tai tik priminimas, kad \u017emogus turi k\u016bn\u0105 ir j\u012f reikia pamaitinti, kad tas skurstantis \u017emogus yra vienas i\u0161 m\u016bs\u0173. D\u017eiaugiuosi rajono Savivaldyb\u0117s, \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173, firm\u0173 bei pavieni\u0173 \u017emoni\u0173 teigiamu po\u017ei\u016briu \u012f valgykl\u0117l\u0117s i\u0161laikym\u0105.
\n
\u2013 Katechetai, \u0161v\u0119sdami tikybos mokyklose d\u0117stymo dvide\u0161imtmet\u012f, Jus \u012fvardijo kaip \u0161i\u0173 mokytoj\u0173 vadov\u0105, r\u0117m\u0117j\u0105 ir siel\u0105. Kokius poky\u010dius pastebite \u0161ioje srityje? Kokias viltis dabar dedate \u012f tikybos d\u0117stym\u0105 mokyklose?<\/i>
\n
\u2013 Daug kas pasikeit\u0117 \u2013 ir po\u017ei\u016bris, ir supratimas. Bet daug kas priklauso nuo d\u0117stan\u010dio ir \u017einias priiman\u010dio \u017emogaus. Ta\u010diau tikybos mokymas negali i\u0161spr\u0119sti problem\u0173, nes vaikas ateina i\u0161 \u0161eimos, atsine\u0161a jos aplinkos samprat\u0105. Manau, kad tai, kas i\u0161girstama pamokose, vaikui lieka kaip gerai pas\u0117ta s\u0117kla, o daig\u0105 ji i\u0161leis at\u0117jus laikui. D\u017eiaugiuosi, jog Vilkavi\u0161kio dekanate ir dabar tikybos pamokas lanko per 73 proc. moksleivi\u0173. Tai \u2013 laisvas pasirinkimas, bet jis labai priklauso nuo aplinkos, mokykl\u0173 vadov\u0173 po\u017ei\u016brio.
\n
\u2013 Kaip ir per pirmuosius savo apsilankymus kolektyvuose, taip ir dabar vis dovanojate \u201e\u0160ventojo Ra\u0161to\u201c knyg\u0105, kviesdami \u0161ventra\u0161\u010dio tekstus skaityti kaip Dievo lai\u0161kus mylimiems jo vaikams. Kaip manote, kiek \u0161ie raginimai yra paveik\u016bs?<\/i>
\n
\u2013 Jei \u017emogui u\u017etekt\u0173 vieno ar net vienos de\u0161imties pasakym\u0173, tai b\u016bt\u0173 u\u017etek\u0119 Kristaus pamoksl\u0173: visas Izraelis b\u016bt\u0173 atsivert\u0119s ir neb\u016bt\u0173 prikal\u0119 Vie\u0161paties prie kry\u017eiaus. Deja, \u017emogus yra tokia b\u016btyb\u0117, jog nauj\u0105 dalyk\u0105 priima uoliai, ta\u010diau gyvenimo kasdienyb\u0117 \u201epastato \u012f savo viet\u0105\u201c, ir jam skaityti \u0161ventra\u0161t\u012f jau reikia pastang\u0173. O \u012fd\u0117ti pastang\u0173 nelabai norime. Ir dabar dovanodamas \u201e\u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105\u201c turiu vilties, kad kada ne kada jis bus atsiver\u010diamas. D\u017eiaugiuosi, jog yra \u017emoni\u0173, kurie \u201eu\u017esikabino\u201c, kuriems Dievo \u017eodis tapo \u201ekasdienin\u0117 duona\u201c, kurie ateina su klausimais, susib\u016br\u0119 \u012f maldos grupes. Kaip \u0161altinio vandens negalima pasisemti kibiru, o tik ma\u017eu indeliu, taip ir \u201e\u0160ventasis Ra\u0161tas\u201c yra nei\u0161semiamas. Kiekvien\u0105kart j\u012f skaitydamas \u017emogus suras ka\u017ek\u0105 naujo, \u012f t\u0105 pat\u012f \u012fvyk\u012f pasi\u017ei\u016br\u0117s kitu kampu.
\n
\u2013 Prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173 kalb\u0117jote apie tai, jog persitvarkymas \u012fmanomas tada, kai padarysime nuo\u0161ird\u017ei\u0105 revizij\u0105 savo gyvenimuose. Kviet\u0117te eiti bendradarbiavimo ir susikalb\u0117jimo keliu. Bet juk tai per am\u017eius tiesiamas kelias, \u012f kur\u012f vis reikia kviesti ir kviesti…<\/i>
\n
\u2013 Nuo buldozerinio ateizmo mes esame i\u0161gelb\u0117ti, ta\u010diau pavoj\u0173 ir kovos prie\u0161 tik\u0117jim\u0105 nesuma\u017e\u0117jo. Tik \u0161iandien tai daroma prisidengiant \u201elaisve\u201c, \u201e\u017emogaus teis\u0117mis\u201c, nes patogiau, kai nevar\u017eo jokie doros r\u0117mai. Bet juk laisv\u0117 \u2013 tai suprasta atsakomyb\u0117. Tod\u0117l a\u0161 ba\u017eny\u010dioje nuolatos kartoju, jog mums reikia atsiversti. Tik\u0117jimas \u2013 tai \u0161altinis, kurio ne\u012fmanoma i\u0161semti.
\n
\u2013 B\u016bdamas tarp vilkavi\u0161kie\u010di\u0173 ir su vilkavi\u0161kie\u010diais u\u017esirekomendavote kaip turintis lyderio savybi\u0173. Kiek jos Jums padeda?<\/i>
\n
\u2013 Kartais tenka pasakyti nemaloni\u0105 ties\u0105, kuri\u0105 nutylint kitiems b\u016bt\u0173 ramiau gyventi. Nesijau\u010diu es\u0105s didesnis u\u017e ka\u017ek\u0105. Tik vis\u0105 laik\u0105 bandau kalb\u0117tis su visais \u017emon\u0117mis, stengiuosi visus suprasti. Visiems \u017emon\u0117ms vienodai skiriu d\u0117mesio, ne\u017ei\u016br\u0117damas, kokias pareigas jie u\u017eimt\u0173. Visada pasistengiu i\u0161klausyti, bet problem\u0173 i\u0161spr\u0119sti negaliu. Ir \u017emon\u0117ms patariu \u201eeiti vienas kito link\u201c, o nesine\u0161ioti patirtas nuoskaudas kaip akmenuk\u0105 bate. Neturime sav\u0119s \u012fsivaizduoti neklystan\u010diais ir turime duoti vieni kitiems \u0161ans\u0105 taisytis.
\n
\u2013 Kokie gyvenime laikyti egzaminai Jums buvo sunkiausi? Kaip sek\u0117si juos \u012fveikti?<\/i>
\n
\u2013 Save \u012fveikti reikia kasdien, tod\u0117l kiekviena diena yra egzaminas, naujas i\u0161m\u0117ginimas, savoti\u0161kas \u201ekareiviavimas\u201c. Juk b\u016bna, kad sutiktas \u017emogus i\u0161mu\u0161a i\u0161 pusiausvyros. Sunkiausia b\u016bna tada, kai pa\u0161nekovas i\u0161eina, o pats pradedi suvokti, kad pasikar\u0161\u010diav\u0119s per daug pasakei, svarstai, gal buvo galima pasakyti kitaip, kad tas \u017emogus suprast\u0173. \u017dmogus da\u017eniausiai visk\u0105 \u012fvertina tada, kai tai praeina. Katedros konsekracijos diena man buvo antroji labiausiai \u012ftempta diena po kunigyst\u0117s \u0161ventim\u0173.
\n
\u2013 Nukeliaukime \u012f J\u016bs\u0173 vaikyst\u0117s Kal\u0117das. Koki\u0173 dovan\u0117li\u0173 laukdavote?<\/i>
\n
\u2013 Viskas labai prozai\u0161ka \u2013 labiausiai laukdavome eglut\u0117s. Kada 32 kv. m. kambaryje gyvenome vienuolika \u017emoni\u0173, ant taburet\u0117s pastatyta eglut\u0117 buvo nepakartojama, nors papuo\u0161ta labai kukliai. Maloniausia Kal\u0117d\u0173 dovana buvo saldainiai. Did\u017eiausia dovana buvo m\u016bs\u0173 \u0161eimos bendryst\u0117 \u2013 tai, kad K\u016b\u010di\u0173 vakar\u0105 visi, esantys Lietuvoje, s\u0117sdavome ma\u017eame m\u016bs\u0173 kambar\u0117lyje prie stalo. T\u0117t\u0117 laikydavo rankoje kal\u0117dait\u012f, o mes visi atsilau\u017edavome. Tai man buvo kaip t\u0117vi\u0161kumo \u012frodymo pavyzdys \u2013 mano t\u0117t\u0117 kaip dangi\u0161kasis T\u0117vas, pasiruo\u0161\u0119s mums save i\u0161dalyti.
\n
\u2013 Dabar \u201ekal\u0117d\u0173 seneliai\u201c i\u0161 kailio neriasi, vykdydami sud\u0117tingiausius vaik\u0173 u\u017esakymus. Koks J\u016bs\u0173 vaikyst\u0117s \u017eaisliukas pats mieliausias? Apie kok\u012f svajojote?<\/i>
\n
\u2013 Mes buvome laimingi i\u0161 vielos suriet\u0119 ratuk\u0105, kur\u012f pritvirtin\u0119 prie lazdos stumdavome \u012f priek\u012f ir b\u0117gdavome i\u0161 paskos. Susirinkdavome pus\u0117 gatv\u0117s \u2013 iki dvide\u0161imties vaik\u0173 \u2013 ir \u017eaisdavome sportinius \u017eaidimus. Asmenini\u0173 \u017eaisl\u0173 netur\u0117jau, nebuvo j\u0173 u\u017e k\u0105 pirkti.
\n
\u0160iandien mes neturime \u0161ven\u010di\u0173, nes mums kiekviena diena kaip \u0161vent\u0117, kasdien valgome \u0161venti\u0161kus valgius, bet vis dejuojame. Nesakau, jog reikia gr\u012f\u017eti \u012f mano vaikyst\u0117s laikus, bet privalome vertinti tai, k\u0105 turime. D\u017eiaugiuosi, kad t\u0117vai gali vaikams nupirkti gra\u017eesn\u0119 dovan\u0105, bet labai svarbu i\u0161mokyti juos tai \u012fvertinti. Da\u017enai t\u0117vai klysta, manydami, jog daiktais u\u017epildys santyki\u0173 su vaikais sprag\u0105, kuri\u0105 jie patys da\u017enai padaro. T\u0117vams reikia vaik\u0173, vaikams \u2013 t\u0117v\u0173. Mano t\u0117t\u0117, nors ir b\u016bdamas pavarg\u0119s, i\u0161klausydavo mus visus, o mamai i\u0161dainuodavome visas dainas. Jie rasdavo laiko bendrauti su mumis.
\n
\u2013 Katedroje po Piemen\u0117li\u0173 \u0161v. Mi\u0161i\u0173 ir Kal\u0117d\u0173 pirm\u0105 dien\u0105 vaiku\u010diams dalijate Kal\u0117d\u0173 Senelio dovan\u0117les. Ar pats kartais nepasijuntate tuo Kal\u0117d\u0173 Senelio dovanos laukian\u010diu vaiku?<\/i>
\n
\u2013 Manau, jog kiekvienam \u017emogui svarbu ne kokia ta dovana, o prisiminimas, kad kiti pastebi, jog esi \u0161alia. Kal\u0117d\u0173 nakt\u012f man norisi pab\u016bti su \u017emon\u0117mis, tod\u0117l ir katedroje ilgiau pasilieku. Pati did\u017eiausia dovana, kai \u017emon\u0117s prieina, pasisveikina.
\n
\u2013 Seniau J\u016bs esate ne kart\u0105 prasitar\u0119s, jog pastat\u0119s katedr\u0105, dar vien\u0105 kit\u0105 darb\u0105 nuveik\u0119s nor\u0117tum\u0117te i\u0161eiti \u012f nuo\u0161ali\u0105 parapij\u0105. Kas b\u016bt\u0173, jeigu tai \u012fvykt\u0173 kaip i\u0161sipildantis Kal\u0117d\u0173 nakties stebuklas?<\/i>
\n
\u2013 Apie tai dabar nesvajoju, nes pats sau meluo\u010diau. Ir bi\u010diuliai man sako, kad ramioje vietoje pritr\u016bk\u010diau veiklos. Bet viskas yra Vie\u0161paties rankose.
\n
\u2013 Esate kaip parapijos, dekanato kunig\u0173 t\u0117vas. Ko nor\u0117tum\u0117te palink\u0117ti?<\/i>
\n
\u2013 Kad visi b\u016btume viena \u0161eima, kad vieni kitus suprastume, sugeb\u0117tume i\u0161klausyti, b\u0117doje pad\u0117ti. Bet tai svajon\u0117s, kurios vis nesiduoda \u012fgyvendinamos. Galvoju, jog kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 svajoja apie t\u0105 pat\u012f, bet galvoja, kad tai gali padaryti kiti, ir nebando \u017eingsnio \u017eengti patys.
\n
\u2013 Be vis\u0173 titul\u0173 ir \u012fvertinim\u0173, atlikt\u0173 darb\u0173, J\u016bs dar esate ir savo mamos vaikas. K\u0105 jai padovanosite \u0161ven\u010di\u0173 proga? Kokia jos dovana Jums brangiausia?<\/i>
\n
\u2013 Niekada neu\u017emir\u0161tu, kas jai esu. Mamai, kuri visada man\u0119s laukia, lieku skolingas, nes retai aplankau, ma\u017eai padedu. Did\u017eiausia dovana mamai \u2013 mano apsilankymas. Ji man jau yra \u012fdavusi brangiausi\u0105 dovan\u0105 \u2013 gyvenim\u0105 ir i\u0161mokiusi r\u016bpintis savimi bei tais, kurie yra \u0161alia, su jais dalytis. Did\u017eiausia dovana, kad ji meld\u017eiasi u\u017e mane, o a\u0161 j\u0105 prisimenu savo maldose.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116 Prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173, K\u016b\u010di\u0173 i\u0161vakar\u0117se, nutiko iki tol negird\u0117tas dalykas \u2013 laikra\u0161\u010dio redakcijoje apsilank\u0117 ir su \u017eurnalistais bendravo kunigas. \u0160iandien kalbam\u0117s su Vilkavi\u0161kio dekanu, ilgame\u010diu katedros klebonu Vytautu… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":109758,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"U\u017e prelato Vytauto Gustai\u010dio pe\u010di\u0173 palikta 20 met\u0173 darbo ir veiklos Vilkavi\u0161kyje bryd\u0117 yra gili bei prasminga. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-109757","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg",420,315,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091224002042.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/109757","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=109757"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/109757\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/109758"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=109757"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=109757"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=109757"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}