{"id":108873,"date":"2009-10-23T07:21:41","date_gmt":"2009-10-23T04:21:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2009\/10\/23\/buves-frontininkas-mielai-dalijasi-sukaupta-patirtimi\/"},"modified":"2009-10-23T07:21:41","modified_gmt":"2009-10-23T04:21:41","slug":"buves-frontininkas-mielai-dalijasi-sukaupta-patirtimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2009\/10\/23\/buves-frontininkas-mielai-dalijasi-sukaupta-patirtimi\/","title":{"rendered":"Buv\u0119s frontininkas mielai dalijasi sukaupta patirtimi"},"content":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Nei\u0161brauks i\u0161 atminties<\/b>
\n
Pastarosios dienos ilg\u0105 ir sud\u0117ting\u0105 gyvenimo keli\u0105 nu\u0117jusio Sod\u0117n\u0173 kaimo senbuvio Broniaus Kri\u0161\u010di\u016bno mintis nuk\u0117l\u0117 \u012f praeit\u012f.
\n
Prie\u0161 65-erius metus, tada b\u016bdamas septyniolikametis kaimo berniokas, jis savo kailiu patyr\u0117 pokario kartai atitekusius i\u0161bandymus. Art\u0117jant frontui, 1944 met\u0173 vasaros pabaigoje daugyb\u0119 aplinkui gyvenusi\u0173 \u0161eim\u0173 vokie\u010diai i\u0161var\u0117 i\u0161 nam\u0173. Daug evakuojam\u0173j\u0173 ilgesniam laikui apsistojo Naujinink\u0173 kaime. \u017dmon\u0117s buvo \u012fdarbinti laukuose. Broni\u0173 kartu su kitais vyrais priskyr\u0117 prie \u012ftvirtinim\u0173 statybos \u2013 vokie\u010diai ruo\u0161\u0117si \u017eiemoti. Bet frontas vis slinko \u012f Vakarus.
\n
\u201eBuvo labai gra\u017eus, \u0161iltas ruduo. Spalio 21-\u0105j\u0105 kaip tik per\u0117jome sien\u0105 ir atsid\u016br\u0117me Rytpr\u016bsiuose. Baisi tai buvo naktis, kai bet kuri\u0105 akimirk\u0105 gal\u0117jome tapti taikiniu\u201c, \u2013 kalb\u0117jo B. Kri\u0161\u010di\u016bnas apie tai, jog \u017emogus karo pragare tur\u0117jo ma\u017e\u0105 vert\u0119.
\n
\u201eKaip tada tik\u0117jome, kad karas baigsis, taip ir dabar tik\u0117kime, kad ateityje bus geriau\u201c, \u2013 pa\u0161nekovas sugr\u012f\u017eo mintimis \u012f dabart\u012f.
\n
\u0160i\u0105 savait\u0119 per televizij\u0105 parodytas siu\u017eetas apie surast\u0105 didel\u012f nuo karo u\u017esilikusi\u0173 sprogmen\u0173 kiek\u012f Broni\u0173 nuk\u0117l\u0117 \u012f 1957 metus. Tada pagal i\u0161 rajono \u201enuleist\u0105\u201c plan\u0105 kol\u016bkyje reik\u0117jo pas\u0117ti penkis hektarus lin\u0173. Tam tikslui B. Kri\u0161\u010di\u016bnui buvo paliepta i\u0161arti nuo karo likusius apkasus. Kol\u016bkio vadovyb\u0117 apsimet\u0117 apie tok\u012f siuntim\u0105 nieko ne\u017einanti \u2013 atseit jaunas vyras savanori\u0161kai rizikuoj\u0105s gyvybe. Vietiniai \u0161iurpo d\u0117l galimos nelaim\u0117s, nes tuose laukuose du m\u0117nesius stov\u0117jo frontas ir dar buvo tir\u0161ta sprogmen\u0173, j\u0173 rasdavo tiesiog kr\u016bvas. Bronius kariuomen\u0117je buvo baig\u0119s mininink\u0173 kursus, \u017einojo, kaip reikia laikytis atsargumo. \u201eNune\u0161iau \u012f kontor\u0105 parei\u0161kim\u0105, jog \u012fvykus sprogimui u\u017e technik\u0105 neatsakau. Tais laikais prie pl\u016bgo tur\u0117jusiam s\u0117d\u0117ti prikabin\u0117tojui pasakiau, jog arsiu vienas. Ir suariau\u201c, \u2013 prisiminimais dalijosi B. Kri\u0161\u010di\u016bnas.
\n
Kiekvienais metais, gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f minint Antrojo pasaulinio karo pabaig\u0105, Bronius Kri\u0161\u010di\u016bnas i\u0161siruo\u0161ia \u012f min\u0117jim\u0105 Vilkavi\u0161kio kari\u0173 kapin\u0117se. Prie \u0161varko prisisega apdovanojimus \u017eymin\u010dias juosteles. Pra\u0117jusi\u0105 gegu\u017e\u0119 vienas prie jo pri\u0117j\u0119s pilietis persp\u0117jo, kad \u201ene\u017eaist\u0173\u201c su tomis \u201epuo\u0161menomis\u201c: ar ne\u017ein\u0105s, jog \u012fstatymi\u0161kai tai u\u017edrausta? \u201eManau, kad dabar Lietuvoje demokratija. Man tai svarbi data \u2013 Europoje baig\u0117si karas. Jo keliuose palikt\u0173 jaunyst\u0117s met\u0173, \u017euvusi\u0173 draug\u0173, patirt\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 niekada negal\u0117siu i\u0161braukti i\u0161 atminties\u201c, \u2013 sak\u0117 82 metus einantis \u017emogus.<\/p>\n

Vokietijos keliais<\/b>
\n
Bronius penkeri\u0173 metuk\u0173 liko na\u0161laitis. I\u0161augo d\u0117d\u0117s \u0161eimoje, tod\u0117l su \u0161iais artimaisiais 1944-aisiais ir trauk\u0117si nuo fronto. Greta ve\u017eim\u0173 net iki Dancingo nutipeno avys, kol visi\u0161kai nudilo j\u0173 koj\u0173 nagos. Ve\u017eime gul\u0117jo nevaik\u0161\u010diojanti ligota mo\u010diut\u0117, va\u017eiavo keturi\u0173 metuk\u0173 pusseser\u0117. Pab\u0117g\u0117liai nakvodavo kaip pakli\u016bdavo, da\u017enai ir po atviru dangumi. Lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f at\u0161alo, pabjuro orai. Prava\u017eiav\u0119 daug didesni\u0173 ir ma\u017eesni\u0173 Vokietijos miest\u0173, lietuviai apsistojo dvaro teritorijoje netoli Rumerburgo. Nors pat\u012f pirm\u0105 ryt\u0105 juos kartu su rus\u0173 belaisviais i\u0161var\u0117 u\u017ekasti ropi\u0173 kaup\u0173, bet v\u0117liau dvarinink\u0117 pasir\u016bpino lietuvi\u0173 \u0161vara ir sveikatos patikrinimu, pristatydavo maisto. \u201eAplinkui buvo ramu, atrod\u0117, jog jokio karo n\u0117ra\u201c, \u2013 prisimin\u0117 B. Kri\u0161\u010di\u016bnas. Jis nepamir\u0161o \u0161io dvaro ponios bei daug kit\u0173 pakelyje sutikt\u0173 vokie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 parodyto d\u0117mesio, palankumo ir pagalbos. Ypa\u010d sujaudino gerumas, pademonstruotas K\u016b\u010di\u0173 dien\u0105 mirus mo\u010diutei. \u0160eiminink\u0117 tik paklaus\u0117, koks j\u0173 tik\u0117jimas, par\u016bpino velionei karst\u0105, laidotuvi\u0173 apeigoms atve\u017e\u0117 katalik\u0173 kunig\u0105.
\n
Bet sausio m\u0117nes\u012f pab\u0117g\u0117liai vis da\u017eniau i\u0161girsdavo m\u016b\u0161i\u0173 kanonad\u0105. R\u016bpestingosios vokiet\u0117s dvare prabuv\u0119 iki 1945 met\u0173 vasario prad\u017eios, jie su visa ve\u017eim\u0173 kolona evakavosi.
\n
Po trij\u0173 par\u0173 vir\u0161 galv\u0173 prad\u0117jo zvimbti kulkos ir po \u012fvykusio nedidelio m\u016b\u0161io pasirod\u0117 rus\u0173 kariai.<\/p>\n

Pirmas \u201ekrik\u0161tas\u201c<\/b>
\n
Netrukus rusai paskelb\u0117, jog vyrus rinks \u012f Raudon\u0105j\u0105 armij\u0105, juos atskyr\u0117 nuo moter\u0173. I\u0161kart kviet\u0117 savanorius, paskui visus \u0161tabe suregistravo, paskirst\u0117 \u012f b\u016brius.
\n
\u201eM\u016bs\u0173 buvo labai daug. Kad gautume sriubos, i\u0161laukdavome po 6\u20137 valandas. Dvi savaites dien\u0105 nakt\u012f mus mok\u0117, kaip elgtis su granatomis, kaip \u0161liau\u017eti. Paskui nukreip\u0117 Berlyno link. Ne\u0161ini kulkosvaid\u017eiais, minosvaid\u017eiais, per par\u0105 nueidavome iki 70 kilometr\u0173. Kai prad\u0117jome \u017eygiuoti, pakelyje ant auk\u0161t\u0173 pastat\u0173 sien\u0173 matydavome u\u017era\u0161us, jog iki Berlyno lik\u0119 450, 350 kilometr\u0173… Dar sp\u0117jau pamatyti, kad iki Berlyno liko 40 kilometr\u0173, ir tada mane kontuzijo\u201c, \u2013 pasakojo B. Kri\u0161\u010di\u016bnas. Atsid\u016br\u0119s Treptovo ligonin\u0117je, jis nesugeb\u0117jo nei vardo, nei pavard\u0117s pasisakyti. Besigydant baig\u0117si karas.<\/p>\n

Svajojo apie duon\u0105<\/b>
\n
Ta\u010diau jaunuoliui i\u0161 Suvalkijos tarnyba nesibaig\u0117. I\u0161 ligonin\u0117s jis buvo perkeltas \u012f vienos Lenkijos ligonin\u0117s sveikstan\u010di\u0173j\u0173 batalion\u0105. V\u0117liau lietuvis paskirtas tarnauti komendant\u016broje. Kadangi niekur nesutiko n\u0117 vieno tautie\u010dio, ilg\u0117josi nam\u0173 ir vis pra\u0161\u0117si atostog\u0173, ta\u010diau i\u0161girsdavo atsakym\u0105, jog \u201enegalima, Lietuvoje neramu, yra bandit\u0173\u201c.
\n
\u201e1946 met\u0173 gruod\u017eio 13 dien\u0105, man einant sargyb\u0105, at\u0117jo vyresnysis, paliep\u0117 susirinkti daiktus ir i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f gele\u017einkelio stot\u012f. Nuve\u017e\u0117 \u012f Bresto kareivines, o i\u0161 ten \u2013 \u012f Krym\u0105. \u012e vagonus susodino 16 t\u016bkstan\u010di\u0173 vyr\u0173, du garve\u017eiai trauk\u0117. Papuoliau \u012f 9-\u0105j\u012f motorizuot\u0105 pulk\u0105. Ten sutikau kelis kareivius, kurie dalyvavo kovose prie Vilkavi\u0161kio. J\u012f d\u0117l vykusi\u0173 m\u016b\u0161i\u0173 ar\u0161umo vyrai vadino \u201ema\u017euoju Stalingradu\u201c.
\n
Tarnaujantiems Bach\u010disarajuje kareiviams labai tr\u016bko maisto. Nors ir gaudavo po 650 gram\u0173 kukur\u016bzin\u0117s duonos, bet ir tos po 100 gram\u0173 tur\u0117jo atsisakyti ir atiduoti badaujantiems vaik\u0173 nam\u0173 aukl\u0117tiniams. Kareiviai tarpusavyje \u0161nek\u0117davosi, kad jei gaut\u0173 iki soties pavalgyti duonos, gal\u0117t\u0173 ir de\u0161imt met\u0173 tarnauti\u201c, \u2013 prisimin\u0117 B. Kri\u0161\u010di\u016bnas.
\n
Ir i\u0161 \u010dia neprisipra\u0161\u0117 i\u0161leid\u017eiamas atostog\u0173 d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties: \u201eNeramu, Lietuvoje banditai.\u201c
\n
Pagaliau i\u0161leido 22 paroms, o sugr\u012f\u017e\u0119s atgal \u012f tarnybos viet\u0105 Bronius susirgo. Po gydymo i\u0161 tarnybos paleido ir 1947 met\u0173 lapkri\u010dio 23 dien\u0105 jis sugr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n

A\u0161aros ir tremtis<\/b>
\n
Savo kaime d\u0117d\u0117s namus s\u016bn\u0117nas rado sudegusius. J\u0173 \u0161eima buvo k\u0105 tik gr\u012f\u017eusi i\u0161 tremties Vokietijoje. \u201eKokias penkias minutes negal\u0117jome \u017eod\u017eio i\u0161tarti \u2013 vien tik a\u0161aros…\u201c \u2013 pirm\u0105 pasimatym\u0105 su artimaisiais po trej\u0173 met\u0173 i\u0161siskyrimo prisimin\u0117 B. Kri\u0161\u010di\u016bnas.
\n
Netrukus Bronius susipa\u017eino su Elena Ne\u0161ukaityte i\u0161 gretimo kaimo, susituok\u0117, gim\u0117 dukrel\u0117. Mergaitei buvo vos devyni m\u0117nesiai, kai \u017emon\u0105 are\u0161tavo, u\u017edar\u0117 \u012f Kybart\u0173 kal\u0117jim\u0105, v\u0117liau keturis m\u0117nesius laik\u0117 Kauno kal\u0117jime, nuteis\u0117 de\u0161im\u010diai met\u0173 ir i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f Karagand\u0105. \u201eDabar jau galima garsiai pasakyti, jog \u017emona buvo partizan\u0173 ry\u0161inink\u0117\u201c, \u2013 paai\u0161kino pa\u0161nekovas.
\n
Dar prie\u0161 su\u0117mim\u0105 saugumas kviesdavo ir tardydavo Elen\u0105 bei Broni\u0173. \u017dmonai atsid\u016brus kal\u0117jime, dukrel\u0119 auginti \u0117m\u0117si Elenos t\u0117vai, o Broni\u0173 saugumie\u010diai \u012fkalbin\u0117jo mergait\u0119 atiduoti \u012f vaik\u0173 namus, pa\u010diam sukurti kit\u0105 \u0161eim\u0105, nes \u201ebandit\u0117\u201c negr\u012f\u0161. Ramyb\u0117je paliko tik tada, kai suprato, jog Bronius tvirtai nusistat\u0119s laukti. \u017dmona buvo perteista, i\u0161 kal\u0117jimo sugr\u012f\u017eo po pus\u0161e\u0161t\u0173 met\u0173.
\n
Tik v\u0117liau Bronius su\u017einojo, jog tremiam\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161e gal\u0117jo b\u016bti ir jo pavard\u0117. Pajevonio apylinkei buvo duotas planas \u012f Sibir\u0105 i\u0161tremti 140 asmen\u0173. Gal tod\u0117l \u0161is planas buvo uoliai vykdomas net ir 1952 metais, kai i\u0161ve\u017e\u0117 ir kelet\u0105 kol\u016bkie\u010di\u0173 \u0161eim\u0173.<\/p>\n

Gerb\u0117 u\u017e darb\u0161tum\u0105
\nir s\u0105\u017einingum\u0105<\/b>
\n
1953 metais rad\u0119s skelbim\u0105 laikra\u0161tyje, jog Vie\u0161vil\u0117je palankiomis s\u0105lygomis ruo\u0161ia mechanizatorius, Bronius \u0161i\u0105 profesij\u0105 ir \u012fgijo. Darb\u0161tus, s\u0105\u017einingas jaunas \u017emogus dirbo MTS, v\u0117liau beveik trisde\u0161imt met\u0173 \u2013 mechanizatoriumi kol\u016bkyje. Visada laik\u0117si nuostatos, kad kiekvien\u0105 darb\u0105 reikia atlikti tvarkingai ir laiku. B\u016btent tod\u0117l jo i\u0161dirbiai b\u016bdavo did\u017eiausi, vyras buvo gerbiamas, renkamas \u012f kol\u016bkio valdyb\u0105. \u017dmogus tur\u0117jo tiksl\u0105 sukurti savo \u0161eimai ir vaikams geresn\u012f gyvenim\u0105, at\u017ealas i\u0161leisti \u012f moksl\u0105, \u012fsigyti automobil\u012f ir tol\u0117liau pasidairyti, kaip \u017emon\u0117s gyvena.
\n
I\u0161 Broni\u0173 Kri\u0161\u010di\u016bn\u0105 pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 teko i\u0161girsti, jog tai apsiskait\u0119s, \u012fdomus pa\u0161nekovas. Jis pats prisipa\u017eino, jog jaunyst\u0117je savaranki\u0161kai i\u0161moko groti armonika, akordeonu. Savo malonumui \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje v\u0117l \u012fsigijo armonik\u0105.
\n
Vienatvei, kuri aplank\u0117 po \u017emonos Elenos, o v\u0117liau \u2013 ir po antrosios sutuoktin\u0117s netekties, i\u0161sklaidyti \u017emogus suranda savoti\u0161k\u0173 vaist\u0173. Jis laimingas jau\u010diasi tada, kai gali kuo nors pad\u0117ti kitiems, kai su\u017eino apie kit\u0173 s\u0117kmes. O svarbiausia \u2013 vis\u0105 laik\u0105 b\u016bna u\u017esi\u0117m\u0119s.<\/p>\n

Kra\u0161totyrininku tapo… rad\u0119s \u0161auk\u0161t\u0105<\/b>
\n
Beveik prie\u0161 keturis de\u0161imtme\u010dius rajone vyko pirmoji kra\u0161totyrinink\u0173 konferencija. Tuometin\u0117 V. Kapsuko kol\u016bkio valdyba savo atstovu pasi\u016bl\u0117 valdybos nar\u012f, mechanizatori\u0173 Broni\u0173 Kri\u0161\u010di\u016bn\u0105. Su kra\u0161totyra lig tol nieko bendro netur\u0117j\u0119s vyri\u0161kis nud\u017eiugo, kad gaus laisv\u0105 dien\u0105.
\n
I\u0161 vakaro ardamas dirv\u0105 pasteb\u0117jo \u012f pavir\u0161i\u0173 i\u0161virtus\u012f vardin\u012f vokie\u010di\u0173 kareivio \u0161auk\u0161t\u0105. Parsine\u0161\u0117, nuval\u0117 ir renginio metu padovanojo Kra\u0161to muziejaus \u012fk\u016br\u0117jai Gabrielei Karalienei. Kra\u0161totyrinink\u0117 d\u0117kojo ir dovan\u0105 parod\u0117 visai salei, kviesdama ir kitus \u017emones rinkti \u012fvairius eksponatus, kartu turtinti muziejaus fondus. Nuo tos akimirkos Bronius Kri\u0161\u010di\u016bnas buvo pavadintas muziejaus bi\u010diuliu ir tokiu i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173.
\n
Kai muziejus dar veik\u0117 dabartiniuose Vilkavi\u0161kio parapijos namuose, atvykusiam \u012f miest\u0105 Broniui b\u016bdavo \u012fdomu ir gera u\u017eeiti pasikalb\u0117ti su \u017einoma muziejininke G. Karaliene. Vyri\u0161kis neju\u010diomis ir pats \u201eu\u017esikr\u0117t\u0117\u201c \u0161iuo pom\u0117giu, surinko ir u\u017era\u0161\u0117 daug i\u0161sami\u0173, autenti\u0161k\u0173 fakt\u0173 apie praeities \u012fvykius, rei\u0161kinius, vietovard\u017eius, \u017emones. Kvie\u010diamas \u012f muziejaus renginius visada atvykdavo su kokiu nors ypatingu eksponatu.
\n
Prie\u0161 kelerius metus, pra\u0161omas Pajevonio seni\u016bno ir kaimo bendruomen\u0117s, Bronius prad\u0117jo ra\u0161yti atsiminimus. Dviejuose didelio formato s\u0105siuviniuose tilpo tik dalel\u0117 to, k\u0105 \u0161is \u017emogus geba perteikti bendraudamas. Savo u\u017era\u0161\u0173 kopijas B. Kri\u0161\u010di\u016bnas padovanojo Kra\u0161to muziejui. Pastaruoju metu jis, papra\u0161ytas muziejinink\u0117s A. Mickevi\u010dien\u0117s, surado sen\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio padarg\u0173, \u012fvairi\u0173 bald\u0173, nam\u0173 apyvokos daikt\u0173.
\n
Bronius Kri\u0161\u010di\u016bnas pad\u0117jo muziejininkams surinkti informacij\u0105 apie savo kra\u0161to kry\u017eius, tremtinius, politinius kalinius, Lietuvos kariuomen\u0117s savanorius. \u201eVilkavi\u0161kio kra\u0161to savanori\u0173 vardyne\u201c yra \u012fra\u0161yta ir jo t\u0117velio pavard\u0117 bei \u012fd\u0117ta nuotrauka.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116 Nei\u0161brauks i\u0161 atminties Pastarosios dienos ilg\u0105 ir sud\u0117ting\u0105 gyvenimo keli\u0105 nu\u0117jusio Sod\u0117n\u0173 kaimo senbuvio Broniaus Kri\u0161\u010di\u016bno mintis nuk\u0117l\u0117 \u012f praeit\u012f. Prie\u0161 65-erius metus, tada b\u016bdamas septyniolikametis kaimo berniokas,… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":108874,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Kiekvien\u0105 \u017emog\u0173 Bronius Kri\u0161\u010di\u016bnas sutinka ir palydi kaip laukiam\u0105 sve\u010di\u0105. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-108873","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg",420,315,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20091023072141.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108873","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=108873"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108873\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/108874"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=108873"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=108873"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=108873"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}