{"id":108189,"date":"2008-05-20T09:05:47","date_gmt":"2008-05-20T06:05:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2008\/05\/20\/gausi-seima-ypatingas-dziaugsmu-ir-rupesciu-pasaulis\/"},"modified":"2008-05-20T09:05:47","modified_gmt":"2008-05-20T06:05:47","slug":"gausi-seima-ypatingas-dziaugsmu-ir-rupesciu-pasaulis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2008\/05\/20\/gausi-seima-ypatingas-dziaugsmu-ir-rupesciu-pasaulis\/","title":{"rendered":"Gausi \u0161eima \u2013 ypatingas d\u017eiaugsm\u0173 ir r\u016bpes\u010di\u0173 pasaulis"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>M\u016bs\u0173 \u0161alies Konstitucijoje ra\u0161oma, kad \u0161eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas. Jeigu \u0161eima yra tokia svarbi, kod\u0117l taip ma\u017eai ja r\u016bpinamasi?<br \/>\n<br \/>Per ilgus metus susiformavo toks daugiavaik\u0117s \u0161eimos stereotipas: t\u0117vas \u2013 alkoholikas, dirbantis prastai apmokam\u0105 nepresti\u017ein\u012f darb\u0105, motina \u2013 gyvenimo u\u017eguita, nesir\u016bpinanti savo i\u0161vaizda, chalat\u0105 d\u0117vinti nam\u0173 \u0161eiminink\u0117, o aplink j\u0105 nuolat zuja kr\u016bva murzin\u0173 vaik\u0173. Siaubinga, ar ne?<br \/>\n<br \/>Lau\u017eyti stereotipus be galo sunku. Ta\u010diau reikia tai daryti. Keletas vaik\u0173 \u0161eimoje \u2013 n\u0117ra nei ka\u017ekas labai nuostabaus, nei bloga. Tiesiog tai ypatingas pasaulis, turintis savo plius\u0173 ir minus\u0173, d\u017eiaugsm\u0173 ir problem\u0173. Nepaisant paplitusios nuomon\u0117s, pinigai \u2013 ne pati opiausia gausios \u0161eimos problema, nes mes visi skirtingai \u012fsivaizduojame materialin\u0119 gerov\u0119. Vargas tam, kas nesupranta, jog laim\u0117 matuojama ne pinigin\u0117s storumu. Deja, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 tapo vartotoj\u0173 visuomene. Manoma, kad vaikai \u2013 tai problemos, o kartu \u2013 ir skurdo ne\u0161\u0117jai.<br \/>\n<br \/>Vyriausyb\u0117s bei Socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministerijos pasirinkta socialin\u0117 politika ateities kartoms gerov\u0117s nesukurs. Kod\u0117l? Ministerija, nuolat skelbianti savo gerus nuveiktus darbus \u2013 pa\u0161alp\u0173 ir i\u0161mok\u0173 didinim\u0105, mok\u0117jimo termin\u0173 prat\u0119sim\u0105 ir t. t., i\u0161 esm\u0117s neie\u0161ko nauj\u0173 b\u016bd\u0173, kaip pad\u0117ti \u0161eimai. Man atrodo, jog remti skurstan\u010dius, net ir labiau kontroliuojant pinig\u0173 panaudojim\u0105, yra gana ydinga. Reikia ie\u0161koti prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l \u0161eima tampa socialiai remtina, o ne vien \u0161velninti padarinius. Tik \u017einodami prie\u017eastis, gal\u0117sime rasti b\u016bd\u0173, kaip gerinti pad\u0117t\u012f, pakeisti valstyb\u0117s \u0161eimos politik\u0105.<br \/>\n<br \/>Realios pagalbos \u0161eimai kol kas n\u0117ra. Kiek prira\u0161yta apie skurdo ma\u017einim\u0105, o kas daroma, kad jo neb\u016bt\u0173? Lietuvoje skursta beveik kas penktas vaikas, i\u0161 viso \u2013 apie 140 t\u016bkstan\u010di\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 \u0161alies pilie\u010di\u0173. Daugelis j\u0173 auga gausiose \u0161eimose. Darbo rinkoje skurstan\u010di\u0173j\u0173 vaik\u0173 t\u0117vai nepageidaujami, nors patys jie nenori gyventi vien i\u0161 pa\u0161alp\u0173. Neseniai atliktas tyrimas parod\u0117, kad i\u0161 vis\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 Lietuvos vaik\u0173 pad\u0117tis \u2013 vos ne pras\u010diausia. Paradoksas, bet gimstamumo rodikliai m\u016bs\u0173 \u0161alyje ma\u017eiausi, o \u017eemiau skurdo ribos gyvenan\u010di\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius did\u017eiausias.<br \/>\n<br \/>Visa tai nelieka be p\u0117dsako. Vaikyst\u0117, praleista ken\u010diant skurd\u0105, daro \u012ftak\u0105 asmens psichikai. Nesuformuojami vaiko \u012fg\u016bd\u017eiai gyventi visuomen\u0117je. Tokie vaikai da\u017enai nelink\u0119 siekti i\u0161silavinimo, u\u017eaug\u0119 gyvena su t\u0117vais. Kai sukuria \u0161eimas, nemoka nei planuoti jos biud\u017eeto, nei aukl\u0117ti savo at\u017eal\u0173.<br \/>\n<br \/>\u0160iuo metu vaik\u0173 skai\u010dius nebeu\u017etikrina normalios kart\u0173 kaitos. \u0160iandieninius t\u0117vus kei\u010dia perpus ma\u017eesn\u0117 karta. Gimdyti ir auginti vaikus skatinama tik \u017eod\u017eiais. Valstyb\u0117s parama gausioms \u0161eimoms \u2013 tik minimali. Bet blogiausia, kad ji orientuojama vien \u012f pa\u0161alpas. Visi\u0161kai nesir\u016bpinama tuo, kad gausi\u0173 \u0161eim\u0173 galvos gal\u0117t\u0173 dirbti ir u\u017esidirbti. N\u0117 viename \u012fstatyme, kuris siejamas su darbo rinka, ne\u012fvardytos jokios lengvatos, taikytinos gausioms \u0161eimoms. J\u0173 numatyta \u017emon\u0117ms su negalia, studentams, ma\u017eame\u010dius vaikus auginantiems t\u0117vams, o \u012f gausi\u0105 \u0161eim\u0105 \u012fstatymas dar neatsigr\u0119\u017e\u0117.<br \/>\n<br \/>Tuomet n\u0117ra ko ir steb\u0117tis, kad visuomen\u0117je vis dar vyrauja nuomon\u0117, jog gausios \u0161eimos \u2013 asocialios, t\u0117vai nedirba, vaikus, es\u0105, gimdo tik d\u0117l pa\u0161alp\u0173. Ta\u010diau Vaiko teisi\u0173 kontrolieriaus \u012fstaigos atliktas tyrimas parod\u0117 visai k\u0105 kita: \u012f socialin\u0117s rizikos asmen\u0173 s\u0105ra\u0161us \u012ftraukta tik 11 procent\u0173 gausi\u0173 \u0161eim\u0173. Esu \u012fsitikinusi, kad \u0161eimos pavadinimas \u201edaugiavaik\u0117\u201c tik daro j\u0105 ka\u017ekuo, atseit, kitokia, \u0161ia \u017eyme pa\u017eenklina ir visus jos narius. Tokiu b\u016bdu klijuojama etiket\u0117, kurios pagrindu v\u0117liau formuojamos visuomen\u0117s nuostatos, negatyvus po\u017ei\u016bris \u012f gausi\u0105 \u0161eim\u0105.<br \/>\n<br \/>O gyvenimas rodo, jog teisingai aukl\u0117jami vaikai i\u0161 gausi\u0173 \u0161eim\u0173 pasi\u017eymi mobilesne psichika, atsparumu stresams, geriau adaptuojasi bet kuriame kolektyve. Atsakomyb\u0117 ir savaranki\u0161kumas jiems nesvetimi, nes gausioje \u0161eimoje jie grei\u010diau i\u0161moksta apsitarnauti patys. Daug patirties i\u0161 vienas kito \u012fgyja \u017eaisdami. Ir \u0161ios \u017einios b\u016bna daug tvirtesn\u0117s u\u017e tas, kurias \u012f galvas kala t\u0117vai.<br \/>\n<br \/>Viena i\u0161 gausios \u0161eimos problem\u0173 \u2013 surasti laiko sau, skirti pakankamai d\u0117mesio kiekvienam vaikui, bendrauti su juo asmeni\u0161kai, akis \u012f ak\u012f, nes tai \u2013 b\u016btina. Tenka pripa\u017einti, jog gausios \u0161eimos vaikai save per ma\u017eai vertina, nes jau\u010diasi esantys didelio kolektyvo dalel\u0117 ir nesusim\u0105sto apie sav\u0105j\u012f \u201ea\u0161\u201c.<br \/>\n<br \/>Dideli\u0173 pastang\u0173 reikia pastatyti namui. Daug i\u0161minties, j\u0117g\u0173, laiko aukoja \u017eemdirbys, kol u\u017eaugina derli\u0173. O ar kas nors suskai\u010diavo, kiek kainuoja u\u017eauginti sveik\u0105, i\u0161ore ir vidumi gra\u017e\u0173, stipr\u0173, k\u016brybing\u0105 \u017emog\u0173?.. Vaikai \u2013 did\u017eiausias \u0161eimos ir valstyb\u0117s turtas. Kiek investuosime \u012f j\u0173 gerov\u0119, tiek ir turt\u0117sime. \u201eDidel\u0117 darni \u0161eima \u2013 tai geriausia gyvenimo investicija, tai garantuota Lietuvos ateitis\u201c, \u2013 taip sak\u0117 ir \u0161alies vadovas, Prezidentas Valdas Adamkus, vie\u0161\u0117damas Vilkavi\u0161kyje.<\/p>\n<p>Vida JA\u0160INSKIEN\u0116<br \/>\n<br \/>Vilkavi\u0161kiet\u0117<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>M\u016bs\u0173 \u0161alies Konstitucijoje ra\u0161oma, kad \u0161eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas. Jeigu \u0161eima yra tokia svarbi, kod\u0117l taip ma\u017eai ja r\u016bpinamasi? Per ilgus metus susiformavo toks daugiavaik\u0117s \u0161eimos stereotipas: t\u0117vas&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-108189","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108189","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=108189"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/108189\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=108189"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=108189"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=108189"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}