{"id":107841,"date":"2008-04-25T15:20:19","date_gmt":"2008-04-25T12:20:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2008\/04\/25\/jus-sveikina-mazasis-poezijos-pavasaris\/"},"modified":"2008-04-25T15:20:19","modified_gmt":"2008-04-25T12:20:19","slug":"jus-sveikina-mazasis-poezijos-pavasaris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2008\/04\/25\/jus-sveikina-mazasis-poezijos-pavasaris\/","title":{"rendered":"Jus sveikina Ma\u017easis poezijos pavasaris"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Pora \u0161iandienin\u0117s \u201eSantakos\u201c puslapi\u0173 yra paskirti rajono literat\u0173 k\u016brybai. Spausdiname Ma\u017eajam poezijos pavasariui atsi\u0173stus eil\u0117ra\u0161\u010dius.
\n
Tradicin\u0117 jau a\u0161tuonioliktus metus pavasariais vykstanti rajono k\u016br\u0117j\u0173 \u0161vent\u0117 kasmet sutraukia vis daugiau dalyvi\u0173. Tad konkursas patekti \u012f \u0161iam renginiui skirtus \u201eSantakos\u201c puslapius tampa vis didesnis. Taigi ir \u0161\u012f kart\u0105 savo k\u016bryb\u0105 atlanke ras ne visi autoriai. Ta\u010diau visi, siuntusieji savo eiles Ma\u017eajam poezijos pavasariui, gegu\u017e\u0117s 10 d., 15 val., maloniai kvie\u010diami \u012f popiet\u0119 \u201eJ\u016bs pareisit \u017eibuokli\u0173 takais \u012f geltonas pavasario pievas\u201c, kuri vyks Pae\u017eeri\u0173 dvaro r\u016bmuose. Bus paskelbtas \u0161iemetinio poezijos pavasario laureatas, kuriam teks rajono Savivaldyb\u0117s premija, pagerbti diplomantai, \u012fteikti kiti prizai.
\n
\u201eSantakos\u201c skaitytojai taip pat gali rinkti labiausiai patikus\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f ir skambinti tel. (8 342) 20 801. Jo autoriaus taip pat laukia dovana.<\/p>\n

\u201eSantakos\u201c inf.<\/p>\n

\n
\u201eJ\u016bs pareisit \u017eibuokli\u0173 takais \u012f geltonas pavasario pievas\u201c<\/b><\/p>\n

Zita Andziulien\u0117<\/b><\/p>\n

Esi \u010dia<\/i><\/b><\/p>\n

Ka\u017ekada, ka\u017ekada
\n
A\u0161 ie\u0161kojau tav\u0119s
\n
Net padangi\u0173
\n
Melsvam debesy,
\n
Klausin\u0117jau ber\u017e\u0173,
\n
Klausin\u0117jau pu\u0161\u0173
\n
Ir \u017evaig\u017edeli\u0173 \u0161viesi\u0173,
\n
Kur esi?
\n
Ir \u0161aukiau, ir \u0161aukiau
\n
I\u0161 migl\u0173 ir lauk\u0173,
\n
I\u0161 alyv\u0173, \u017eyd\u0117jimo vy\u0161ni\u0173,
\n
Ir pra\u0161iau nors daina
\n
Ar lietaus la\u0161eliu
\n
\u012e mane tarsi \u017eem\u0119
\n
Sugr\u012f\u017eti.
\n
Ka\u017ekada, ka\u017ekada
\n
A\u0161 ie\u0161kojau tav\u0119s
\n
Net padangi\u0173
\n
Melsvam debesy,
\n
Kol nuleidus akis
\n
Paku\u017ed\u0117jo \u0161irdis,
\n
Kad tu \u010dia, mano meile,
\n
Esi.<\/i><\/p>\n

Elena BACEVI\u010cIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Tas pavasaris toks:
\n
I\u0161siliejusios ilgesio up\u0117s,
\n
Prismaigstyti \u0161alpusni\u0173 \u2013
\n
Ma\u017ey\u010di\u0173 saulu\u010di\u0173 \u2013 grioviai…
\n
Negaliu dar priversti
\n
Savo \u0161irdies nebekr\u016bp\u010diot
\n
Nuo \u0161e\u0161\u0117li\u0173 ant sien\u0173,
\n
Kur tik mano pa\u010dios atspind\u017eiai.
\n
Nepamir\u0161us, dar ne,
\n
Viksvos gelian\u010dio r\u0117\u017eio per deln\u0105,
\n
Pro akis pra\u0161uoliavusi\u0173
\n
V\u0117ju \u017eabot\u0173 dien\u0173…
\n
Atidavusi nerimo duokl\u0119
\n
Svajingam pavasariui,
\n
\u012e save, kaip prie aukuro,
\n
V\u0117l sugri\u017etu…<\/i><\/p>\n

Irena Bacevi\u010dien\u0117<\/b><\/p>\n

Eil\u0117s apie eiles<\/i><\/b><\/p>\n

Mintys bla\u0161kos neramios
\n
Kaip avys \u017ealioje lankoje.
\n
Jas reikia pagaut, u\u017edaryti.
\n
Atmintyje atrinkt vaikyst\u0117s skausm\u0105,
\n
Gra\u017eius pavasarius ir vasaras \u017ealias,
\n
Auksines rudens lap\u0173 kopas
\n
Ir nuostabias \u0161erk\u0161not\u0105sias \u017eiemas.
\n
Apie gyvenim\u0105 man bus sunku ra\u0161yti,
\n
Nes jis \u2013 \u017eaizda gili.
\n
Dabar jau \u017eilstanti galva
\n
Guod\u017eia mane kasdien\u0105.
\n
Ir a\u0161 su meile jau \u017eengiu
\n
Per u\u017egyvent\u0105 \u017eiedlapi\u0173 purien\u0105.<\/i><\/p>\n

Eleonora Baukien\u0117<\/b><\/p>\n

Spalvoti sapnai<\/i><\/b><\/p>\n

Tyl\u0117jimo naktys,
\n
Prabilkit spalvotais
\n
Sapnais
\n
Su vainikais \u017ealiais,
\n
Su med\u017eiais auk\u0161tais.
\n
Ir j\u016bra teo\u0161ia
\n
Po mano langais…
\n
Prie kranto pamosi
\n
Ranka.
\n
Pa\u017einsiu Tave,
\n
Ir d\u017eiaugsmas virp\u0117s
\n
Man ant l\u016bp\u0173 \u2013
\n
V\u0117l b\u016bsi \u0161alia…
\n
Nusvyra alyv\u0173
\n
Baltieji \u017eiedai
\n
Ant glostan\u010dios rankos,
\n
Ka\u017ekur tolumoj
\n
Perk\u016bnas jau trankos.
\n
Lietus sidabru
\n
U\u017elieja mano
\n
Spalvotus sapnus…
\n
Tyl\u0117jimo naktys,
\n
Leiskit sugr\u012f\u017et \u012f namus!..<\/i><\/p>\n

Rimas Baukus<\/b><\/p>\n

Lyg vaikai<\/i><\/b><\/p>\n

Susikabinam rankom
\n
Lyg ma\u017ei vaikai
\n
Ir einame u\u017emir\u0161\u0119,
\n
Kad m\u016bs gyvenimas
\n
Pakaln\u0117n eina.
\n
Ir nei\u0161siskirsim
\n
Taip lengvai,
\n
Nes tapome daugiau
\n
Negu draugai.
\n
Jau pavargau
\n
Skai\u010diuoti laikrod\u017eio
\n
D\u016b\u017eius.
\n
Tie pasimatymai \u2013
\n
Tokie trumpi ir
\n
Skaud\u016bs.
\n
Nor\u0117\u010diau gl\u0117byje
\n
Suspausti, nepaleisti,
\n
Nors m\u016bs gyvenimas
\n
Pakaln\u0117n eina.
\n
Susikabinkim rankomis.
\n
Tegul praeiviai
\n
Mums pavydi.
\n
Ir nesvarbu,
\n
Kas bus toliau.
\n
O m\u016bs\u0173 \u0161irdys
\n
Vis dar \u017eydi!<\/i><\/p>\n

Romut\u0117 Barkauskait\u0117<\/b><\/p>\n

Tik vienas \u017evilgsnis
\n
Vienas \u017eodis
\n
Tik vienas prisiglaudimas
\n
Vienas palyt\u0117jimas.
\n
Vienas \u017evilgsnis
\n
\u012e tave
\n
\u012e mane
\n
\u012e did\u017eiul\u012f, plat\u0173 PASAUL\u012e.
\n
Vienas \u017eodis
\n
Tau
\n
Man
\n
Kitiems.
\n
Vienas prisiglaudimas
\n
Prie tav\u0119s
\n
Prie man\u0119s
\n
Prie \u0160IRDIES.
\n
Vienas palyt\u0117jimas
\n
Tavo
\n
Mano
\n
M\u016bs\u0173
\n
GYVENIMO.<\/i><\/p>\n

Au\u0161ra BARAUSKIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Tavo \u017evaig\u017ed\u0117s subyra
\n
\u012e mano ramyb\u0117s sod\u0105.<\/p>\n

Mano \u0161irdies ramyb\u0117 \u2013
\n
I\u0161 Tavo Dangaus.<\/p>\n

Tavo Dangus
\n
S\u016bpuoja vis\u0105 \u017dem\u0119.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 \u017dem\u0117
\n
Ie\u0161ko paguodos,
\n
Rank\u0173 \u0161velnumo
\n
Ir gerumo \u017emogaus.<\/p>\n

\u017dmon\u0117s… J\u0173 yra visoki\u0173,
\n
Visoki\u0173…<\/p>\n

Bet… Tavo \u017evaig\u017ed\u0117s subyra
\n
\u012e mano ramyb\u0117s sod\u0105
\n
Ir ta ramyb\u0117 \u2013
\n
I\u0161 Tavo Dangaus…<\/p>\n

A\u0161 tyliai giedu giesm\u0119,
\n
Kuri\u0105 Tu patiesei
\n
Lyg mano gyvenimo keli\u0105…<\/p>\n

Tuo keliu eiti galiu
\n
Tik su Tavim, mano Dieve,
\n
Kuris suk\u016br\u0117 Dang\u0173 ir \u017dem\u0119,
\n
Dav\u0117 man gyvyb\u0119…<\/p>\n

A\u0161 giedu Giesm\u0119,
\n
Kuri\u0105 Tu patik\u0117jai man…
\n
Kuri\u0105 Tu man patik\u0117jai.<\/i><\/p>\n

Valerija Bla\u017eaitien\u0117<\/b><\/p>\n

Giesmel\u0117 skambi vytur\u0117lio
\n
Vis kelia saulut\u0119 auk\u0161tyn.
\n
\u017dvaig\u017edut\u0117s \u2013 dangaus \u017eibur\u0117liai
\n
\u012e vilt\u012f vilioja naktim.
\n
Pavasario vie\u0161keliai dunda,
\n
Nesp\u0117jan\u010di\u0173 niekas nelauks,
\n
D\u017eiaugsmingai gamtu\u017e\u0117 pabunda,
\n
\u012e \u017eali\u0105j\u012f gl\u0117b\u012f priglaus.
\n
\u017diedais neu\u017egimusiais mir\u0161ta
\n
M\u016bs viltys, kai pyksta gamta,
\n
Kai derlius \u012f niek\u0105 pavirsta \u2013
\n
Skurdi ateitis nulemta.
\n
Pavasaris \u017eemdirbio daliai \u2013
\n
Gra\u017eiausi\u0173 svajoni\u0173 lop\u0161ys.
\n
Mes lenkiam\u0117s gamtinei galiai \u2013
\n
Ji s\u0117km\u0119 aruoduos ra\u0161ys.
\n
Lai gyv\u0105j\u0105 pasak\u0105 seka
\n
Rytojaus au\u0161r\u0173 \u0161vyturiai,
\n
Lai saul\u0117 gyvenimo teka
\n
Jaunyst\u0117s svaj\u0173 vyturiais.<\/i><\/p>\n

Vincenta Brazien\u0117<\/b><\/p>\n

Vakar\u0117jant<\/i><\/b><\/p>\n

Saul\u0117 slepiasi u\u017e m\u0117lyno \u0161ilo,
\n
Dangus pama\u017eu vakar\u0117ja.
\n
Melsvas r\u016bkas vir\u0161 \u017eem\u0117s pakyla.
\n
Atrodo, lyg vaik\u0161tai liep\u0173 al\u0117ja.
\n
Nurimo v\u0117jelis, nutilo pauk\u0161teli\u0173 balsai,
\n
Vien lak\u0161tingala per nakt\u012f bud\u0117s.
\n
Rodos, visk\u0105 i\u0161 naujo matai,
\n
Vakaro tyl\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 girdi.
\n
Be garso alsuoja laukai,
\n
Med\u017eiai ku\u017edasi tyliai,
\n
Nakties miegui u\u017esimerkia \u017eiedai,
\n
Jaunas m\u0117nuo vir\u0161 mi\u0161ko pakyla.
\n
Matai, kaip u\u017eg\u0119sta purpurin\u0117 \u017eara,
\n
U\u017esidega \u017evaig\u017edel\u0117 vakar\u0117.
\n
Laukai apsikloja bly\u0161kia tamsuma,
\n
Tik sapnai vaik\u0161to po miegan\u010di\u0105 \u017eem\u0119.<\/i><\/p>\n

Aldona Janina Buragait\u0117<\/b><\/p>\n

Verks pavasario v\u0117jai.
\n
Laikas smiltis pustys.
\n
Saul\u0117s skaisti a\u0161ar\u0117l\u0117
\n
Ant na\u0161lut\u0117s \u017eiedelio nukris.<\/p>\n

Ir spind\u0117s per dienel\u0119
\n
Prie drugelio sparn\u0173.
\n
V\u0117jas gainios smiltel\u0119
\n
Prie aguonos \u017eied\u0173.<\/p>\n

Suspind\u0117s \u0161ilag\u0117l\u0117s
\n
M\u0117lyn\u0105ja ugnim.
\n
Pievoj t\u016bnoja akmenys
\n
Surakinta mintim.<\/p>\n

Neprakalbins j\u0173 niekas,
\n
Jie kent\u0117s ir tyl\u0117s.
\n
M\u0117nes\u0117lio vainikas
\n
Prisiglaus prie \u017dvaig\u017ed\u0117s.<\/i><\/p>\n

Vladas BURAGAS<\/b><\/p>\n

Pavasar\u0117ja.
\n
\u017dem\u0117j ir \u0161irdy \u2013
\n
Pavasar\u0117ja…
\n
Tai laiko vilnys plukdo
\n
Dien\u0105 nauj\u0105 \u2013
\n
Orchid\u0117j\u0105.<\/p>\n

Gimtadien\u012f
\n
Tu b\u016bk \u017evali, jauna \u2013
\n
Tegul gyvenimas
\n
Tau d\u017eiaugsmo
\n
Taur\u0119 lieja…
\n
Raudonos bur\u0117s
\n
Pl\u0117\u0161osi ant r\u0117j\u0173
\n
Nuo ilgesio
\n
Pavasarini\u0173 v\u0117j\u0173…<\/p>\n

O Dieve,
\n
Kaip gra\u017eiai
\n
Pavasar\u0117ja!<\/i><\/p>\n

Dalia MILUKAIT\u0116-BURAGIEN\u0116<\/b><\/p>\n

I\u0161 Tavo rank\u0173
\n
Vanden\u012f gersiu,
\n
Kad pra\u017eyst\u0173 \u0161ven\u010diausias m\u016bs jausmas.
\n
Atsig\u0117rusi posmais prabilsiu
\n
Ir ne\u017einosiu,
\n
Kaip k\u016bnas skausta.<\/p>\n

Ir Tavo meil\u0117s
\n
B\u016bste statytam
\n
Dievo artum\u0105 am\u017ein\u0105 jausiu \u2013
\n
\u0160\u012f pavasario tekant\u012f ryt\u0105
\n
M\u016bs gyvenimo
\n
Saul\u0119 priglausiu…<\/p>\n

Tav\u0173j\u0173 l\u016bp\u0173
\n
Bu\u010dinio gaiv\u0105
\n
Ir begalin\u0119 meil\u0117s pagund\u0105
\n
Saugosiu vis\u0105 likus\u012f laik\u0105.
\n
Tegul gerumas
\n
\u017dem\u0117j pabunda…<\/i><\/p>\n

Teres\u0117 \u010cebatori\u016bnien\u0117<\/b><\/p>\n

Kai skamba muzika<\/i><\/b><\/p>\n

Gird\u017eiu saul\u0117lyd\u017eio \u017earoj \u2013
\n
Oginskio polonez\u0105
\n
groja.
\n
Ir netelpa \u0161irdy
\n
manoj jausmai \u2013
\n
garsus tuos atkartoja.
\n
Regiu
\n
la\u0161elyje rasos
\n
liepsnojan\u010dias akis
\n
k\u016br\u0117jo
\n
ir virpan\u010dius pir\u0161tus,
\n
kurie stebuklu paker\u0117jo.
\n
Kai skamba muzika,
\n
mana siela
\n
dainuoja.
\n
I\u0161nyksta pilkas
\n
li\u016bdesys,
\n
\u0161ypsotis noris.<\/i><\/p>\n

Rima \u010ciuprinskien\u0117<\/b><\/p>\n

J\u016brai<\/i><\/b><\/p>\n

Berib\u0117, bekra\u0161t\u0117, paskendus \u016bkuos,
\n
Mojuojanti v\u0117jy \u017euv\u0117dros sparnu,
\n
S\u016bpuojanti laiv\u0105 bang\u0173 pataluos,
\n
Toki\u0105 i\u0161vydau a\u0161 atb\u0117gant taku.
\n
Atsirito banga ir i\u0161ti\u0161kus purslais
\n
U\u017eliejo man veid\u0105 gaivia v\u0117suma,
\n
Visu k\u016bnu nub\u0117go \u0161ilti virpuliai,
\n
O \u0161irdie, dar labiau tu spurd\u0117k, a\u0161 laisva!
\n
A\u0161 laisva, pakyl\u0117ta nuo \u017eem\u0117s,
\n
Nuo besaikio b\u0117gimo ir kasdieni\u0173 varg\u0173,
\n
Atvira g\u0117riui, laimei ir d\u017eiaugsmui,
\n
Kaip tavoji gelm\u0117 m\u0117lyn\u0173j\u0173 bang\u0173.<\/i><\/p>\n

Elena Dere\u0161kevi\u010dien\u0117<\/b><\/p>\n

Kai pavasaris lau\u017eys ledus
\n
Ir med\u017eiams i\u0161 naujo prisegs v\u0117l lapus,
\n
A\u0161 tyl\u0117siu, ilgai tyl\u0117siu,
\n
Kai v\u0117jas atpl\u0117\u0161 langines
\n
Ir pievose va\u0161k\u0105 palies,
\n
A\u0161 \u017ei\u016br\u0117siu, ilgai \u017ei\u016br\u0117siu.
\n
Kai kreg\u017ed\u0117s v\u0117l maldai nurim\u0119 sut\u016bps,
\n
A\u0161 melsiuos, kar\u0161tai pasimelsiu.
\n
Kai gatv\u0117j vaikyst\u0117 su\u0161uks,
\n
A\u0161 tik\u0117siu, tikrai tik\u0117siu…
\n
Pavasaris atkelia saulei vartus.<\/i><\/p>\n

Vaidut\u0117 Dir\u017eiuvien\u0117<\/b><\/p>\n

Ro\u017einis<\/i><\/b><\/p>\n

Pirma \u0161alna
\n
\u0161ermuk\u0161niais raudonuoja.
\n
Ledin\u0117m a\u0161arom
\n
pravirksta drebul\u0117.
\n
Suvirpa v\u0117jyje
\n
vieni\u0161\u0117 smilga.
\n
Su\u017evarbusios
\n
su\u0161ildyt
\n
nieks jos negal\u0117s.
\n
Ledin\u0117 saul\u0117
\n
apgobia vienatv\u0119.
\n
Sustoja laikas,
\n
suklumpi…
\n
Ir pusnyje
\n
kartu su v\u0117ju
\n
tu tyliai
\n
ro\u017ein\u012f kalbi.<\/i><\/p>\n

Aist\u0117 Dir\u017ei\u016bt\u0117<\/b><\/p>\n

a\u0161 neskiriu tikrov\u0117s nuo sapn\u0173
\n
ir apkabinus savo \u0161ird\u012f sopi\u0105
\n
i\u0161pjaunu j\u0105 ir padedu ant stalo,
\n
vai\u0161inkit\u0117s, sveteliai, j\u016bs mielieji
\n
rytoj a\u0161 jau tur\u0117siu nauj\u0105
\n
sukursiu kauk\u0119 savojo vaidmens
\n
i\u0161braukusi save i\u0161 s\u0105ra\u0161o k\u016br\u0117j\u0173
\n
paliksiu tad riba tarp sapno ir tikrov\u0117s
\n
ir keiksit j\u016bs, o gerbiamieji,
\n
pritariamai a\u0161 link\u010diosiu visiems
\n
gerai gerai tegu taip b\u016bna
\n
ko b\u016bti negali niekados.<\/i><\/p>\n

Ona Gabartien\u0117<\/b><\/p>\n

Esi ir b\u016bsi<\/i><\/b><\/p>\n

Tik\u0117jom \u2013 nugal\u0117si…
\n
Nors apmaudu, bet \u0161itai b\u016bna,
\n
kad paskutin\u012f ta\u0161k\u0105 padeda Fort\u016bna.
\n
Neprognozuojamoj audroj pal\u016b\u017eta \u0105\u017euolai…
\n
T\u0105 \u017evarbi\u0105 \u016bkanot\u0105 kovo nakt\u012f
\n
narsi \u0161irdis nustojo plakti.
\n
Palik\u0119s visk\u0105, kas brangu
\n
ir miela, i\u0161\u0117jai… deja.
\n
Nutilo \u0160auklio balsas naktyje.
\n
Tave myl\u0117jom, kad nevengei
\n
p\u016bstel\u0117t prie\u0161 v\u0117j\u0105,
\n
\u0161aukei \u012f kov\u0105 prot\u0117vi\u0173 dvasia.
\n
Kvietei nuo svetim\u0173j\u0173 ginti t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0119,
\n
nusikratyti am\u017eiams vergija.
\n
Nesakome \u2013 buvai,
\n
Tu visuomet mums b\u016bsi!
\n
I\u0161plauksi, Benai, v\u0117l bir\u017eelyje \u012f Nid\u0105
\n
ir pasiliksi ten visiems laikams.<\/i><\/p>\n

Leonarda Gaurylien\u0117<\/b><\/p>\n

T\u0117vi\u0161k\u0117<\/i><\/b><\/p>\n

Kada gi sp\u0117jo viskas \u010dia pra\u017eysti
\n
vis\u0173 vars\u0173 pavasario \u017eiedais?
\n
\u010cia at\u0117jau ie\u0161kodama jaunyst\u0117s,
\n
Su ievom, nu\u017eyd\u0117jusiom kadais.
\n
Einu laukais gimtaisiais a\u0161 laiminga,
\n
Laisva kaip tie laukai ir i\u0161didi.
\n
Sodyb\u0173 soduose \u017eiedeliais sninga,
\n
Rimuoju dain\u0105 plakan\u010dioj \u0161irdy.
\n
Kokia gra\u017ei pabudus m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117!
\n
Ir p\u0117dos mano pasiliks \u010dia am\u017einai.
\n
Kur tik einu, kur akys remias,
\n
\u010cia t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0117 mano, \u010dia jinai! <\/i><\/p>\n

Algimantas GRAKAVINAS<\/b><\/p>\n

\u0160alia kelio<\/i><\/b><\/p>\n

U\u017emerk akis, R\u016bpintoj\u0117li!
\n
Pamiegok…
\n
Juk taip kent\u0117jai
\n
Tu\u0161tumoje garb\u0117s aik\u0161tingos.
\n
I\u0161 tavo li\u016bdesio
\n
Tvirtyb\u0117s niekas nei\u0161vogs,
\n
Nes nieko niekam
\n
Ne\u017ead\u0117jai.
\n
Tiktai pilnatimi,
\n
Bemieg\u0119 nakt\u012f pasitinkant,
\n
Glaudei mane,
\n
Kaip rugio \u0161iaud\u0105 tu\u0161\u010di\u0105
\n
V\u0117juos linkus\u012f.<\/p>\n

Eiva abu \u012f gaiv\u0173 sapn\u0105
\n
Vil\u010di\u0173 ragauti!..<\/p>\n

O kai pakelsi v\u0117l
\n
Er\u0161k\u0117\u010diais vainikuot\u0105 galv\u0105 \u2013
\n
Prie\u0161ais tave \u2013 s\u016bnus paklyd\u0119s…
\n
Ni\u010dnieko jam nedovanok!..
\n
\u012e kalnus palyd\u0117k!..
\n
Ten meil\u0117s \u017eiedas
\n
Vir\u0161\u016bn\u0117je pra\u017eydo…
\n
Jos veid\u0105 atpa\u017einsiu
\n
Vaivoryk\u0161t\u0119 paliet\u0119s.
\n
Gerumas vie\u0161pataus visoj \u0161aly…
\n
Apsikabinkime ir j\u0117gos gri\u0161
\n
Per \u017eem\u0119 motin\u0117l\u0119 s\u016bnui \u2013
\n
Lietuvos Ant\u0117jui.<\/i><\/p>\n

Jovita GRAKAVINIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Jau pavasario v\u0117jas
\n
\u0160velniai vy\u0161nias bu\u010diuoja.
\n
Sudreb\u0117s jos. Nubus,
\n
Nuvilnys aistromis!
\n
Su d\u017eiaugsmu dovanos
\n
Balt\u0105 \u017eiedlapi\u0173 roj\u0173,
\n
\u0160iluma per atgyjan\u010di\u0105 \u017dem\u0119
\n
Atsklis…<\/p>\n

Auk\u0161to pauk\u0161\u010dio sparnai
\n
(Jie i\u0161 ilgesio tiesias)
\n
Nuskraidins \u012f erdves
\n
Aid\u0105 \u017eod\u017eio tauraus.
\n
Nesvarbu, kad toli.
\n
Juk \u017evaig\u017edynuose \u2013 dviese!
\n
A\u010di\u016b Tau, Visagali,
\n
U\u017e buvim\u0105 \u017dmogaus…<\/p>\n

Kyla saul\u0117 rytuos,
\n
Auksu Vilt\u012f nuda\u017eo…
\n
Kur tik eit\u0173 \u017dmogus,
\n
Tegu bus jam \u0161viesu.
\n
Nesvarbu, kad ugnel\u0117
\n
I\u0161 \u017eidinio ma\u017eo,
\n
Ji kartoja kasdien\u0105:
\n
\u201eLaiminga esu!\u201c<\/i><\/p>\n

Goda Gurinskait\u0117<\/b><\/p>\n

Kaimyn\u0173 \u0161uo<\/i><\/b><\/p>\n

Svetim\u0117jantis kaimyn\u0173 \u0161uo
\n
Neatpa\u017e\u012fsta man\u0119s.
\n
Aploja it eilin\u012f praeiv\u012f…
\n
Manau, kad jis greit mirs,
\n
Net paglostyti neprisileid\u017eia.
\n
Kvaili vaikigaliai jo nesupranta…
\n
Toliau sm\u0117lynas, balos, sekanti laiptin\u0117…
\n
Bum!<\/i><\/p>\n

Agn\u0117 Grinevi\u010di\u016bt\u0117<\/b><\/p>\n

Mano \u017emogau<\/i><\/b><\/p>\n

Atradau kaip gintar\u0105 j\u016bros dugne,
\n
Paskendau it debes\u0173 p\u016bkuose,
\n
Skrieju i\u0161bla\u0161kyta \u017eeme \u2013
\n
Radau! Mano \u017emogau,
\n
Tave sutikau!
\n
V\u0117l i\u0161 naujo \u0161ioj \u017eem\u0117j gimiau \u2013
\n
Pakilau.
\n
Svajon\u0117m tikiu ir sparnus auginu.
\n
Be galo, pasaulio kra\u0161to
\n
Tas jausmas ry\u0161kus ir galingas \u2013
\n
Tave, mano \u017emogau, sutikau.
\n
Tu b\u016bsi mano sparnai.<\/i><\/p>\n

Stanislava Jakimavi\u010dien\u0117<\/b><\/p>\n

Suvalkija<\/i><\/b><\/p>\n

Smagiai krapnoja \u0161veln\u016bs liet\u016bs,
\n
Greit sodai ims ir v\u0117l \u017eyd\u0117ti.
\n
Nors kart\u0105 \u017eem\u0119 \u0161i\u0105 palietus
\n
Tur\u0117si am\u017eiams j\u0105 myl\u0117ti.<\/p>\n

O Suvalkija, m\u016bs\u0173 \u017eeme!
\n
\u010cia tavo girios, up\u0117s \u0161neka.
\n
Brangesnio niekur n\u0117r kampelio,
\n
U\u017e t\u0105, kur myn\u0117m savo tak\u0105.<\/p>\n

\u010cia gim\u0117m mes, \u010dia mes u\u017eaugom,
\n
\u010cia m\u016bs namai, kapai ir kry\u017eiai.
\n
Tave apgl\u0117bsime lyg draug\u0105
\n
I\u0161 svetim\u0173 kra\u0161t\u0173 sugr\u012f\u017e\u0119.<\/p>\n

O m\u016bs\u0173 \u017eeme, Suvalkija,
\n
Kur eisiu, kur tik bekeliausiu,
\n
Kai b\u016bsiu a\u0161 labai pavargus
\n
Prie tav\u0119s \u0161velniai prisiglausiu.<\/i><\/p>\n

Onut\u0117 Jasaitien\u0117<\/b><\/p>\n

Tu vis tokia pati,
\n
manoji upe,
\n
tiek nuplukd\u017eius apsnigt\u0173 \u017eiem\u0173,
\n
tik kasmet labiau palinksta gluosniai
\n
prie krantais vingiuojan\u010di\u0173 tak\u0173.<\/p>\n

Tais takais
\n
ka\u017ekur a\u0161 taip skub\u0117jau
\n
ir gl\u0117bin pavasarius rinkau,
\n
saujomis vaikyst\u0117s skamb\u0173 juok\u0105
\n
\u012f bangas tav\u0105sias vis b\u0117riau.<\/p>\n

Prie lieptelio
\n
v\u0117l purienos \u017eydi,
\n
pusto v\u0117jas sod\u0173 balt\u0105 snieg\u0105,
\n
stoviu kranto gluosn\u012f apkabinus,
\n
o pro \u0161al\u012f mano metai b\u0117ga…<\/i><\/p>\n

Joana Jankauskien\u0117<\/b><\/p>\n

Mano T\u0117vyn\u0117<\/i><\/b><\/p>\n

Pro debesis matau liet\u0173
\n
Ir saulut\u0117 da\u017enai \u0161ypsojos.
\n
Prie namo stovi liepa \u2013
\n
Tai mano \u0161alis gimtoji.
\n
\u010cia senoli\u0173 pirkios,
\n
\u010cia gandrai mojuoja.
\n
Man sugr\u012f\u017eus ir pravirkus
\n
\u010cia \u0161unelis loja.
\n
\u010cia upelis b\u0117ga, raitos
\n
Ten tolyn vingiuoja.
\n
\u010cia mergel\u0117s aud\u017eia krait\u012f
\n
Ir dainas dainuoja.
\n
Jos \u012f gra\u017e\u0173 drobi\u0173 ra\u0161t\u0105
\n
Daug dain\u0173 \u012fpyn\u0117.
\n
Gra\u017eus, mielas mano kra\u0161tas
\n
Lietuva \u2013 T\u0117vyn\u0117.<\/i><\/p>\n

Stas\u0117 Jucaitien\u0117<\/b><\/p>\n

I\u0161eidama
\n
Pasi\u0117miau
\n
Lauk\u0173, mi\u0161k\u0173
\n
Ir piev\u0173
\n
Gro\u017e\u012f.
\n
Ne\u0161iausi
\n
Su savim
\n
Toli toli…
\n
Ma\u010diau,
\n
Kaip vir\u0161 galvos
\n
Man pliesk\u0117
\n
Kaitri saul\u0117,
\n
Kaip skald\u0117
\n
Audr\u0173 debesis
\n
\u017daibai \u017eali…
\n
Ma\u010diau,
\n
Kaip s\u016bkuriavo
\n
Baltos p\u016bgos
\n
Ir sukosi
\n
Aplinkui
\n
V\u0117jai keturi.
\n
Kaip liejosi
\n
Krantuos
\n
I\u0161tvin\u0119 up\u0117s
\n
Ir kal\u0117si
\n
Laukuos
\n
Daigai pirmi…
\n
Ma\u010diau,
\n
Kaip v\u0117tra
\n
Lenk\u0117 med\u012f \u2013
\n
Nuo pat vir\u0161\u016bn\u0117s
\n
Lig \u0161akn\u0173.
\n
Ir kaip po jos
\n
Laukai nutil\u0119
\n
Bolavo
\n
R\u016bko sidabru…
\n
Ma\u010diau…
\n
Bet vis \u0117jau,
\n
\u0116jau
\n
Ir nepaklydau
\n
Tuo dar
\n
Ne\u017einomu,
\n
Nevaik\u0161\u010diotu
\n
Keliu…
\n
Ir man beeinant
\n
Tarp deln\u0173
\n
Pavasaris pra\u017eydo \u2013
\n
Puok\u0161tel\u0117
\n
\u0160velniai m\u0117lyn\u0173
\n
\u017died\u0173…<\/i><\/p>\n

Algimanta Kabi\u0161aitien\u0117<\/b><\/p>\n

Tulp\u0117<\/i><\/b><\/p>\n

Ji kalb\u0117s kad diena
\n
Bus ilga
\n
Kad galb\u016bt nesibaigs
\n
Niekada
\n
Ir dainuos jos raudona \u0161irdis
\n
Apie d\u017eiaugsm\u0105
\n
Kuris nei\u0161skris
\n
Lyg nety\u010dia paklydus
\n
Kreg\u017ed\u0117
\n
Apie baltas gegu\u017eio
\n
Naktis
\n
Apie v\u0117j\u0105 jo juok\u0105
\n
Akis
\n
\u0160veln\u0173 \u017evilgsn\u012f (gal \u017eod\u012f)
\n
Myliu
\n
Am\u017einiausi\u0105
\n
Vis\u0173 laikin\u0173.<\/i><\/p>\n

Virginija Karpavi\u010dien\u0117<\/b><\/p>\n

Tu mane ramini<\/i><\/b><\/p>\n

Jau greitai v\u0117l \u0161e\u0161ta diena,
\n
mes i\u0161siskyr\u0117m \u2013 buvo septintoji.
\n
Ilgai stov\u0117jome kartu,
\n
tu man ka\u017ek\u0105 kartojai…<\/p>\n

Ilgai stov\u0117jom, supratau \u2013
\n
a\u0161 tau taip reikalinga.
\n
\u0160irdis spurd\u0117s, o juk \u017einai,
\n
tas skausmas \u0161ird\u012f surakina…<\/p>\n

A\u0161 tau sakiau, kad buvo ji,
\n
o jis pavasar\u012f at\u0117jo.
\n
Tie kvepiantys balti \u017eiedai
\n
mums keli\u0105 klojo \u2013 \u0117jom…<\/p>\n

Ir negalvojom, kad n\u016bnai
\n
\u017eiedai nuvysti gali.
\n
Teliko vien tik stagarai
\n
ir jais nuklota \u017eem\u0117…<\/p>\n

Tu raminai mane,
\n
sakei \u2013 gyvendami pamir\u0161tam.
\n
A\u0161 laukiau to, juk pagaliau
\n
vis tiek reik\u0117s u\u017emir\u0161ti…<\/i><\/p>\n

Birut\u0117 KEME\u017dAIT\u0116<\/b><\/p>\n

O, kad gal\u0117\u010diau…<\/i><\/b><\/p>\n

Tu ilgas valandas praleidi prie rojalio,
\n
Tie skambesiai ataidi pas mane,
\n
Akordams byrant lyg \u017eiedams ant mano kelio,
\n
Ie\u0161kau minties ir dvasios j\u0173 mene.<\/p>\n

\u017dinau, kad muzikoj tu pats save i\u0161lieji,
\n
A\u0161 m\u0117ginu atkurti joj tave,
\n
Joje atsiveria \u0161irdies jausmai tikrieji,
\n
Tu pats i\u0161duodi s\u0105skambiais save.<\/p>\n

Kad tie garsai nebenutilt\u0173, vis sugr\u012f\u017et\u0173,
\n
Muzikos aidas likt\u0173 manyje,
\n
A\u0161 j\u0105 kaip tu i\u0161gyvenu ir gal neklystu,
\n
Kad skandini tu ilges\u012f joje…<\/p>\n

Jau\u010diu melodij\u0105 subtili\u0105, svaigi\u0105, miel\u0105,
\n
Lyg palaipsniui \u012fstringan\u010dia mintim:
\n
O kad gal\u0117\u010diau a\u0161 pagrobti tavo siel\u0105,
\n
Ir nusine\u0161ti am\u017eiams su savim…<\/i><\/p>\n

Zofija Kijauskien\u0117<\/b><\/p>\n

Vakaras<\/i><\/b><\/p>\n

Saul\u0117lyd\u017eio \u017earos
\n
Rausvai laukus nuda\u017eo.
\n
Med\u017ei\u0173 \u0161e\u0161\u0117liai t\u012fsta, ilg\u0117ja
\n
Ir su nakties tamsa susilieja.
\n
Prisn\u016bdo pavarg\u0119s v\u0117jas.
\n
M\u0117nulio kont\u016brai ry\u0161k\u0117ja.
\n
Paklyd\u0119s pauk\u0161tis dar sukliks
\n
Ir jis tuojau u\u017emigs.
\n
Vejuosi saul\u0117lyd\u012f mintimi,
\n
Kur susitinka diena su naktimi,
\n
Ten nugrimzta r\u016bpes\u010diai, g\u0117la,
\n
Ten ilsis mieguisto vakaro tyla.<\/i><\/p>\n

Janina Kurtinaitien\u0117<\/b><\/p>\n

Viena akimirka… Prisiglaudimas.
\n
Lyg v\u0117jo \u0161uoras vasaros delne.
\n
Nulytas takas.
\n
Pien\u0117mis pra\u017eydus pieva.
\n
O \u0161irdyje g\u0117la. Lyg buvusi, lyg ne…
\n
Viena akimirka. Prisiglaudimas.
\n
\u017dingsnis.
\n
Ir snaig\u0117 \u2013 tik kaip a\u0161ara delne…<\/i><\/p>\n

Sandra Luko\u0161evi\u010dien\u0117<\/b><\/p>\n

\u017dinau…
\n
Jau supratau…
\n
Kur mano kelias \u2013
\n
Ir koks tikslas…
\n
Jau supratau, patyriau,
\n
Kas yra gyvenimo tiesa.
\n
Kiekvien\u0105dien prabudusi regiu \u2013
\n
V\u0117l \u0161vinta naujas, gaivus rytas.
\n
\u017dinau…
\n
Jau laikas keltis,
\n
B\u0117gt ant kalno
\n
Ir auk\u0161tai i\u0161kelt rankas!
\n
Juk saul\u0117 tuoj sutiks mane.
\n
Tada ir pajuntu…
\n
D\u0117l ko gimiau, pavasariui atbudus,
\n
Ir kiek dar daug man nori pasakyt
\n
D\u017eiaugsmingas saul\u0117s \u0161ypsnis…
\n
\u017dinau…
\n
Kad d\u0117l man\u0119s
\n
Ir d\u0117l vis\u0173…
\n
Alsuoja \u017eem\u0117, auga medis…
\n
Vanduo, ugnis ir tyras oras mums…
\n
Tik\u0117siu \u0161ventumu b\u016bties did\u017eios,
\n
Ir d\u017eiaugsiuosi diena kiekviena duota,
\n
Ir taip kas ryt\u0105, saulei patek\u0117jus,
\n
D\u0117kosiu Dievui, kad esu.<\/i><\/p>\n

Jolanta Malinauskien\u0117<\/b><\/p>\n

\u017dod\u017eiai<\/i><\/b><\/p>\n

\u017dod\u017eiai… I\u0161 \u017eod\u017ei\u0173 sakiniai.
\n
I\u0161 vieno \u017eod\u017eio sakinys…
\n
Jie skamba laikinai \u2013
\n
Laike lyg bangos nuvilnys.<\/p>\n

Palieka \u017eod\u017ei\u0173 aidas atminty
\n
Sukeldamas jausm\u0173 verpetus.
\n
Vieni j\u0173 lieka m\u016bs \u0161irdy,
\n
Kiti mintis mums sukelia naujas.<\/p>\n

Be \u017eod\u017ei\u0173 b\u016bnam tyloje
\n
Ir laukiam, kas prabils.
\n
J\u0173 kartais ie\u0161kom savyje,
\n
Tik\u0117dami, kad neapvils.<\/i><\/p>\n

Marius Manasovas<\/b><\/p>\n

Kartais tave myliu,
\n
O kartais \u2013 neken\u010diu
\n
Be prie\u017easties, be pastang\u0173,
\n
Tiesiog a\u0161 tuo metu
\n
Tau tai jau\u010diu.<\/p>\n

O kartais,
\n
Kai \u0161aukia pilnatis,
\n
Atsiklaupiu \u0161alia tav\u0119s
\n
Ir tyliai, lyg ma\u017eas vaikas, \u2013
\n
Pravirkstu.<\/p>\n

Verkiu ilgai.
\n
Kod\u0117l \u2013 nesuprantu.
\n
Gal vien d\u0117l to,
\n
Gal tam a\u0161 gyvenu?<\/p>\n

O gal d\u0117l to,
\n
Kad tik tave myliu,
\n
Gal vien d\u0117l to,
\n
Kad \u0161irdyje a\u0161 neapykant\u0105
\n
Ne tau, o sau
\n
Ilgai ilgai ne\u0161u…<\/i><\/p>\n

Gra\u017eina Mikalauskien\u0117<\/b><\/p>\n

Pavasariu pakvipo
\n
aplytas rytas.
\n
Pavasariu pakvipo
\n
mi\u0161ko samana.
\n
Pavasariu pakvipo
\n
\u017eodis pasakytas.
\n
Pavasariu pakvipo
\n
pauk\u0161\u010dio aimana.<\/i><\/p>\n

Kostas Miliauskas<\/b><\/p>\n

T\u0117vyn\u0117<\/i><\/b><\/p>\n

T\u0117vyn\u0117 \u2013 tai ne \u0161viesos garsi\u0173 restoran\u0173,
\n
Ne u\u017ej\u016brio pasak\u0173 krantas,
\n
Tai ne r\u016bmai prie balto fontano,
\n
Ne Seimas ir ne Prezidentas.<\/p>\n

T\u0117vyn\u0117 \u2013 tai nuo Baltijos pu\u010diantis v\u0117jas,
\n
Gandrai v\u0117l namolio sugr\u012f\u017e\u0119,
\n
Pavarg\u0119s artojas rugel\u012f pas\u0117j\u0119s
\n
Ir liepos medumi pra\u017eyd\u0119.<\/p>\n

T\u0117vyn\u0117 \u2013 \u017ealios r\u016btos sesu\u010di\u0173 dar\u017eely,
\n
Laukuose m\u0117lynai pra\u017eyd\u0117j\u0119 linai,
\n
Sm\u016btkeliai ir kry\u017eiai prie kelio
\n
Ir prot\u0117vi\u0173 sm\u0117lyj kapai…<\/i><\/p>\n

Justinas Naujokaitis<\/b><\/p>\n

Neskub\u0117k, gyvenime<\/i><\/b><\/p>\n

Ten auk\u0161tai v\u0117jas debesis gano
\n
Ir vis taikosi saul\u0119 u\u017ekloti.
\n
Taip skubi tu, gyvenime mano,
\n
Taip leki, kaip \u017eirgai ne\u017eaboti.<\/p>\n

Neskub\u0117k dar, neliepki nutilti,
\n
Neatimki dar plunksnos i\u0161 rank\u0173.
\n
Man dar norisi tautai prabilti,
\n
Sviesti \u017eod\u012f galing\u0105 ir trank\u0173.<\/p>\n

Kad ne \u017ealtvyksl\u0117s ateit\u012f lemia.
\n
Ir ne tie, kurie skuba jas skinti.
\n
Tik tvirtai \u012fsikib\u0119 \u012f \u017eem\u0119
\n
\u0104\u017euolai Lietuvos i\u0161auginti.<\/p>\n

O beproti\u0161kai skubantis laike,
\n
\u017di\u016br\u0117k, saul\u0117 jau ir v\u0117l nusileido.
\n
O tu b\u0117gi kaip \u017eirgas paklaik\u0119s,
\n
Nauj\u0105 vag\u0105 i\u0161r\u0117\u017e\u0119s ant veido.<\/i><\/p>\n

Antos\u0117 Paulauskien\u0117<\/b><\/p>\n

Einu per pievas<\/i><\/b><\/p>\n

Pra\u0161vito rytas, saul\u0117 teka,
\n
dar r\u016bkas plauko pabaliais,
\n
o lak\u0161tingala kad \u010diulba, \u0161neka,
\n
ir ji ilgai miegot neleis.
\n
Kai obelys ir vy\u0161nios baltos,
\n
kai pievos puo\u0161iasi \u017eiedais,
\n
tada su\u0161yla \u0161irdys \u0161altos \u2013
\n
pavasaris su\u0161alt neleis.<\/p>\n

Einu per pievas \u2013 \u0161irdis d\u017eiaugias,
\n
kad v\u0117l pavasar\u012f matau,
\n
tos pievos g\u0117li\u0173 lauk\u0105
\n
kaip knyg\u0105 nuostabi\u0105 skaitau.<\/p>\n

\u010cia upeliukas palei \u0161il\u0105,
\n
toks gyvybingas, toks \u0161nekus,
\n
jis b\u0117gdamas sudrums\u010dia tyl\u0105,
\n
tai v\u0117l pritil\u0119s ir ramus.<\/i><\/p>\n

Danguol\u0117 Protosevi\u010dien\u0117<\/b><\/p>\n

Sugr\u012f\u017eimas<\/i><\/b><\/p>\n

Tai gal eikim \u012f vakaro \u017ear\u0105,
\n
Tai gal gr\u012f\u0161ime v\u0117l i\u0161 ryt\u0173.
\n
\t(J.Strielk\u016bnas)<\/p>\n

\u017dinau, kada nors j\u016bs sugr\u012f\u0161ite ten,
\n
kur suteka visi upeliukai pavasar\u012f
\n
\u012f up\u0119, putojan\u010di\u0105 ir siautuling\u0105,
\n
su ma\u017eais popieriniais laiviukais \u2013 skenduoliais.
\n
\u017dinau, j\u016bs sugr\u012f\u0161it \u012f ten,
\n
kur taip vaiskiai leid\u017eias ir pateka saul\u0117,
\n
rymo senas molinis \u0105sotis ant pinu\u010di\u0173 tvoros,
\n
o vakarai kvepia r\u016btom ir m\u0117tom.
\n
J\u016bs pareisit \u017eibuokli\u0173 takais
\n
\u012f geltonas pavasario pievas,
\n
\u012f vy\u0161ni\u0173 \u017eyd\u0117jim\u0105 ir gandro kleg\u0117jim\u0105,
\n
\u012f sav\u0105j\u0105 prad\u017ei\u0105 sugr\u012f\u0161it.
\n
Per \u017eiedlapi\u0173 liet\u0173
\n
\u0161aln\u0173 nuda\u017eytais plaukais
\n
siautulingoje up\u0117j metus paskandin\u0119…
\n
A\u0161 \u017einau, j\u016bs sugr\u012f\u0161it pavasar\u012f.<\/i><\/p>\n

Lina REKEVI\u010cIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Ateinu i\u0161 toli\u0173, i\u0161 tamsybi\u0173
\n
per \u016bkan\u0173 apsemtas platumas,
\n
per nutviekstas ras\u0173 brydes.
\n
O rankose \u2013 deln\u0173 \u0161velnumas,
\n
vilties daina, gaivus laukimas.
\n
Ir garsai, vos girdimi atod\u016bsiai,
\n
lyg stygos u\u017egauti, lyg i\u0161 dangaus pabir\u0119 perlai.
\n
Ar tu girdi?
\n
Aidai dainos motul\u0117s, senoli\u0173 \u0161oki\u0173 atgarsiai…
\n
Sugrub\u0119 pir\u0161tai nuo darb\u0173 u\u017egauna kankli\u0173 styg\u0105.
\n
Ir \u2013 \u012fkvepiu svajon\u0119.
\n
O, b\u016bk, melodija, palaiminta!
\n
Tavoj j\u0117goj, tavoj versm\u0117j,
\n
tavoj atokaitoj galiu gyventi,
\n
galiu gird\u0117t u\u017euov\u0117jos varpel\u012f,
\n
galiu svajot, galiu \u012fkv\u0117pti dvasios paslapties.
\n
Ir atsidust, ir pasakyt \u2013
\n
\u017emogaus \u0161irdies gird\u017eiu platum\u0105,
\n
palaimos dvasi\u0105, meil\u0117s \u012fkv\u0117ptos.
\n
Ramiu \u017eod\u017eiu alsuoja stygos…
\n
Ir muzika… Vienintel\u0117, tikra, nenugal\u0117ta.<\/i><\/p>\n

Daiva RUDAITIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Ne\u017einia<\/i><\/b><\/p>\n

Pasiklydau savuose jausmuose,
\n
Ne\u017einau, kur takelis nuves?
\n
Ar paglostys man plaukus v\u0117jelis,
\n
O gal mano svajas jis nune\u0161?
\n
Ten toli u\u017e min\u010di\u0173 horizonto,
\n
Kur atsiveria plat\u016bs vaizdai,
\n
Susilieja \u012f vientis\u0105 j\u016br\u0105
\n
Visi buv\u0119, nublank\u0119 sapnai.
\n
Pasilieka tiktai sumai\u0161tis.
\n
Ko gi dau\u017eos, nerimsta \u0161irdis?
\n
Gal baugina tyli ateitis?
\n
Ne\u017einia supa mano mintis.
\n
Bet ka\u017ekur dar gyvena viltis,
\n
Kad i\u0161\u0117jusi laim\u0117 sugr\u012f\u0161.
\n
Gal j\u0105 pauk\u0161\u010diai parne\u0161 ant sparn\u0173
\n
I\u0161 saul\u0117t\u0173 jaunyst\u0117s dien\u0173?<\/i><\/p>\n

Henrikas R\u016a\u0160KYS<\/b><\/p>\n

A\u0161 stov\u0117siu, kai eina kiti…
\n
Tie kiti ne\u017eino, kur eina.
\n
Pasakyki, jog tu tiki,
\n
Kad nevykusi meil\u0117 praeina.<\/p>\n

Mano mintys \u2013 kaip v\u0117jas, girdi?..
\n
Jos man primena kiemsargio dain\u0105.
\n
Tavo I\u016bpos per girtos.
\n
Argi jos \u012fvardyt\u0173 mano kain\u0105?<\/p>\n

M\u016bs\u0173 skryb\u0117les v\u0117jas ne\u0161.
\n
Mano rankom tu jas pagausi.
\n
\u2013 Nebijok \u2013 j\u012f jau tuoj i\u0161ve\u0161, \u2013
\n
Paku\u017ed\u0117s tau ka\u017ekas \u012f aus\u012f.<\/p>\n

Nei\u0161ve\u0161 \u2013 juk i\u0161eisiu pats…
\n
Nes jau visk\u0105 seniai pasak\u0119s.
\n
Tiek beproti\u0161kai katei: \u201eKac\u201c,
\n
Tiek: \u201eNepaprastos Tavo akys\u201c.<\/p>\n

A\u0161 i\u0161eisiu, kai stovi kiti.
\n
Mano skryb\u0117l\u0119 ne\u0161a v\u0117jas.
\n
Mano s\u0105mojai jau u\u017emir\u0161ti.
\n
Mano laikas \u2013 seniai pra\u0117j\u0119s.<\/i><\/p>\n

Agn\u0117 Saldukait\u0117<\/b><\/p>\n

Tik vienas \u017eodis
\n
I\u0161tartas…
\n
Tik jis
\n
Prabyla tarsi praeitis.
\n
Ir tu girdi.
\n
Sustoji tarpdury,
\n
Atsigr\u0119\u017ei ir vis
\n
Tikiesi skrist,
\n
Bet nenuskrist,
\n
Pab\u016bt \u0161alia nors paslap\u010dia.
\n
Sustot, pa\u0161aukt vardu
\n
Ir niekad neu\u017emir\u0161t tavo aki\u0173.<\/i><\/p>\n

Salom\u0117ja Saldukien\u0117<\/b><\/p>\n

O kas man pasakys,
\n
Kad saul\u0117 v\u0117l sugr\u012f\u0161,
\n
Kad meil\u0117 \u2013 be sparn\u0173,
\n
M\u0117nulis \u2013 be rag\u0173,
\n
Kad pasaka sena,
\n
O ragana \u2013 miela,
\n
Kad v\u0117jas mums atne\u0161
\n
Pavasario dainas,
\n
Kad a\u0161ara kar\u0161ta,
\n
\u017diema labai \u0161alta,
\n
Kad \u017evaig\u017ed\u0117s ims spind\u0117t,
\n
Planetos ims ried\u0117t,
\n
Kad med\u017eiai su\u017ealiuos
\n
Ir ims dainas dainuot,
\n
O kas man pasakys,
\n
Kad pasaka sugr\u012f\u0161!<\/i><\/p>\n

Onut\u0117 SAVUKAITIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Mano t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0117<\/i><\/b><\/p>\n

\u017dalia ir kalnuota,
\n
Kiek dain\u0173 sudainuota…
\n
E\u017eerais \u0161vyti.
\n
Ten vaik\u0161\u010diojo jaunyst\u0117.<\/p>\n

Mano t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0117j
\n
Sesel\u0117s r\u016btas rav\u0117jo,
\n
Brolelis \u0161alia \u017eirgo stov\u0117jo,
\n
T\u0117velis dalg\u012f pust\u0117,
\n
Motul\u0117 drobeles guld\u0117.
\n
Duona kvep\u0117jo ajerais,
\n
Po langu \u2013 jazminais.<\/p>\n

Mano t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0117 \u2013
\n
Kelias \u012f pasaul\u012f
\n
Iki \u0161iol kaip saul\u0117.
\n
Mi\u0161kai kaip r\u016btos \u017ealiuoja,
\n
Gra\u017eupis vingiuoja.
\n
Lietuvoj gra\u017eiausia,
\n
Tod\u0117l ji brangiausia.<\/p>\n

Mano t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0117
\n
\u0160iame kra\u0161te,
\n
Rankdarbi\u0173 ra\u0161te,
\n
Ratelio verpime,
\n
Stakli\u0173 audime,
\n
Lino rietime.<\/p>\n

Mano t\u0117vi\u0161k\u0117l\u0117 \u2013
\n
Pasak\u0173 \u0161alis.
\n
Esi sava
\n
Ir \u0161irdyje gyva.<\/i><\/p>\n

Antanas VASILIAUSKAS<\/b><\/p>\n

Sielos \u0161vent\u0117<\/i><\/b><\/p>\n

Jonin\u0117s ant Kernav\u0117s piliakalni\u0173
\n
\u017davi ta sielos b\u016bsena,
\n
Kai \u0161vent\u0117 \u2013 kiekviena diena.
\n
Svajoji, dirbi ar eini \u2013
\n
Margam pasauly gyveni,
\n
Kur net v\u0117jelis \u0161velniai groja
\n
Tau d\u017eiaugsmo ritmas rimuoja.<\/p>\n

O horizonte vietoj mi\u0161ko
\n
Svajoni\u0173 miest\u0173 bok\u0161tai tviska.
\n
Tau \u017emon\u0117s \u0161ypsosi visi,
\n
Pats imi juoktis, kad esi.
\n
Svarbus asmuo gyvyb\u0117s \u0161ventei \u2013
\n
Dirbt noris, kurt, gyvent.<\/p>\n

Kitiems dalinti vien d\u017eiaugsmus,
\n
Pamir\u0161t t\u0105 blog\u012f, kur dar bus.
\n
O tuos, kur am\u017einai paniur\u0119,
\n
Paklaust nor\u0117t\u0173s: ko jie \u017ei\u016bri
\n
\u012e niekus perd\u0117tai rimtai.
\n
Juk \u017eem\u0117j vos surandi viet\u0105 \u2013
\n
Ir jau \u012f dulk\u0119 pavirtai.<\/p>\n

Darbus praskaidrint m\u016bs dienos
\n
Negal nieks kitas, tiktai mes.
\n
Tod\u0117l sukurti sielai \u0161vent\u0119 \u2013
\n
Visa prasm\u0117, kam dar gyventi.
\n
Ir a\u0161, kai tampa neramu,
\n
Ir v\u0117l ta sielos b\u016bsena,
\n
Kai \u0161vent\u0117 \u2013 kiekviena diena.<\/i><\/p>\n

Bron\u0117 VAI\u0160NIEN\u0116<\/b><\/p>\n

Pavasaris<\/i><\/b><\/p>\n

V\u0117l pavasaris eina laukais \u2013
\n
Antai, pievoje, \u017eydi jau pien\u0117s!
\n
Susikib\u0119 u\u017e rank\u0173, \u017eiedais
\n
Paupy jau dabinasi ievos.<\/p>\n

Jau pakilo i\u0161 miego mi\u0161kai,
\n
Jau \u017eibuokl\u0117s seniai m\u0117lynuoja.
\n
Gr\u012f\u017eta pauk\u0161\u010diai namo i\u0161 piet\u0173,
\n
\u017dadint \u017eem\u0119 giesm\u0117m pasi\u0161ov\u0119.<\/p>\n

Kyla garas nuo \u017eem\u0117s aitrus,
\n
Prakaitas sr\u016bva artojui per veid\u0105,
\n
\u0160iandien v\u0117l pasitinkam gandrus,
\n
Gimtin\u0117n parne\u0161usius meil\u0119 ir giedr\u0105!<\/i><\/p>\n

Lana Venclovien\u0117<\/b><\/p>\n

Pagalv\u0117l\u0117se pir\u0161t\u0173
\n
numarinau jutimus.
\n
U\u017esipyliau akis
\n
jau nubirusiais
\n
pakalnu\u010di\u0173 \u017eiedais…
\n
Stipriai suver\u017eiau
\n
dviem metalo plok\u0161tel\u0117m
\n
tav\u0119s i\u0161siilgus\u012f kakl\u0105.
\n
Visk\u0105 l\u0117tai naikinu…
\n
Tapau \u017eole…
\n
Spygliuotu patalu mi\u0161ko,
\n
paskutiniu gurk\u0161niu gertuv\u0117j…
\n
nakties ko\u0161maru,
\n
kai tau reikia bud\u0117ti…
\n
Saugau tave nuo sapn\u0173,
\n
kuriuose balto lino
\n
perregimo drabu\u017eio kra\u0161tu
\n
pavargusias tavo akis
\n
glosto nuviltas mano laukimas…
\n
Pardaviau angelo kauk\u0119:
\n
\u0161viesius plaukus, akis,
\n
nesi\u0161ypsan\u010dias l\u016bpas.
\n
I\u0161m\u0117\u010diau sparnus,
\n
kad skrist negal\u0117\u010diau…
\n
…liko keturios plunksnos…<\/i><\/p>\n

Bron\u0117 Vilemaitien\u0117<\/b><\/p>\n

I\u0161eini.
\n
Nori \u2013 nenori,
\n
duonos t\u0117vyn\u0117j n\u0117ra…
\n
Lenkiasi
\n
karklai prie kelio.
\n
Verkia tav\u0119s Lietuva.
\n
Darbo
\n
ir duonos neliko \u2013
\n
usnyn\u0117 \u017eemel\u0117 gimta.
\n
Kuriasi naujos bendrijos,
\n
kalban\u010dios angl\u0173 kalba.
\n
I\u0161\u0117jai…
\n
Gera? Negera?
\n
Duona dirbtin\u0117 gardi.
\n
Menasi \u017eydintis baras
\n
Ir pabar\u0117liai melsvi.
\n
\u0116jo…
\n
I\u0161\u0117jo berneliai
\n
am\u017eiaus ano prad\u017eioj \u2013
\n
liko mergel\u0117s, liko r\u016btel\u0117s,
\n
liko \u0161irdis j\u0173 dainoj.
\n
Nori… Nenori… I\u0161eina…<\/i><\/p>\n

Rima Viltrakyt\u0117<\/b><\/p>\n

\u0160altas \u017evilgsnis \u012fsmigo giliai,
\n
Ir ledin\u0117 \u0161irdis nesupras.
\n
Dar sustingusios \u0161ypsos kreivai
\n
Mano l\u016bpos \u0161i\u0105 nakt\u012f u\u017eges.<\/p>\n

Dar pa\u017evelk kri\u0161tolin\u0117m akim
\n
Ir vienatv\u0119 laike u\u017emigdyk.
\n
Li\u016bdesio rankom \u0161altom apkabink,
\n
Kad gyvensiu geriau \u2013 nesakyk.<\/p>\n

Tu paliesk pir\u0161tais i\u0161 neb\u016bties
\n
Veid\u0105 tyr\u0105 svajon\u0117s sudu\u017eusios.
\n
Ir likimo \u017eingsniu prisiliesk
\n
Prie tikrov\u0117s kamieno pal\u016b\u017eusio.<\/p>\n

Padalyk kraujo la\u0161\u0105 perpus
\n
I\u0161 pabirusios laim\u0117s \u017eied\u0173.
\n
Suskai\u010diuok i\u0161sakytus jausmus
\n
Ir u\u017everk duris sielos keli\u0173…<\/i><\/p>\n

Julija Vizgirdien\u0117<\/b><\/p>\n

Jaunyst\u0117s draugams<\/i><\/b><\/p>\n

I\u0161skyr\u0117 mus gyvenimas pa\u010dioj jaunyst\u0117j,
\n
Jus nublo\u0161k\u0117 likimo sm\u016bgiai taip toli…
\n
Ilg\u0117jom\u0117s vieni kit\u0173 mes \u0161itiek met\u0173!
\n
Dabar v\u0117l esam tokie artimi.<\/p>\n

Kaip gera v\u0117l visus matyti
\n
Pavasar\u012f sugr\u012f\u017eusius po rudenio audr\u0173.
\n
I\u0161tieskime vieni kitiems rankas ir skriskim
\n
V\u0117l kaip jaunyst\u0117j \u0161okio s\u016bkury!<\/p>\n

A\u0161 sveikinu visus, visus, su\u0117jusius \u012f puot\u0105,
\n
Atvykusius ir i\u0161 arti, ir i\u0161 toli.
\n
\u0160is m\u016bs susitikimas ai\u0161kiai sako,
\n
Kad vaiki\u0161ka draugyst\u0117 buvo nemari.<\/p>\n

Tad leiskit \u0161iandien laim\u0117s palink\u0117ti
\n
Kar\u0161tai kar\u0161tai, i\u0161 pat \u0161irdies gelmi\u0173!
\n
Kad einantys \u012f ruden\u012f g\u0117l\u0117t\u0105
\n
Patirtume daug g\u0117rio, d\u017eiaugsmo valand\u0173.<\/i><\/p>\n

Vida Vosylien\u0117<\/b><\/p>\n

Meil\u0117s jausmas<\/i><\/b><\/p>\n

Rauda rudeniniai med\u017eiai
\n
nuo \u0161iurpaus v\u0117jo gausmo,
\n
tik neskraidinkit i\u0161 gimtin\u0117s
\n
\u0161velniausio meil\u0117s jausmo.<\/p>\n

A\u0161 j\u012f kaip k\u016bdik\u012f globosiu,
\n
prie \u0161irdies kar\u0161tai glausiu,
\n
nuo v\u0117j\u0173 ir audr\u0173 u\u017estosiu,
\n
g\u0117l\u0117t\u0105 meil\u0117s ra\u0161t\u0105 ausiu.<\/p>\n

Vasario p\u016bgos staugs ir \u016b\u017eaus,
\n
skausmo adat\u0117l\u0117s smigs \u012f \u0161ird\u012f,
\n
a\u0161 puo\u0161iu j\u0105 \u017eiedais gegu\u017eio,
\n
svaigiu alyv\u0173 vynu girdysiu.<\/p>\n

Nei\u0161ne\u0161kit mano meil\u0117s, v\u0117jai,
\n
j\u0105 sutikau pavasario \u017eied\u0173 ugny,
\n
gyvenimo kely saugojau, myl\u0117jau,
\n
dabar supu kaip k\u016bdik\u012f \u0161irdy…<\/p>\n

Nei\u0161skraidinkit meil\u0117s jausmo, v\u0117jai.<\/i><\/p>\n

Vilija Tama\u0161auskait\u0117 \u2013
\n\u017dalien\u0117<\/b><\/p>\n

\u201eGentie \u0161velniasiele, at\u0117jus dien\u0173 br\u0117\u0161kime!\u201c
\n
\t(A.Vai\u010diulaitis. \u201ePieva\u201c.)<\/p>\n

Gentie \u0161velniasiele, i\u0161augus
\n
Tarp giri\u0173, tarp piev\u0173 \u017eali\u0173,
\n
Tyliausiu smilg\u0173 ku\u017ed\u0117jimu,
\n
Upelio bangel\u0117s blyksniu
\n
Kalbi ir glaudi, ir klausi,
\n
Ir glostai, ir ramini,
\n
Svaigiausi\u0105 vienatv\u0117s skausm\u0105
\n
\u012e sav\u0105j\u012f gl\u0117b\u012f imi…<\/p>\n

Gentie \u010diulbuon\u0117le, dainuoji
\n
V\u0117j\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 balsais…
\n
Ir debes\u0117li\u0173 atod\u016bsiais…
\n
Ir \u0161viesuli\u0173 spinduliais…
\n
Daina ir migdai, ir budini,
\n
Ir guodi, ir mokini…
\n
Aitriausi\u0105, kar\u010diausi\u0105 li\u016bdes\u012f
\n
\u012e d\u017eiaugsm\u0105 i\u0161augini…<\/p>\n

Dien\u0173 ir nakt\u0173 giesmei gaud\u017eiant,
\n
Keliauji \u017eali\u0105ja lanka…
\n
Ir \u017evaig\u017edei krituolei, ir saulei
\n
Tavoji \u0161irdis atvira…
\n
Kai \u0161vies\u0173 bir\u017eelio stebukl\u0105
\n
Senoli\u0173 malda atlyd\u0117s,
\n
Gentie nemarioji, priglusi
\n
Prie \u0161ventojo ber\u017eo peties…<\/i><\/p>\n

Sigut\u0117 \u017dalyt\u0117<\/b><\/p>\n

Nepamir\u0161iu<\/i><\/b><\/p>\n

Nepamir\u0161iu,
\n
Kaip saul\u0117 kopia
\n
\u012e dang\u0173…
\n
Nepamir\u0161iu,
\n
Kaip debesys kloja
\n
\u017dvaig\u017edes…
\n
Nepamir\u0161iu,
\n
Kaip viltys byra
\n
Pro pir\u0161tus
\n
Perregima,
\n
Plonyte versme…
\n
Nepamir\u0161iu,
\n
Ko v\u0117jas klajoja
\n
Tarp med\u017ei\u0173…
\n
Nepamir\u0161iu,
\n
Ko klykia
\n
Nebyli tyla…
\n
Nepamir\u0161iu
\n
Sapno ma\u017ey\u010dio,
\n
Pasklidusio
\n
Rasos \u0161iluma…<\/i><\/p>\n

Antanas \u017dilinskas<\/b><\/p>\n

Ryto malda<\/i><\/b><\/p>\n

Ras\u0173 prisotintam delne
\n
A\u0161 tavo vard\u0105 \u012fra\u0161ysiu.
\n
Per parko gl\u016bdum\u0105 atne\u0161\u0119s
\n
Ant ryto sparno nutapysiu
\n
I\u0161balint\u0105 jaunyst\u0117s fresk\u0105.
\n
Tik leiski man rytais
\n
Dar pasibelsti \u012f Tavo jaunyst\u0117s lank\u0105,
\n
Pajusti rytme\u010dio rasos gaivum\u0105,
\n
Paimti balto obuolinio vyno taur\u0119
\n
I\u0161 tavo jaunyst\u0117s rank\u0173.
\n
Tik leisk man vakarais
\n
Dar kart\u0105 i\u0161vysti langelio
\n
Sename name u\u017euolaid\u0105.
\n
Ir pro suskilus\u012f laiko stikl\u0105
\n
I\u0161bu\u010diuoti Tavo plauk\u0173
\n
Pabalusias sruogas.
\n
Tik leiski mums sugr\u012f\u017et
\n
\u012e t\u0105 jaunyst\u0117s ryt\u0105.<\/i><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pora \u0161iandienin\u0117s \u201eSantakos\u201c puslapi\u0173 yra paskirti rajono literat\u0173 k\u016brybai. Spausdiname Ma\u017eajam poezijos pavasariui atsi\u0173stus eil\u0117ra\u0161\u010dius. Tradicin\u0117 jau a\u0161tuonioliktus metus pavasariais vykstanti rajono k\u016br\u0117j\u0173 \u0161vent\u0117 kasmet sutraukia vis daugiau dalyvi\u0173. Tad… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-107841","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/107841","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=107841"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/107841\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=107841"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=107841"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=107841"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}