{"id":107677,"date":"2008-04-15T08:25:23","date_gmt":"2008-04-15T05:25:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2008\/04\/15\/klastingos-ligos-grasina-vis-jaunesnems-moterims\/"},"modified":"2008-04-15T08:25:23","modified_gmt":"2008-04-15T05:25:23","slug":"klastingos-ligos-grasina-vis-jaunesnems-moterims","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2008\/04\/15\/klastingos-ligos-grasina-vis-jaunesnems-moterims\/","title":{"rendered":"Klastingos ligos grasina vis jaunesn\u0117ms moterims"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Rajono moteris gydantiems ginekologams tenka gan da\u017enai i\u0161tarti pacient\u0117ms skaud\u017ei\u0105 diagnoz\u0119 \u2013 gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. \u0160ios ligos atvej\u0173 kaskart vis daug\u0117ja, ja suserga vis jaunesn\u0117s moterys, tad medikus tai ver\u010dia sunerimti. Juolab kad daugelis moter\u0173 turi visas galimybes \u0161ios ligos i\u0161vengti.<\/p>\n<p><b>Pasitikrino ketvirtadalis<\/b><br \/>\n<br \/>Vilkavi\u0161kio pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centro Moter\u0173 konsultacijos ved\u0117ja Milda Aldonien\u0117 veda statistik\u0105, kiek moter\u0173 pasinaudoja galimybe nemokamai i\u0161sitirti d\u0117l gimdos kaklelio ir kr\u016bties v\u0117\u017eio. Mat ligoni\u0173 kasos finansuoja \u0161i\u0173 lig\u0173 prevencijos programas, o ginekologai visaip skatina moteris pasinaudoti \u0161ia galimybe.<br \/>\n<br \/>Moter\u0173 konsultacijos ved\u0117ja apgailestavo, kad rezultatais, deja, negali pasid\u017eiaugti \u2013 moterys nepakankamai atsakingai vertina savo sveikat\u0105 ir nekreipia d\u0117mesio \u012f nuolatinius medik\u0173 raginimus pasitikrinti.<br \/>\n<br \/>\u012e ginekologus kreip\u0117si tik 25 proc. moter\u0173, kurios \u012ftrauktos \u012f prevencijos program\u0105 nemokamai atlikti citologin\u012f tyrim\u0105 d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. Norin\u010di\u0173 nemokamai atlikti kr\u016bt\u0173 mamogramas atsirado dar ma\u017eiau. \u0160is nemokamas tyrimas atliekamas 50\u201369 met\u0173 moterims. Kol kas Vilkavi\u0161kio medikai mamografo neturi, tad moterims tenka vykti \u012f Marijampol\u0119 arba Kaun\u0105.<br \/>\n<br \/>Tiesa, gydytoja sak\u0117 negalinti teigti, kad jos statistika atspindi tikr\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f. Mat daug pacien\u010di\u0173 renkasi priva\u010dius ginekolog\u0173 kabinetus, kur taip pat atliekami tyrimai. Ta\u010diau j\u0173 atlikt\u0173 tyrim\u0173 duomenys lieka nefiksuoti prie PSPC prisira\u0161iusi\u0173 pacien\u010di\u0173 kortel\u0117se, tad \u012f statistik\u0105 ne\u012ftraukiami.<\/p>\n<p><b>Suserga vis jaunesn\u0117s<\/b><br \/>\n<br \/>Nors prevencijos programa vyksta jau treji metai, u\u017eleist\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173 nesuma\u017e\u0117jo. Anks\u010diau programa ap\u0117m\u0117 30\u201360 met\u0173 am\u017eiaus moteris. Neseniai atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad padaug\u0117jo jaun\u0173 moter\u0173, kuri\u0173 m\u0117giniuose aptikta ry\u0161ki\u0173 l\u0105steli\u0173 pakitim\u0173. Jie rodo, kad gimdos kaklelio l\u0105stel\u0117s itin linkusios supiktyb\u0117ti. Kadangi retai kada pakitimai i\u0161nyksta, \u012f gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencijos program\u0105 nuo \u0161i\u0173 met\u0173 vasario m\u0117nesio \u012ftrauktos dar jaunesn\u0117s moterys. Dabar prevencin\u0117 programa skatina nemokamai tirtis 25\u201360 met\u0173 am\u017eiaus moteris. Joms tereikia kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105 arba \u012f poliklinikos, prie kurios prisira\u0161iusios, aku\u0161er\u012f ginekolog\u0105.<br \/>\n<br \/>Vienos svarbiausi\u0173 v\u0117\u017e\u012f sukelian\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 tabakas (30 proc.), mityba ir gyvenimo b\u016bdas (30 proc.) bei infekcijos (20 proc.). Gydytoja M.Aldonien\u0117 ai\u0161kino, kad nuo papilomos viruso, sukelian\u010dio gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f, galima pasiskiepyti. Rekomenduojama skiepyti 12\u201313 met\u0173 paaugles, dar netur\u0117jusias lytini\u0173 santyki\u0173. Mat j\u0173 metu ir u\u017esikre\u010diama pavojingais virusais. Kitas preparatas sukurtas specialiai vyresn\u0117ms \u2013 26\u201350 met\u0173 am\u017eiaus moterims. Vakcinos nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio gan brangios, kainuoja apie 1400 lit\u0173. Norint i\u0161vengti pavojingo viruso, pra\u0117jus 5 metams vakcinacij\u0105 reikia atnaujinti.<br \/>\n<br \/>Vilkavi\u0161kio PSPC \u0161ios vakcinos dar nebuvo u\u017esak\u0119s, nes neatsirado pageidaujan\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173. Ta\u010diau norin\u010dios skiepytis moterys gali vakcin\u0105 u\u017esisakyti pa\u010dios arba kreiptis \u012f PSPC skiep\u0173 kabinet\u0105.<\/p>\n<p><b>Mirtingumas \u2013 didelis<\/b><br \/>\n<br \/>Kol kas medikai dar diskutuoja, kiek vertinga yra min\u0117ta vakcina. Mat gimdos kaklelio v\u0117\u017e\u012f sukelia keturi viruso \u0161tamai. Neatmetama galimyb\u0117, kad j\u012f gali sukelti ir aib\u0117 \u0161tamo potipi\u0173. Tad kol kas u\u017ekirsti keli\u0105 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiui galima nuolat lankantis pas ginekologus ir atliekant atitinkamus tyrimus.<br \/>\n<br \/>Nors rekomenduojama bent kart\u0105 per metus apsilankyti pas ginekolog\u0105, anot specialist\u0173, b\u016bt\u0173 did\u017eiulis efektas, jei dauguma moter\u0173 atvykt\u0173 pasitikrinti bent kart\u0105 per trejus metus. B\u016btent kas tiek laiko atliekami ir nemokami citologiniai tyrimai.<br \/>\n<br \/>Kasmet gimdos kaklelio v\u0117\u017eys Lietuvoje nustatomas 500 moter\u0173. Apie pus\u0117s j\u0173 i\u0161 mirties gniau\u017et\u0173 medikams i\u0161pl\u0117\u0161ti nepavyksta. Lietuva pagal sergamum\u0105 gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu tarp ES \u0161ali\u0173 yra tre\u010dioji. Daugiau nei pas mus \u0161ia liga moterys suserga tik Lenkijoje bei Slovakijoje. Ta\u010diau pagal mirtingum\u0105 min\u0117tas \u0161alis lenkiame. Lietuvoje nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio mir\u0161ta tiek pat moter\u0173, kiek ir Olandijoje, bet \u0161i \u0161alis turi 5 kartus daugiau gyventoj\u0173.<\/p>\n<p><b>Programos \u2013 ne akcijos<\/b><br \/>\n<br \/>Specialistai teigia, kad dauguma gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu<br \/>\nsusirgusi\u0173 moter\u0173 pasveiksta, jei liga pastebima laiku. Pasteb\u0117jus pirminius pakitimus, atliekama nedidel\u0117 operacija, kurios metu pa\u0161alinama gimdos kaklelio dalis. Taip gydoma vadinamoji nulin\u0117 auglio stadija. S\u0117kmingai \u012fveikiama ir pirmoji auglio stadija. Ta\u010diau v\u0117lyvesn\u0117s ligos stadijos turi skausmingesni\u0173 pasekmi\u0173 \u2013 pa\u0161alinama gimda kartu su dubens limfmazgiais, gydoma spinduliavimu arba chemoterapija. Ta\u010diau tokiu atveju jau siekiama ne pagydyti, bet tik prailginti \u017emogaus gyvenim\u0105.<br \/>\n<br \/>Pav\u0117luotai diagnozuot\u0173 ligos atvej\u0173 skai\u010dius \u0161alyje i\u0161lieka stabilus \u2013 apie 60\u201380 proc. Tai atsitinka tuomet, kai pacient\u0117s \u012f medikus kreipiasi per v\u0117lai \u2013 tik tuomet, kai pajunta negalavimus ar net skausm\u0105. Ai\u0161ku, kad liga jau b\u016bna taip toli pa\u017eengusi, kad \u017emogaus gyvyb\u0117s i\u0161gelb\u0117ti nepavyksta.<br \/>\n<br \/>Medik\u0173 nuomone, moterys netinkamai vertina prevencines programas. Daugelis pacien\u010di\u0173 mano, kad reikalui esant jos pa\u010dios gal\u0117s sumok\u0117ti pinigus u\u017e tyrim\u0105, tad prevencin\u0117 programa \u2013 tarsi akcija, kuria siekiama pritraukti klient\u0105. Ta\u010diau Valstybin\u0117 ligoni\u0173 kasa pinigus skiria tikrai ne tam, kad ginekologai tur\u0117t\u0173 daugiau pacient\u0173 ar pan. Taip siekiama paskatinti mus pasir\u016bpinti savo sveikata ir i\u0161vengti labai skaud\u017ei\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Rajono moteris gydantiems ginekologams tenka gan da\u017enai i\u0161tarti pacient\u0117ms skaud\u017ei\u0105 diagnoz\u0119 \u2013 gimdos kaklelio v\u0117\u017eys. \u0160ios ligos atvej\u0173 kaskart vis daug\u0117ja, ja suserga vis jaunesn\u0117s moterys, tad medikus&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-107677","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/107677","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=107677"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/107677\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=107677"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=107677"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=107677"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}