{"id":106875,"date":"2008-02-21T09:06:58","date_gmt":"2008-02-21T07:06:58","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2008\/02\/21\/tolimosios-meksikos-magija-uzburia-turistu-sirdis-2\/"},"modified":"2008-02-21T09:06:58","modified_gmt":"2008-02-21T07:06:58","slug":"tolimosios-meksikos-magija-uzburia-turistu-sirdis-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2008\/02\/21\/tolimosios-meksikos-magija-uzburia-turistu-sirdis-2\/","title":{"rendered":"Tolimosios Meksikos magija u\u017eburia turist\u0173 \u0161irdis"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

(T\u0119sinys. Prad\u017eia Nr. 20)<\/i><\/p>\n

Nugal\u0117toj\u0105 aukodavo
\ndievams<\/b>
\n
Dar viena \u017eymi vietov\u0117 i\u0161 maj\u0173 palikimo \u2013 tai labiausiai turist\u0173 lankoma \u010ci\u010den Ica, \u0161ventasis maj\u0173 miestas, buv\u0119s politinis, ekonominis ir religinis \u0161ios civilizacijos centras. Majai \u2013 talentingi astronomai ir matematikai, suk\u016br\u0119 \u012f\u017eym\u0173j\u012f maj\u0173 kalendori\u0173, pagr\u012fst\u0105 tiksliais dangaus k\u016bn\u0173 steb\u0117jimais. \u010ci\u010den Icoje pastatyta Lietaus Dievo Kukulkano piramid\u0117 \u2013 tai tikslus maj\u0173 kalendoriaus atspindys. Piramid\u0117 sudaryta i\u0161 9 lygi\u0173, kuri\u0173 kiekvienas i\u0161klotas 52 plok\u0161t\u0117mis \u2013 tiek met\u0173 sudaro maj\u0173 cikl\u0105. Kiekvienoje pakopoje yra 365 laiptai \u2013 tiek dien\u0173 yra metuose. Pakankamai gerai \u010ci\u010den Icoje i\u0161silaikiusi observatorija. Kadangi prietais\u0173 tyrin\u0117ti \u017evaig\u017edes tada nebuvo, majai tai i\u0161sprend\u0117 gan paprastai: auk\u0161tos piramid\u0117s vir\u0161\u016bn\u0117je buvo i\u0161kastas neapsakomo gilumo \u0161ulinys, kurio vandenyje kuo puikiausiai atsispind\u0117jo \u017evaig\u017ed\u0117s ir kiti dangaus k\u016bnai, kuriuos tokiu b\u016bdu buvo galima tyrin\u0117ti.
\n
\u010ci\u010den Icoje i\u0161likusi aik\u0161t\u0117, kurioje buvo \u017eaid\u017eiamas \u017eaidimas su kau\u010diukiniu kamuoliu. Aik\u0161t\u0117 yra ma\u017edaug tokio dyd\u017eio, kaip m\u016bs\u0173 laik\u0173 futbolo aik\u0161t\u0117, tik jos ilgosios kra\u0161tin\u0117s yra u\u017edaros \u2013 sum\u016bryta auk\u0161ta siena. Abiejose prie\u0161ingose sien\u0173 pus\u0117se pritvirtinti akmeniniai lankai, pana\u0161iai kaip krep\u0161inio aik\u0161t\u0117je, tik vertikaliai sienai. \u017daidimo esm\u0117 buvo tokia: stipriausi maj\u0173 vyrai tur\u0117jo \u012fmesti sunk\u0173 kau\u010diukin\u012f kamuol\u012f \u012f t\u0105 akmenin\u0119 skyl\u0119. Kamuol\u012f buvo galima liesti tik pe\u010diais, klubais ir \u0161launimis. Man fantazijos nepakako \u012fsivaizduoti, kaip t\u0105 buvo galima padaryti. Stipriausi vyrai treniruodavosi met\u0173 metus, kad gal\u0117t\u0173 dalyvauti tokiose var\u017eybose. Svarbiausias dalykas, kad laim\u0117jusysis b\u016bdavo paaukojamas Dievams. Pasirodo, silpn\u0173 ir Dievams nereikia! Laim\u0117tojas i\u0161kilmingai b\u016bdavo ne\u0161amas ilga al\u0117ja nuo \u017eaidim\u0173 aik\u0161t\u0117s iki aukojimo vietos ir \u012fmetamas \u012f gil\u0173 \u0161ulin\u012f. Kiekvienam stipriam vyrui tai buvo didel\u0117 garb\u0117!
\n
1988 m. \u010ci\u010den Ica pateko \u012f UNESCO pasaulio kult\u016bros paveldo s\u0105ra\u0161\u0105, o 2007 m. meksikie\u010diai \u0161\u012f miest\u0105 pasi\u016bl\u0117 \u012ftraukti \u012f did\u017eiausi\u0173 pasaulio stebukl\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.
\n
Be abejo, ne visos piramid\u0117s i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. Teko mums matyti \u010colulu piramid\u0117s liekanas. Ji buvo pati did\u017eiausia piramid\u0117 Meksikoje, didesn\u0117 net u\u017e Cheopso piramid\u0119 Egipte. Vien tik eidami aplink \u010colulu piramid\u0119 mes sugai\u0161ome apie 2 valandas.<\/p>\n

I\u0161 kaktus\u0173 \u2013 degtin\u0117 ir… si\u016blai<\/b>
\n
Meksika \u2013 tai ne vien piramid\u017ei\u0173, bet ir tekilos \u0161alis. Teko lankytis meksikie\u010di\u0173 fazendose, kur auginami kaktusai \u2013 agavos. I\u0161pjovus agavos vidur\u012f, ten kaupiasi skystis, jis fermentuojasi ir taip gaunamas alkoholinis g\u0117rimas, vadinamas pulka. Skoniu jis \u0161iek tiek primena gerokai atskiest\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 naminuk\u0119. Ilgiau rauginamas \u0161itas g\u0117rimas tampa stipresnis, skaidr\u0117ja \u2013 tai jau yra tekila. Vietin\u0117se parduotuv\u0117se tekilos galima nusipirkti labai daug r\u016b\u0161i\u0173 ir \u012fvairios talpos buteliuose: nuo suvenyrini\u0173 keli\u0173 \u0161imt\u0173 gram\u0173 buteliuk\u0173 iki penki\u0173 litr\u0173. I\u0161 kaktus\u0173 gaunama ne tik tekila, bet gaminamas ir popierius, si\u016blai. Fazendoje mat\u0117me primityvias ma\u0161inas, su kuriomis ir \u0161iandien i\u0161 agavos gaminami si\u016blai, o pakel\u0117s u\u017eeigose ragavome net kept\u0173 kaktus\u0173. Skonis labai savoti\u0161kas \u2013 tarsi valgytum paraugint\u0105 cukinij\u0105.<\/p>\n

I\u0161g\u0105sdino iguanos<\/b>
\n
Gamta Meksikoje labai \u012fvairi: nuo ne\u012f\u017eengiam\u0173 d\u017eiungli\u0173 iki auk\u0161t\u0173 kaln\u0173. Vietinis gidas mums suorganizavo pasiplaukiojim\u0105 motorine valtimi po vietov\u0119, kuri\u0105 net nei\u0161manau kaip pavadinti. Tai lyg ir e\u017eeras su daugybe kanal\u0173, sal\u0173, u\u017eut\u0117ki\u0173… Tik prad\u0117jus plaukti, vandenyje pamat\u0117me ka\u017ekoki\u0173 gyv\u016bn\u0117li\u0173 nugaras, pana\u0161ias \u012f krokodil\u0173… Nors ir \u017einojome, kad Meksikoje krokodilai negyvena, vis tiek buvo nejauku.
\n
Pasirodo, mus i\u0161g\u0105sdino iguanos. Plaukdamos jos tikrai pana\u0161ios \u012f krokodilus, o gul\u0117damos med\u017eiuose prie\u0161 saulut\u0119 atrodo visai simpati\u0161kos… Salel\u0117se, kurios priaugusios med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173, pilna be\u017ed\u017eioni\u0173. Gra\u017eu pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip jos karstosi med\u017eiais, skleid\u017eia \u012fvairiausius garsus. Mat\u0117me med\u017eius, t\u016bpte nut\u016bptus pauk\u0161\u010di\u0173. Vaizdelis pana\u0161us \u012f matyt\u0105 Kur\u0161i\u0173 nerijoje, kai kormoranai tupi ant nuniokot\u0173 med\u017ei\u0173. Tik Meksikoje ant t\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, kurie labai pana\u0161\u016bs \u012f m\u016bsi\u0161kius gandrus, niekas nepyksta, \u2013 gamta ir \u017emogus sugyvena taikiai.<\/p>\n

Mat\u0117me ir ind\u0117n\u0173<\/b>
\n
Neatsiejama Meksikos kult\u016bros dalis yra kino serialai. Juos rodo visos \u0161alies televizijos, o \u017ei\u016bri, kaip ir pas mus, daugiausia nam\u0173 \u0161eiminink\u0117s. Serialuose vaidina tiek ispan\u0173, tiek ir meksikie\u010di\u0173 aktoriai.
\n
Patys Meksikos gyventojai n\u0117ra labai patraukl\u016bs: visi gana \u017eemo \u016bgio, platokais veidais. Yra Meksikoje i\u0161lik\u0119 keletas kaimo vietovi\u0173, kur gyvena tikrieji ind\u0117nai, iki pat \u0161i\u0173 dien\u0173 nesusimai\u0161\u0119 su ispani\u0161ko kraujo meksikie\u010diais. Ten lankytis neteko, bet tikr\u0173 ind\u0117n\u0173 mat\u0117me: \u012fsp\u016bding\u0173 veido bruo\u017e\u0173, auk\u0161ta\u016bgiai, tamsiais ilgais plaukais, be galo spalvingais r\u016bbais.
\n
Sakoma, kad skirting\u0173 rasi\u0173 palikuonys susirenka gra\u017eiausius bruo\u017eus, ta\u010diau ind\u0117n\u0173 ir ispan\u0173 mi\u0161inys \u2013 ne ka\u017ein koks…<\/p>\n

Dijana OLI\u0160AUSKIEN\u0116
\n
Agent\u016bros \u201eJ\u016brin\u0117 \u0160arka\u201c
\nvadov\u0117<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

(T\u0119sinys. Prad\u017eia Nr. 20) Nugal\u0117toj\u0105 aukodavo dievams Dar viena \u017eymi vietov\u0117 i\u0161 maj\u0173 palikimo \u2013 tai labiausiai turist\u0173 lankoma \u010ci\u010den Ica, \u0161ventasis maj\u0173 miestas, buv\u0119s politinis, ekonominis ir religinis \u0161ios… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":106876,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Meksikietis paai\u0161kino, kaip i\u0161 agavos gaminama tekila. \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-106875","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658-300x225.jpg",300,225,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg",420,315,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080221090658.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106875","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106875"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106875\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106876"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106875"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106875"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106875"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}