{"id":106536,"date":"2008-01-25T16:53:31","date_gmt":"2008-01-25T14:53:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2008\/01\/25\/is-amerikos-grizusi-jauna-seima-savo-ateiti-kurs-gimtineje\/"},"modified":"2008-01-25T16:53:31","modified_gmt":"2008-01-25T14:53:31","slug":"is-amerikos-grizusi-jauna-seima-savo-ateiti-kurs-gimtineje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2008\/01\/25\/is-amerikos-grizusi-jauna-seima-savo-ateiti-kurs-gimtineje\/","title":{"rendered":"I\u0161 Amerikos gr\u012f\u017eusi jauna \u0161eima savo ateit\u012f kurs gimtin\u0117je"},"content":{"rendered":"<p><em>Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Kybartiet\u0117 Jurgita Burinskait\u0117 \u012f t\u0117v\u0173 namus nuo\u0161alioje miestelio gatv\u0117je gr\u012f\u017eo po penkeri\u0173 met\u0173. Tiek laiko ji praleido tolimoje \u0161alyje \u2013 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Per tuos metus daug kas pasikeit\u0117 Jurgitos gyvenime, ta\u010diau bene svarbiausia yra tai, kad i\u0161 Lietuvos ji i\u0161va\u017eiavo viena, o gr\u012f\u017eo su visa \u0161eima.<\/p>\n<p><b>Sunki prad\u017eia<\/b><br \/>\n<br \/>Pasak Jurgitos Burinskait\u0117s, \u0161eima bei \u012fgyta gyvenimo patirtis \u2013 ir yra pats did\u017eiausias turtas, kur\u012f ji \u012fgijo svetimoje \u0161alyje. Ta\u010diau ir dabar ji negali be jaudulio prisiminti savo pirm\u0173j\u0173 gyvenimo JAV dien\u0173. Jaunai merginai, studentei, neapsakomai sunku buvo apsiprasti svetur \u2013 be artim\u0173 \u017emoni\u0173, be draug\u0173. Po keliolika valand\u0173 per par\u0105 dirbti ir gyventi pas svetimus, pasak Jurgitos, buvo nelengva, sl\u0117g\u0117 tiesiog nepakeliamas gimt\u0173j\u0173 nam\u0173 ilgesys.<br \/>\n<br \/>\u2013 \u017dinojau, kad \u012f Amerik\u0105 a\u0161 atva\u017eiavau metams, tod\u0117l kasdien kalendoriuje dienas \u017eym\u0117davau kry\u017eiukais, laukdama, kada gal\u0117siu va\u017eiuoti namo. Nieko nepa\u017einojau, prastai mok\u0117jau angl\u0173 kalb\u0105 ir jau\u010diausi i\u0161naudojama, \u2013 pasakojo Jurgita apie dienas svetimoje \u0161alyje, kartais aplaistytas ir a\u0161aromis.<br \/>\n<br \/>Bet po kurio laiko gyvenimas svetur pragiedr\u0117jo. Mergina u\u017esidirbo daugiau pinig\u0173, nusipirko ma\u0161in\u0105, i\u0161sinuomojo but\u0105, o svarbiausia \u2013 sutiko draug\u0105, lietuv\u012f nuo \u0160iauli\u0173 Stanislov\u0105 Astrausk\u0105. Jis \u010dia dirbo statybose. Prad\u0117j\u0119 gyventi kartu po kurio laiko jauni \u017emon\u0117s susilauk\u0117 dukrel\u0117s Emos Sonatos.<\/p>\n<p><b>Laisvo laiko nelikdavo<\/b><br \/>\n<br \/>Taip prab\u0117go penkeri Jurgitos gyvenimo JAV metai, Stanislovas toje \u0161alyje pragyveno dar ilgiau \u2013 septynerius metus. J\u0173 dukrelei Emai Sonatai dabar jau daugiau nei pusantr\u0173 metuk\u0173. Ji \u2013 pilnateis\u0117 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 piliet\u0117, gavusi leidim\u0105 nuolat gyventi t\u0117v\u0173 gimtin\u0117je, Lietuvoje. Tod\u0117l u\u017eaugusi kada tik panor\u0117jusi gal\u0117s nuvykti \u012f JAV. Ta\u010diau jos t\u0117tis \u0161iandien apie tai kalba be entuziazmo ir sako, kad jeigu b\u016bt\u0173 jo valia, dukters i\u0161 nam\u0173 nei\u0161leist\u0173.<br \/>\n<br \/>\u2013 Kad n\u0117ra ko ten va\u017eiuoti: nei mokytis, nei dirbti, nei gyventi Amerikoje ne geriau nei Lietuvoje, \u2013 kalb\u0117jo Stanislovas. \u2013 Skund\u017eiasi \u017emon\u0117s, kad \u010dia blogai gyventi, kad sunku dirbti. Bet ir Amerikoje n\u0117ra lengva. Penkias dienas per savait\u0119 dirbdamas po dvylika valand\u0173 nieko kito ir nematai, tik darb\u0105, valg\u012f ir lov\u0105. Gr\u012f\u017e\u0119s po sunkaus darbo jau nieko nebenori, nes papras\u010diausiai nebelieka j\u0117g\u0173 k\u0105 nors veikti. Gyvendamas Amerikoje, vakarais pasikalb\u0117davau su broliais ir jiems pavyd\u0117davau, kad atidirb\u0119 a\u0161tuonias valandas po darbo Lietuvoje jie eina susitikti su draugais ar va\u017eiuoja pramogauti \u012f gamt\u0105. \u017dinoma, Amerikoje u\u017edirbi \u0161iek tiek daugiau pinig\u0173, bet ir dirbi dvigubai daugiau.<br \/>\n<br \/>Pana\u0161ios nuomon\u0117s ir Jurgita, kuri amerikie\u010di\u0173 \u0161eimose dirbo aukle:<br \/>\n<br \/>\u2013 Jeigu gyveni pas \u0161eimininkus, u\u017e darb\u0105 moka ma\u017eai. Jeigu gyveni atskirai, gauni daugiau, bet tenka brangiai mok\u0117ti u\u017e buto nuom\u0105. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Amerikoje vargsti. Pirmus dvejus metus i\u0161 man\u0119s tiesiog ty\u010diojosi, a\u0161 ne tik pri\u017ei\u016br\u0117jau vaikus, bet ir tvarkiau namus, atlikau kitus darbus. Jeigu po pirm\u0173j\u0173 dvej\u0173 met\u0173 b\u016b\u010diau gr\u012f\u017eusi namo, visai netur\u0117\u010diau k\u0105 gero papasakoti apie Amerik\u0105. Gra\u017eiausi prisiminimai liko jau i\u0161 v\u0117lesnio laiko.<br \/>\n<br \/>Jurgita pripa\u017e\u012fsta, kad sunk\u0173 darb\u0105 svetimoje \u0161alyje jai atsv\u0117r\u0117 gra\u017eesnis, patogesnis gyvenimas. Jauna \u0161eima gyveno gerame bute, tre\u010diame pagal dyd\u012f JAV mieste \u2013 \u010cikagoje, kur ypa\u010d gausu lietuvi\u0173. Ten yra ir lietuvi\u0161k\u0173 parduotuvi\u0173, kavini\u0173, leid\u017eiama lietuvi\u0161ka spauda. Stanislovas su Jurgita eidavo \u012f lietuvi\u0173 \u0161ventes, bendravo su tautie\u010diais, taigi ir gimtosios kalbos nepamir\u0161o. Skirti laiko sau ten dirbantys lietuviai gal\u0117davo tik savaitgaliais.<\/p>\n<p><b>Nor\u0117jo gr\u012f\u017eti namo<\/b><br \/>\n<br \/>Paklausta, kas l\u0117m\u0117, kad jauna \u0161eima vis d\u0117lto nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f gimtin\u0119, kai visi, atrodo, tik ir ver\u017eiasi \u012f svajoni\u0173 \u0161al\u012f \u2013 Amerik\u0105, Jurgita atsak\u0117:<br \/>\n<br \/>\u2013 A\u0161 vis\u0105 laik\u0105 \u017einojau, kad geresn\u012f gyvenim\u0105 susikursiu tik Lietuvoje. Juk mes Amerikoje nebuvome pilnateisiai tos \u0161alies pilie\u010diai, gyvenome nuo algos iki algos. Kartais ir pagalvodavome: o jeigu kas atsitikt\u0173, prarastume visk\u0105, k\u0105 per tiek met\u0173 u\u017egyvenome. \u010cia, Lietuvoje, didesn\u0117s garantijos, ir mokykla geresn\u0117 \u2013 juk auga dukra, reikia ir apie j\u0105 pagalvoti.<br \/>\n<br \/>Pasak Jurgitos, pasiklaus\u0119 \u012fvairi\u0173 kalb\u0173 visi galvoja, kad Amerika \u2013 tai rojus, tod\u0117l ten ir ver\u017eiasi.<br \/>\n<br \/>\u2013 Ir a\u0161 taip galvojau, \u2013 kalb\u0117jo Jurgita. \u2013 Prie\u0161 i\u0161vykdama studijavau lietuvi\u0173 filologij\u0105, ta\u010diau palaipsniui man ta specialyb\u0117 prad\u0117jo nepatikti. \u0116miau galvoti, kuo a\u0161 dirbsiu baigusi. Susikroviau daiktus ir i\u0161va\u017eiavau \u012f JAV \u2013 maniau, u\u017esidirbsiu daug pinig\u0173, gr\u012f\u017eusi nusipirksiu did\u017eiul\u012f nam\u0105. Ir tik dabar supratau, kad pats did\u017eiausias rojus, pa\u010dios geriausios atostogos man yra \u010dia. \u010cia \u2013 t\u0117vai, kurie vis\u0105 laik\u0105 m\u016bs\u0173 lauk\u0117 ir kurie dabar gali bet kada pad\u0117ti, \u0161alia \u2013 mama, kuri reikalui esant pri\u017ei\u016bri Emut\u0119. Jau vien d\u0117l to man \u010dia rojus.<\/p>\n<p><b>Lietuviai n\u0117ra ni\u016br\u016bs<\/b><br \/>\n<br \/>Pirmas \u012fsp\u016bdis, kur\u012f Lietuvoje patyr\u0117 Jurgita ir Stanislovas, \u2013 tai keliai: tams\u016bs, siauri, purvini.<br \/>\n<br \/>\u2013 Amerikoje keliai plat\u016bs, ap\u0161viesti, jeigu pasninga, jie nedelsiant nuvalomi. \u017dvyrkeli\u0173 ten n\u0117ra net ir pa\u010diame nuo\u0161aliausiame kaime, \u2013 pasakojo Stanislovas. \u2013 Nors atstumai Amerikoje ir dideli, bet va\u017eiuodamas nepavargsti, i\u0161va\u017eiav\u0119s i\u0161 miesto \u201e\u012f\u0161oki\u201c \u012f greitkel\u012f su penkiomis eismo juostomis ir leki 140 km per valand\u0105 grei\u010diu. \u017dinoma, labai blogai, jeigu patenki \u012f kam\u0161t\u012f, pavyzd\u017eiui, d\u0117l avarijos. Tokiu atveju automobili\u0173 u\u017egr\u016bstame kelyje jau neapsisuksi, nei\u0161va\u017eiuosi. Tenka s\u0117d\u0117ti ir laukti koki\u0105 valand\u0105 ar dvi.<br \/>\n<br \/>Po \u010cikagos dangorai\u017ei\u0173 Jurgitai ir Stanislovui visa Lietuva daro kaimo \u012fsp\u016bd\u012f. Ir ne vien d\u0117l \u017eemesni\u0173 pastat\u0173. Pasak j\u0173, parduotuv\u0117se \u2013 itin ma\u017eas preki\u0173 pasirinkimas. \u201eMums keista, kad norint nusipirkti ka\u017ek\u0105 i\u0161skirtinio, reikia va\u017eiuoti \u012f Kaun\u0105 arba bent jau \u012f Marijampol\u0119\u201c, \u2013 sak\u0117 Stanislovas.<br \/>\n<br \/>Ta\u010diau, Jurgitos nuomone, Lietuva labai i\u0161gra\u017e\u0117jusi. \u201eMatome, kad per t\u0105 laik\u0105 Lietuvoje i\u0161kilo dideli\u0173 prekybos centr\u0173, pastatyta daug nauj\u0173 nam\u0173, dingo smulk\u016bs popieriniai pinigai \u2013 liko vien metalin\u0117s monetos iki 10 lit\u0173. Keista, bet ir \u017emon\u0117s Lietuvoje mandagesni\u201c, \u2013 kalb\u0117jo Stanislovas.<br \/>\n<br \/>Jam pritar\u0117 ir Jurgita:<br \/>\n<br \/>\u2013 Sako, kad \u017emon\u0117s Lietuvoje pikti, ni\u016br\u016bs. Per trump\u0105 savo buvimo laik\u0105 teko varstyti \u012fstaig\u0173 duris, tvarkyti dokumentus, bet pikt\u0173 \u017emoni\u0173 dar nesutikau n\u0117 vieno. Lietuviai tikrai daug malonesni nei \u010cikagoje. Ten parduotuv\u0117se, bankuose, kitose aptarnavimo sferos \u012fstaigose, kur ma\u017eiausiai apmokami darbai, dirba ne amerikie\u010diai, o meksikie\u010diai, indai, juodaod\u017eiai. Jie niekad nesi\u0161ypso, grub\u016bs, nemandag\u016bs. N\u0117ra malonu su jais bendrauti.<\/p>\n<p><b>Tiki savo ateitimi<\/b><br \/>\n<br \/>Jauna \u0161eima \u012fsitikinusi, kad jiems pavyks neblogai susitvarkyti savo gyvenim\u0105 ir \u010dia, Lietuvoje.<br \/>\n<br \/>\u2013 B\u016bdamas Amerikoje ry\u0161ius palaikiau su vienu klas\u0117s draugu. Tai galiu pasakyti, kad per 7 metus, kol a\u0161 buvau i\u0161vyk\u0119s, \u010dia jis u\u017egyveno visko daugiau nei mes Amerikoje. Jis gali sau leisti du kartus per metus nuva\u017eiuoti \u012f kuri\u0105 nors Europos \u0161al\u012f, turi namus, darb\u0105, \u2013 pasakojo Stanislovas.<br \/>\n<br \/>Jis \u012fsitikin\u0119s, kad jeigu daug dirbi, gali ir Lietuvoje gerai gyventi. Vyri\u0161kio nuomone, dabar jau ir pas mus gali visk\u0105 tur\u0117ti i\u0161 karto: pasiimti i\u0161 banko paskol\u0105, nusipirkti ma\u0161in\u0105, namus ir gyventi savoje aplinkoje. Amerikie\u010di\u0173 gyvenimo b\u016bdas yra b\u016btent toks.<br \/>\n<br \/>Prie naujo gyvenimo pas senelius ma\u017eoji Ema priprato taip pat greitai, kaip ir jos t\u0117vai.<br \/>\n<br \/>Tiesa, d\u0117l laiko juost\u0173 skirtumo pirmomis dienomis ji buvo sumai\u0161iusi nakt\u012f su diena. Dienomis mergait\u0117 miegodavo, o nakt\u012f keldavosi ir \u017eaisdavo. \u012edomiausia buvo, kai Emut\u0117 i\u0161 prad\u017ei\u0173 tik atsik\u0117lusi i\u0161 lovos tuojau pat \u017eygiuodavo prie \u0161aldytuvo. Jai \u010dia i\u0161kart labai patiko lietuvi\u0161ki patiekalai.<br \/>\n<br \/>\u2013 Amerikoje maistas tarsi ka\u017ekoks sintetinis, o \u010dia viskas nat\u016bralu ir labai skanu. Ir man tas kaimi\u0161kas naminis maistas, kur\u012f gamina uo\u0161v\u0117, labai patinka, \u2013 Jurgitos mamos virtuv\u0119 gyr\u0117 Stanislovas.<\/p>\n<p><b>Atgalios \u2013 tik pavie\u0161\u0117ti<\/b><br \/>\n<br \/>Savojo kra\u0161to i\u0161siilgusi jauna \u0161eima kol kas ilsisi erdviuose, jaukiuose t\u0117v\u0173 Burinsk\u0173 namuose Kybartuose, retkar\u010diais aplanko Stanislovo artimuosius. Po truput\u012f \u017evalgosi sau gyvenamosios vietos, niekaip negal\u0117dami apsispr\u0119sti, kur apsistoti.<br \/>\n<br \/>Jurgita, planuojanti nuo rugs\u0117jo m\u0117nesio t\u0119sti studijas, nor\u0117t\u0173 \u012fsikurti Vilniuje, o Stanislov\u0105 labiau traukia ramesn\u0117 aplinka, gal net kaimas.<br \/>\n<br \/>Paklausti, ar nor\u0117t\u0173 sugr\u012f\u017eti \u012f JAV, jauni \u017emon\u0117s purto galvas.<br \/>\n<br \/>\u2013 \u010cikaga \u2013 gra\u017eus miestas, \u012fdomu ten pasisve\u010diuoti, laikinai pagyventi, bet visam laikui pasilikti tikrai niekada nenor\u0117\u010diau. \u010cia, Lietuvoje, viskas sava, \u012fprasta ir miela.<br \/>\n<br \/>Ten gera gyventi tos \u0161alies \u017emon\u0117ms, bet ne atvyk\u0117liams. Na, jeigu man kas duot\u0173 \u017eali\u0105j\u0105 kort\u0105, kartu va\u017eiuot\u0173 t\u0117vai, ten tur\u0117\u010diau savo namus, gal ir sutik\u010diau gyventi Amerikoje, o \u0161iaip \u2013 ne. Nor\u0117\u010diau ten sugr\u012f\u017eti nebent po koki\u0173 penkiolikos met\u0173, bet tik pasi\u017evalgyti, aplankyti senas pa\u017e\u012fstamas vietas, \u2013 sak\u0117 kybartiet\u0117 Jurgita Burinskait\u0117, su \u0161eima pasiry\u017eusi prad\u0117ti kurti gyvenim\u0105 gimtin\u0117je.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dangyra APANAVI\u010cIEN\u0116 Kybartiet\u0117 Jurgita Burinskait\u0117 \u012f t\u0117v\u0173 namus nuo\u0161alioje miestelio gatv\u0117je gr\u012f\u017eo po penkeri\u0173 met\u0173. Tiek laiko ji praleido tolimoje \u0161alyje \u2013 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Per tuos metus daug kas&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":106537,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Kartu su Stanislovu, Jurgita ir j\u0173 ma\u017e\u0105ja dukrele Ema Sonata \u012f Lietuv\u0105 sugr\u012f\u017eo ir vis\u0173 \u0161eimos nari\u0173 mylima augintin\u0117 Tera. \/ Romo \u010c\u0116PLOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-106536","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331-300x279.jpg",300,279,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg",420,279,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20080125165331.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106536","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=106536"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/106536\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/106537"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=106536"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=106536"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=106536"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}