{"id":104075,"date":"2007-07-17T10:14:02","date_gmt":"2007-07-17T07:14:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2007\/07\/17\/privatus-pensiju-fondai-skatina-lyciu-nelygybe\/"},"modified":"2007-07-17T10:14:02","modified_gmt":"2007-07-17T07:14:02","slug":"privatus-pensiju-fondai-skatina-lyciu-nelygybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2007\/07\/17\/privatus-pensiju-fondai-skatina-lyciu-nelygybe\/","title":{"rendered":"Privat\u016bs pensij\u0173 fondai skatina ly\u010di\u0173 nelygyb\u0119"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Moterims pad\u0117s nebent s\u0117kmingas investavimas<\/b>
\n
Ekspertai jau dabar pripa\u017e\u012fsta, kad su priva\u010diais pensij\u0173 fondais sutartis pasira\u0161\u0119 vyrai gaus didesnes pensijas nei tai padariusios moterys, nes jos u\u017edirba ma\u017eiau negu vyrai, o i\u0161\u0117jusios \u012f pensij\u0105 gyvena ilgiau.
\n
\u0160iuo metu \u201eSodra\u201c moka vienod\u0105 pensij\u0105 tiek vyrams, tiek moterims, nes pensijos (be pried\u0173) nustatymo parametrai i\u0161 esm\u0117s yra du \u2013 darbo sta\u017eas, t.y. kiek laiko \u017emogus dirbo ir mok\u0117jo mokes\u010di\u0173 valstybei, ir gautas darbo u\u017emokestis, kuris lemia sumok\u0117t\u0173 mokes\u010di\u0173 kiek\u012f.
\n
Prie\u0161 pusketvirt\u0173 met\u0173 prasid\u0117jusi pensij\u0173 reforma visk\u0105 apvert\u0117 auk\u0161tyn kojomis \u2013 b\u016bsimoji pensija priklausys nuo sukaupt\u0173 pinig\u0173 kiekio ir vidutin\u0117s am\u017eiaus trukm\u0117s.
\n
Lietuvos Statistikos departamentas dar 2005 metais patvirtino fakt\u0105, kad moter\u0173 vidutinis m\u0117nesinis darbo u\u017emokestis \u2013 net 17,6 proc. ma\u017eesnis negu vyr\u0173.
\n
Vadinasi, atitinkamai ir l\u0117\u0161\u0173 priva\u010diuose pensij\u0173 fonduose moterys sukaups bent penktadaliu ma\u017eiau nei vyrai.<\/p>\n

At\u0117jus pensiniam am\u017eiui, moter\u0173 laukia dar viena staigmena. <\/b>
\n
Net ir sukaupusioms vienod\u0105 pinig\u0173 kiek\u012f kaip ir vyrai, moterims bus apskai\u010diuota ma\u017eesn\u0117 pensija, nes, anot statistikos, moterys gyvena 12 met\u0173 ilgiau, taigi ir pinig\u0173 joms reik\u0117s didesniam pensij\u0173 kiekiui i\u0161mok\u0117ti.
\n
\u201eB\u016btent tod\u0117l jau dabar moterims reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti, kad pensij\u0173 fonde esan\u010dios j\u0173 l\u0117\u0161os b\u016bt\u0173 investuojamos kuo geriau ir iki pensijos u\u017edirbt\u0173 pakankam\u0105 pinig\u0173 kiek\u012f, garantuosiant\u012f nema\u017eas pensijas kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 pensij\u0173 ir investicinius fondus valdan\u010dios bendrov\u0117s \u201eFinasta investicij\u0173 valdymas\u201c direktorius Andrius Bar\u0161tys.<\/p>\n

Sutuoktinio pinigus bus galima paveld\u0117ti<\/b>
\n
Ta\u010diau, kita vertus, privat\u016bs II pakopos pensij\u0173 fondai moterims yra labai naudingi, nes jos da\u017eniau pergyvena savo sutuoktinius ir paveldi j\u0173 fonduose sukauptus pinigus. Statistikos departamento 2005 met\u0173 duomenimis, Lietuvoje vyrai vidutini\u0161kai gyvena 65 metus, taigi pensija geriausiu atveju jie gali m\u0117gautis tik kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173. Moter\u0173 am\u017eiaus vidurkis siekia 77 metus ir net 12 met\u0173 vir\u0161ija vidutin\u012f pensin\u012f am\u017ei\u0173. Tad senatv\u0117je da\u017ena moteris gali tik\u0117tis gauti dvi pensijas: tiek savo, tiek mirusio sutuoktinio.
\n
Be to, ekspertai akcentuoja, kad priva\u010diais pensij\u0173 fondais ypa\u010d turi susir\u016bpinti dabartiniai dvide\u0161imtme\u010diai \u2013 dirbti pradedantis jaunimas. Mat prognozuojama, kad jau 2050 metais vyr\u0173 am\u017eiaus vidurkis i\u0161augs iki 75,5 met\u0173, o moter\u0173 \u2013 net iki 83,7 met\u0173. Taigi Lietuvoje bus ne tik ilgiau gyvenan\u010di\u0173 pensinink\u0173, bet ir didesnis j\u0173 skai\u010di\u0173, tod\u0117l \u201eSodrai\u201c bus sunku mok\u0117ti jiems didesnes pensijas.<\/p>\n

U\u017etikrina ori\u0105 senatv\u0119<\/b>
\n
Ai\u0161ku, dabar dar sunku \u012fvertinti, kas bus po 30 met\u0173 \u2013 kokios bus kainos ir kokio dyd\u017eio pensija leis tinkamai ir patogiai gyventi senatv\u0117je. \u017dinovai tikina, kad ne laikomi kojin\u0117je ar po \u010diu\u017einiu, o protingai investuojami pinigai auga grei\u010diau nei infliacija ir turting\u0105 \u017emog\u0173 daro dar turtingesn\u012f, o jo senatv\u0119 \u2013 ori\u0105 ir rami\u0105.
\n
Specialistai yra suskai\u010diav\u0119, kad kiekvienas investuojantis, kuris \u0161iuo metu u\u017edirba bent vidutin\u012f atlyginim\u0105 (neatskai\u010dius mokes\u010di\u0173 siekiant\u012f 1700 Lt), jau po 20\u201330 met\u0173 tur\u0117s sukaup\u0119s pakankamai pinig\u0173, kuri\u0173 pakaks t\u016bkstant\u012f ir daugiau lit\u0173 per m\u0117nes\u012f siekian\u010diai pensijai.
\n
Jeigu prie\u0161 pusketvirt\u0173 met\u0173 \u017emon\u0117s dar abejojo, ar pasitik\u0117ti pensij\u0173 reforma ir pasira\u0161yti sutart\u012f su priva\u010diu pensij\u0173 fondu, dabar jie jau kelia kitus klausimus \u2013 kuris pensij\u0173 fondas geresnis, kuris i\u0161 j\u0173 u\u017edirbs daugiau pelno ir pad\u0117s sukaupti l\u0117\u0161\u0173 didesnei pensijai?
\n
Nuo \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eios gyventojams, pasira\u0161iusiems pensij\u0173 kaupimo sutartis 2003 metais, atsirado galimyb\u0117 keisti ne tik pensij\u0173 fond\u0105, bet ir fondo valdytoj\u0105. Remiantis Vertybini\u0173 popieri\u0173 komisijos duomenimis, per trejus metus fondus i\u0161 viso pakeit\u0117 10,5 t\u016bkst. Lietuvos gyventoj\u0173, o per pirmus tris \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius pensij\u0173 fond\u0173 valdytojus pakeit\u0117 \u0161iek tiek daugiau negu 2 t\u016bkst. dalyvi\u0173.
\n
2007 metais kei\u010diant pensij\u0173 fond\u0173 valdytoj\u0105 populiariausia buvo UAB \u201eFinasta investicij\u0173 valdymas\u201c \u2013 \u012f \u0161i\u0105 bendrov\u0119, kurios fondai platinami per \u0160iauli\u0173 ir \u016akio bank\u0173 filialus, per\u0117jo net 37 proc. vis\u0173 valdytoj\u0105 keitusi\u0173 dalyvi\u0173. I\u0161 devyni\u0173 rinkoje dirban\u010di\u0173 pensij\u0173 kaupimo bendrovi\u0173 \u0161i bendrov\u0117 per pirmuosius trejus metus savo pensij\u0173 fond\u0173 dalyviams sugeb\u0117jo u\u017edirbti did\u017eiausi\u0105 peln\u0105.
\n
Ekspert\u0173 vertinimu, real\u016bs pensij\u0173 kaupimo fondo rezultatai tampa matomi tik per ilg\u0105 laik\u0105. Pirmuosius kelet\u0105 met\u0173 pinigai auga pama\u017eu, ta\u010diau po de\u0161imties ar net keliolikos met\u0173 \u012fgaunamas pagreitis ir \u0161i\u0173 pinig\u0173 kasmet u\u017edirbamas pelnas kelis ar net keliasde\u0161imt kart\u0173 vir\u0161ija sum\u0105, kuri\u0105 \u201eSodra\u201c kiekvienais metais perveda \u012f pensij\u0173 fonduose esan\u010di\u0105 b\u016bsimojo pensininko s\u0105skait\u0105.
\n
Manoma, jog l\u016b\u017eis visuomen\u0117s po\u017ei\u016bryje \u012f priva\u010dius pensij\u0173 fondus \u012fvyks tuomet, kai pensij\u0173 fondai prad\u0117s mok\u0117ti pirm\u0105sias pensijas. Tuomet vadinamoji \u201epasitik\u0117jimo karta\u201c \u2013 asmenys, savo l\u0117\u0161as investav\u0119 \u012f pensij\u0173 fondus \u2013 taps geriausiu \u012frodymu ir pavyzd\u017eiu visiems abejojantiems pensij\u0173 fondais.<\/p>\n

Jonas PO\u0160KUS<\/p>\n

U\u017esk. 4524<\/i><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Moterims pad\u0117s nebent s\u0117kmingas investavimas Ekspertai jau dabar pripa\u017e\u012fsta, kad su priva\u010diais pensij\u0173 fondais sutartis pasira\u0161\u0119 vyrai gaus didesnes pensijas nei tai padariusios moterys, nes jos u\u017edirba ma\u017eiau negu vyrai,… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-104075","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/104075","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=104075"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/104075\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=104075"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=104075"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=104075"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}