{"id":103444,"date":"2007-05-28T17:18:17","date_gmt":"2007-05-28T14:18:17","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2007\/05\/28\/mazojo-unguto-gyventojai-isiamzino-ozkabaliuose\/"},"modified":"2007-05-28T17:18:17","modified_gmt":"2007-05-28T14:18:17","slug":"mazojo-unguto-gyventojai-isiamzino-ozkabaliuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2007\/05\/28\/mazojo-unguto-gyventojai-isiamzino-ozkabaliuose\/","title":{"rendered":"Ma\u017eojo Unguto \u201egyventojai\u201c \u012fsiam\u017eino O\u017ekabaliuose"},"content":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n

To paties kra\u0161to \u017emon\u0117s<\/b>
\n
Saul\u0117t\u0105 gegu\u017e\u0117s \u0161e\u0161tadien\u012f \u012f Jono Basanavi\u010diaus t\u0117vi\u0161k\u0119 ir Tautinio atgimimo \u0105\u017euolyn\u0105 i\u0161 \u012fvairi\u0173 Lietuvos kampeli\u0173 suva\u017eiavo buv\u0119 tremtiniai, kuriuos visam gyvenimui suartino ne tik pana\u0161i tremtinio dalia, bet ir vieta, kurioje jie kartu gyveno apie de\u0161imt\u012f met\u0173. Tai \u2013 Ma\u017easis Ungutas, prisiglaud\u0119s prie Manos up\u0117s, tremties metais priklaus\u0119s Krasnojarsko kra\u0161to Mansko rajonui. U\u017e sraunios Sibiro up\u0117s vingi\u0173 ir \u012fsp\u016bding\u0173 kaln\u0173 buvo \u012fsik\u016br\u0119s Didysis Ungutas.
\n
Susitikimo organizatorei vilkavi\u0161kietei Reginai Neiberkienei toji tremties vieta giliai \u012fsir\u0117\u017eusi \u012f atmint\u012f ir \u0161ird\u012f. Ten prab\u0117go jos ir keturi\u0173 seser\u0173 bei t\u0117v\u0173 Kulbok\u0173 dalis gyvenimo \u2013 be galo skaudaus, pripildyto paliktos t\u0117vyn\u0117s ilgesio ir kartu kupino jaunyst\u0117s svaj\u0173 bei smagi\u0173 bendravimo akimirk\u0173.
\n
Ma\u017eajame Ungute buvo apgyvendinti 1948 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 22 dien\u0105 i\u0161tremti \u017emon\u0117s. Did\u017eioji j\u0173 dalis \u2013 \u016bkinink\u0173 \u0161eimos i\u0161 Suvalkijos kra\u0161to kaim\u0173. I\u0161likusiems ir sugr\u012f\u017eusiems \u012f t\u0117vyn\u0119 ne visiems taryb\u0173 vald\u017eia leido apsigyventi savo namuose, tod\u0117l buv\u0119 tremtiniai leido \u0161aknis palankesn\u0117se gyventi vietose.
\n
Kartu i\u0161gyvent\u0173 met\u0173 prisiminim\u0173 trauka dabar juos suveda \u012f Ma\u017eojo Unguto kaimo susitikimus.<\/p>\n

Tai \u2013 neu\u017emir\u0161tama<\/b>
\n
Pastarasis susitikimas buvo ypatingas tuo, jog \u0104\u017euolyne, Tremtini\u0173 girait\u0117s pakra\u0161tyje, pastatytas ir pa\u0161ventintas paminklas Ma\u017eajam Ungutui atminti.
\n
\u2013 M\u016bs\u0173 kaime gyveno 128 \u0161eimos, kurias sudar\u0117 428 \u017emon\u0117s. Paminklo antroje pus\u0117je i\u0161vardytos visos \u0161eimos, net tos, kurios i\u0161mir\u0117 tik nuve\u017etos \u012f tremt\u012f. U\u017era\u0161ytos ir tos, kurios sugr\u012f\u017eo ir mir\u0117 Lietuvoje, \u2013 pasakojo Regina Neiberkien\u0117.
\n
\u2013 Kaip galima u\u017emir\u0161ti? Juk mes ten gyvenome, vieni kitus pa\u017einojome, bendravome, keit\u0117si kartos, jaunimas paaugo, kartu \u0117jome \u012f \u0161okius. Visi mes gyvenome kaip broliai ir seserys, nes gyvenimas vir\u0117 tarsi viename katile, \u2013 sak\u0117 R.Neiberkien\u0117 paklausta, kaip atsimin\u0117 tremtini\u0173 pavardes.<\/p>\n

60-me\u010diui atminti<\/b>
\n
Ma\u017eojo Unguto gyventojai susitinka Ariogaloje kasmet vykstan\u010dioje tremties ir laisv\u0117s kov\u0173 atminimo \u0161vent\u0117je. Pernai Vilkavi\u0161kyje vykusio susitikimo metu buvo kalb\u0117tasi apie tai, jog reikia daugiau ir da\u017eniau bendrauti, nes b\u0117gant metams vis daugiau likimo broli\u0173 ir sesi\u0173 i\u0161eina i\u0161 gyvenimo. Visi pritar\u0117, kad reikia pastatyti kok\u012f nors paminkl\u0105 1948-\u0173j\u0173 met\u0173 trem\u010diai atminti. Pasak Reginos, aplinkyb\u0117s susiklost\u0117 taip, kad \u0161e\u0161iasde\u0161imtmet\u012f \u201epaankstino\u201c. Bet d\u0117l to dar geriau, nes prie paminklo galima ateiti bet kada.
\n
\u2013 Kai su meistru susitar\u0117me, jog jis sukurs paminkl\u0105, pageidavome, jog antroje pus\u0117je jis pats \u012fsiam\u017eint\u0173. \u017dmogus su tuo nesutiko, si\u016bl\u0117 \u012fra\u0161yti iniciatyvin\u0119 grup\u0119. Tada mes pasak\u0117me: arba visas kaimas, arba \u2013 n\u0117 vienos pavard\u0117s. Susitar\u0117me, jog i\u0161dro\u0161 viso kaimo \u0161eim\u0173 pavardes pagal alfabet\u0105, \u2013 Regina Neiberkien\u0117 kviet\u0117 \u012fvertinti kruop\u0161t\u0173 mokytojo Algirdo \u0160atrai\u010dio darb\u0105.
\n
Pasak paminklo u\u017esakytojos Reginos, tokio unikalaus paminklo tremtiniams, ant kurio b\u016bt\u0173 sura\u0161ytos viso kaimo gyventoj\u0173 pavard\u0117s, Lietuvoje n\u0117ra. Autorius tremtini\u0173 gyvenim\u0105 \u012fprasmino kaip giliai \u012fsi\u0161aknijus\u012f med\u012f, nuniokot\u0105 ir v\u0117l atgijus\u012f, sulapojus\u012f.<\/p>\n

Keli\u0105 rod\u0117 trispalv\u0117s<\/b>
\n
Tremtiniai \u2013 norintys bendrauti \u017emon\u0117s. Pirm\u0105j\u012f Ma\u017eojo Unguto gyventoj\u0173 susitikim\u0105 jie sureng\u0117 1988 met\u0173 ruden\u012f. Organizatori\u0173 vaidmens \u0117m\u0117si buv\u0119 tremtyje Janina ir Vidas \u010cesnavi\u010diai, Zita Va\u0161kevi\u010dien\u0117, Juozas Olekas. \u012e savo sodyb\u0105 O\u017ekabali\u0173 kaime pri\u0117m\u0117 buvusi tremtin\u0117 Vitalija Strakauskien\u0117-Navikait\u0117.
\n
\u012e \u0161\u012f susitikim\u0105 vieni kitus paragindami, be atskiro kvietimo va\u017eiavo \u012fvairiose Sibiro vietov\u0117se gyven\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161 visos Lietuvos. Kelrod\u017eiu \u012f vienkiem\u012f jiems buvo sankry\u017eose \u012fsmeigtos trispalv\u0117s v\u0117liav\u0117l\u0117s. Regina Neiberkien\u0117 i\u0161saugojo didesni\u0105j\u0105 pirmojo susitikimo v\u0117liav\u0105. \u0160ios gegu\u017e\u0117s \u0161e\u0161tadien\u012f vykusio susitikimo metu j\u0105 ne\u0161\u0117 tremtini\u0173 an\u016bkai.<\/p>\n

Susitikim\u0173 d\u017eiaugsmas<\/b>
\n
U\u017ekalbinti susitikimo dalyviai Juozas Gylys, Juozas Klimavi\u010dius, K\u0119stutis ir Onut\u0117 Katinai bei kiti prisimin\u0117 savo \u0161eim\u0173 istorijas.
\n
Apibendrintai \u2013 jos visos pana\u0161ios: atskirtis nuo t\u0117vi\u0161k\u0117s ir brangi\u0173 \u017emoni\u0173, miel\u0173 daikt\u0173, svajoni\u0173 netektis pa\u010diame sod\u0173 \u017eyd\u0117jime, skurdi kelion\u0117 per nereg\u0117tas nykias svetimos \u017eem\u0117s platybes, k\u016brimasis, darbas, artim\u0173j\u0173 mirtys… Ir skirtingos, nes kiekvienas \u017emogus ir jo gyvenimas \u2013 kaip skirtingo siu\u017eeto paveikslai su gausybe atspalvi\u0173.
\n
\u017dmon\u0117s sak\u0117, jog jie atvyko susitikti, nes nori pasid\u017eiaugti dar tur\u012f sveikatos ir galimybi\u0173 leistis \u012f keliones. N\u0117 i\u0161 vieno pa\u0161nekovo l\u016bp\u0173 nei\u0161spr\u016bdo verk\u0161lenim\u0173 ar kaltinim\u0173 konkretiems asmenims d\u0117l sujaukt\u0173 gyvenim\u0173. Tik \u017emon\u0117s i\u0161sak\u0117 savo nuomon\u0119 apie \u0161alies reikal\u0173 nemokan\u010di\u0105 tvarkyti valdan\u010di\u0105 daugum\u0105, akivaizd\u0173 vald\u017eios vyr\u0173 nesusikalb\u0117jim\u0105. \u201eLaikas u\u017eglaisto \u017eaizdas, bet daug kas pasilieka \u0161irdyje\u201c,\u2013 kalb\u0117jo Vidas Maumevi\u010dius i\u0161 gretimo \u0160aki\u0173 rajono, vienas i\u0161 naujos knygos apie tremt\u012f \u201eMus skai\u010diavo vagonais\u201c autori\u0173.
\n
Basanavi\u010dyn\u0117je smagus tremtini\u0173 i\u0161 Ma\u017eojo Unguto pasibuvimas u\u017etruko vis\u0105 dien\u0105. Pasistiprin\u0119 kareivi\u0161ka ko\u0161e, pasidom\u0117j\u0119 sodybos ir kra\u0161to istorija, prisiminimais jie dalijosi prie sune\u0161tini\u0173 vai\u0161i\u0173 stalo.
\n
Prie\u0161 skirstydamiesi \u012f namus, tremtiniai susikib\u0119 u\u017e rank\u0173 apjuos\u0117 sodybos kieme pra\u017eydus\u012f ka\u0161ton\u0105 \u2013 kaip savo vaikyst\u0119, jaunyst\u0119, kuri daug kam Lietuvos \u017eem\u0117je nutr\u016bko \u0161iuo gra\u017eiuoju met\u0173 laiku.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116 To paties kra\u0161to \u017emon\u0117s Saul\u0117t\u0105 gegu\u017e\u0117s \u0161e\u0161tadien\u012f \u012f Jono Basanavi\u010diaus t\u0117vi\u0161k\u0119 ir Tautinio atgimimo \u0105\u017euolyn\u0105 i\u0161 \u012fvairi\u0173 Lietuvos kampeli\u0173 suva\u017eiavo buv\u0119 tremtiniai, kuriuos visam gyvenimui suartino ne tik… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":103445,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"\u012e susitikim\u0105 Basanavi\u010dyn\u0117je tremtiniai suva\u017eiavo i\u0161 \u012fvairi\u0173 Lietuvos kampeli\u0173. \/ Romo \u010c\u0116PLOS nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-103444","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817-300x199.jpg",300,199,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817-300x279.jpg",300,279,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg",420,279,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171817.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103444","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=103444"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103444\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/103445"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=103444"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=103444"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=103444"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}