{"id":103440,"date":"2007-05-28T17:15:04","date_gmt":"2007-05-28T14:15:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2007\/05\/28\/desimties-vaiku-mama-neisileidzia-blogu-minciu\/"},"modified":"2007-05-28T17:15:04","modified_gmt":"2007-05-28T14:15:04","slug":"desimties-vaiku-mama-neisileidzia-blogu-minciu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2007\/05\/28\/desimties-vaiku-mama-neisileidzia-blogu-minciu\/","title":{"rendered":"De\u0161imties vaik\u0173 mama ne\u012fsileid\u017eia blog\u0173 min\u010di\u0173"},"content":{"rendered":"<p><em>Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p><b>Septynetas \u2013 jau mokiniai<\/b><br \/>\n<br \/>Vilmos ir Rimo Ma\u017eeik\u0173 de\u0161imtoji at\u017eala, per keturis kilogramus sveriantis s\u016bnelis, gyventi at\u0117jo kovo paskutini\u0105j\u0105 dien\u0105. Dauguma j\u0173 vaik\u0173 gim\u0117 tokie \u201edi\u010dkiai\u201c, anksti prad\u0117jo vaik\u0161\u010dioti. Kybartie\u010di\u0173 \u0161eimoje auga labai skirting\u0173 charakteri\u0173 \u0161e\u0161i broliukai ir keturios sesut\u0117s. Septyni \u2013 mokyklinio am\u017eiaus: nuo vienuoliktos iki pirmos klas\u0117s. Vyresnieji Mantas ir Migl\u0117 lanko Kybart\u0173 Kristijono Donelai\u010dio gimnazij\u0105. Martynas, Monika, Gintaras, Agn\u0117, Lukas \u2013 Kybart\u0173 pagrindin\u0117s mokyklos mokiniai. Nuo rugs\u0117jo su jais \u012f mokykl\u0117l\u0119 \u017eingsniuos ir septynmet\u0117 Greta. Vis\u0105 dien\u0105 prie mamos liks glaustis dvej\u0173 met\u0173 Domas ir ma\u017eylis Viliukas.<\/p>\n<p><b>Nesvarbu, kas k\u0105 sako<\/b><br \/>\n<br \/>Keturiasde\u0161imties met\u0173 neturin\u010dios de\u0161imties vaik\u0173 mamos Vilmos Ma\u017eeikien\u0117s veidas \u0161vie\u010dia ramybe ir \u0161velnumu. Net ir tada, kai bandome i\u0161sikalb\u0117ti apie sunkumus. Ji ne\u017einanti, kada ir kiek j\u0173 buvo, ir ar tai, kas pra\u0117jo, verta vadinti sunkumais, analizuoti arba pasiduoti savigrau\u017eai. Kiekviena jos diena u\u017eimta \u0161eimai naudingais darbais ir \u0161viesiomis mintimis.<br \/>\n<br \/>Ne paslaptis, jog visuomen\u0117 ka\u017ekaip nepatikliai \u017ei\u016bri \u012f daug vaik\u0173 auginan\u010di\u0105 \u0161eim\u0105. Vilma Ma\u017eeikien\u0117 visai nekreipia d\u0117mesio \u012f apkalbas, stengiasi ne\u012fsileisti \u012f \u0161ird\u012f toki\u0173 nuotaik\u0173, nuo kuri\u0173 sveikata pablog\u0117t\u0173.<br \/>\n<br \/>Vilma pra\u0161\u0117 ne\u012fsivaizduoti, jog ji \u201epriri\u0161ta\u201c prie puod\u0173, neturinti laisvesnio laiko. Moteris i\u0161eina ir \u012f \u0161ventes, susigalvoja pramog\u0173, nuva\u017eiuoja prie e\u017eero.<br \/>\n<br \/>Deja, visi kartu i\u0161va\u017eiuoti kur panor\u0117j\u0119 negali, nes \u0161eima neturi automobilio.<\/p>\n<p><b>Talkos nereikia<\/b><br \/>\n<br \/>\u0160eima gyvena keturiolikos but\u0173 name, kiemas vis\u0173 bendras, ne paslaptis, jog pasitaiko, kad vaikai i\u0161kre\u010dia koki\u0105 nors \u0161unyb\u0119. \u201eTa\u010diau tai nerei\u0161kia, jog visada tur\u0117t\u0173 \u012ftarti m\u016bs\u0173 vaikus\u201c, \u2013 sak\u0117 gausios \u0161eimos mama.<br \/>\n<br \/>I\u0161leidusi vaikus \u012f mokykl\u0105 moteris imasi b\u016btiniausi\u0173 nam\u0173 ruo\u0161os darb\u0173. Pavasar\u012f darbo b\u016bna kiek daugiau, nes r\u016bpi keliose vietose turimuose \u017eem\u0117s ploteliuose pasisodinti dar\u017eovi\u0173. Jos, \u017ealios ir konservuotos, praturtina stal\u0105. Vilma tikino, jog kasdieniuose darbuose jai talkos nereikia, kai kuriais atvejais pagelbsti taip pat Kybartuose gyvenantys t\u0117vai, o ir vaikai jau nema\u017ei pagalbininkai.<\/p>\n<p><b>I\u0161siteko ir ma\u017eame bute<\/b><br \/>\n<br \/>Paklausta, ar jau\u010dia gyvenimo s\u0105lyg\u0173 skirtum\u0105 tarp dabarties ir to laiko, kai gim\u0117 pirmasis vaikas, Vilma atsak\u0117 pavyzd\u017eiais. Tada ir v\u0117liau, gimus dabar jau \u0161e\u0161iolikametei Miglei, keturi\u0173 asmen\u0173 \u0161eima i\u0161siteko dvylikos kvadratini\u0173 metr\u0173 kambaryje. Su keturiais vaikais jie glaud\u0117si vieno kambario bute. Kai trylikamet\u0117 Monika buvo vos keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, persik\u0117l\u0117 \u012f dviej\u0173 kambari\u0173 but\u0105.<br \/>\n<br \/>Dabar \u0161eima d\u017eiaugiasi tuo, kad sausio m\u0117nes\u012f \u012fsigijo savo laiptin\u0117s antrame auk\u0161te dar vien\u0105 tokio pat ploto but\u0105. Keturi kambariai, 80 kvadratini\u0173 metr\u0173 ploto \u2013 dar sunku prie tos erdv\u0117s priprasti. Ma\u017eeikai nusiteik\u0119 per vasar\u0105 patalpas susiremontuoti ir rekonstruoti.<br \/>\n<br \/>\u201eBet kai buvome priprat\u0119 ank\u0161tai, atrod\u0117, ir tos vietos visiems u\u017etenka, ir nepatogum\u0173 nejaut\u0117me\u201c, \u2013 sak\u0117 Vilma.<\/p>\n<p><b>Praver\u010dia kiekvienas litas<\/b><br \/>\n<br \/>Vyras, vaik\u0173 t\u0117tis Rimas, dirba u\u017edarojoje akcin\u0117je bendrov\u0117je statybininku, tod\u0117l namus palieka visai dienai, kartais i\u0161va\u017eiuoja \u012f komandiruotes. \u201eTaip ir kariaujame vieni\u201c, \u2013 juokavo moteris, prisimindama, kad kur kas sunkiau vert\u0117si, kada vyras buvo bedarbis.<br \/>\n<br \/>Vilma yra \u012fgijusi vir\u0117jos specialyb\u0119, nema\u017eai met\u0173 dirbo valgyklose. Ir pametinius vaikus augindama ie\u0161kodavosi darbo sau patogiu laiku. Moteris galvoja, jog paaugus Viliukui taip pat susiras koki\u0105 viet\u0105.<br \/>\n<br \/>Ta\u010diau vaikams labai smagu, kad gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161 mokyklos mam\u0105 randa namuose ir ji niekur nei\u0161eina, tod\u0117l nelabai nor\u0117t\u0173, kad ji \u012fsidarbint\u0173. Dabartinis mamos \u201eu\u017edarbis\u201c \u2013 valstyb\u0117s skiriama parama kiekvieno vaiko m\u0117nesio i\u0161laidoms. \u201eJei virkausi, kad sunku, argi kas pasikeis. Mes patys stengiam\u0117s, tod\u0117l normaliai pragyvename i\u0161 to, k\u0105 turime. Labai gerai, kad vyras dirba, kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f parne\u0161a alg\u0105\u201c, \u2013 svarst\u0117 pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n<p><b>Skatina lavintis<\/b><br \/>\n<br \/>Ma\u017eeikai turi tvirt\u0105 nuostat\u0105: vaikai privalo baigti vidurin\u0119 mokykl\u0105, nes be vidurinio i\u0161silavinimo ne\u012fsivaizduoja j\u0173 ateities. Jei tik jie nor\u0117s ir sugeb\u0117s studijuoti, t\u0117vai b\u016btinai i\u0161leis. Kai mokykla ve\u017ea vaikus \u012f ekskursijas, Ma\u017eeikai visada juos noriai i\u0161leid\u017eia, tiesiog skatina daugiau pamatyti, pab\u016bti stovyklose. M\u016bs\u0173 pokalbio metu nuolat besisukin\u0117jusios jaunesn\u0117s mergait\u0117s pasakojo, kiek ir ko ma\u010diusios, dalyvaudamos mokyklos organizuojamose ekskursijose. Namai ypa\u010d prisipildo vaik\u0173 \u010diau\u0161k\u0117jimo, kai \u0161ie sugr\u012f\u017eta i\u0161 skirting\u0173 rengini\u0173 ar i\u0161vyk\u0173.<br \/>\n<br \/>\u012e klausim\u0105, kas gyvenime suteikia d\u017eiaugsmo, moteris net negalvojusi atsak\u0117, jog jos vaiku\u010diai. Mam\u0105 da\u017enai sujaudina j\u0173 sugalvotos malonios staigmenos.<\/p>\n<p><b>Norus slopina kantrybe<\/b><br \/>\n<br \/>Moteris ilgokai m\u0105st\u0117 ir teatsak\u0117 \u201ekad ne\u201c, paklausta, ar pulkas pametini\u0173 vaikeli\u0173 nesutrukd\u0117 pa\u010dios jaunyst\u0117s svajoni\u0173. I\u0161tek\u0117jo b\u016bdama devyniolikamet\u0117 u\u017e keleriais metais vyresnio vaikino, kuris bedraugaujant j\u0105 tiesiog \u201eprisiaugino\u201c, palauk\u0117, kol pabaigs vidurin\u0119 mokykl\u0105. Tiesa, save Vilma \u012fsivaizdavo kaip trij\u0173 vaik\u0173 mam\u0105. \u201eO i\u0161\u0117jo taip, kaip yra, \u2013 auginame triskart daugiau\u201c, \u2013 sak\u0117 ji.<br \/>\n<br \/>\u201eAr tik nebus kalta meil\u0117, kad gyvenimas susiklost\u0117 b\u016btent taip?\u201c \u2013 band\u017eiau i\u0161provokuoti Vilm\u0105.<br \/>\n<br \/>Ma\u017eeikams nei santuokos prad\u017eioje, nei dabar nekilo problem\u0173 d\u0117l charakteri\u0173 nesutapimo, o nam\u0173 sienos negird\u0117jo barni\u0173, pikt\u017eod\u017eiavimo. \u201ePasitaiko, jog pasisakome po \u017eod\u012f, bet visk\u0105 pasistengiame i\u0161siai\u0161kinti. Pasitariame, pasikalbame, kaip vien\u0105 ar kit\u0105 problem\u0105 spr\u0119sime. Esu taikus \u017emogus, pati nesukeliu konflikt\u0173, vyras taip pat ramus\u201c, \u2013 sak\u0117 Vilma.<br \/>\n<br \/>Jei \u0161eimos narys u\u017esigeid\u017eia ko nors, tuo metu ne\u012fgyvendinamus norus nuslopina kantrybe. \u201eJuk ir du vaikus auginan\u010diose \u0161eimose n\u0117ra taip, kad \u201eu\u017esi\u010dir\u0161k\u0117\u201c ir turi b\u016bti \u012fvykdyta. Mes mokom\u0117s i\u0161laukti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo moteris.<br \/>\n<br \/>Kai pa\u0161nekov\u0117 ilgokai nutilo, maniau, jog nori prisiminti kok\u012f nors su pokalbio tema susijus\u012f fakt\u0105. Ta\u010diau ji \u0161yptel\u0117jo ir prisipa\u017eino, jog u\u017esigalvojo, ar vaikai i\u0161sivir\u0117 spage\u010di\u0173 makaron\u0173 tuo metu, kai ji dar\u017ee r\u016bg\u0161tyniavo.<br \/>\n<br \/>Supratau, koks brangus laikas de\u0161imties vaik\u0173 mamai, tod\u0117l reikia atsisveikinti.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Birut\u0117 NEN\u0116NIEN\u0116 Septynetas \u2013 jau mokiniai Vilmos ir Rimo Ma\u017eeik\u0173 de\u0161imtoji at\u017eala, per keturis kilogramus sveriantis s\u016bnelis, gyventi at\u0117jo kovo paskutini\u0105j\u0105 dien\u0105. Dauguma j\u0173 vaik\u0173 gim\u0117 tokie \u201edi\u010dkiai\u201c, anksti prad\u0117jo&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":103441,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Kol kalb\u0117jom\u0117s su mama, namuose u\u017esibuvo ir atminimui nusifotografavo tik pus\u0117 Ma\u017eeik\u0173 vaik\u0173. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-103440","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504-233x300.jpg",233,300,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg",300,386,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20070528171504.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103440","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=103440"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103440\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/103441"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=103440"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=103440"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=103440"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}