{"id":103155,"date":"2007-05-08T09:32:29","date_gmt":"2007-05-08T06:32:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2007\/05\/08\/erkes-gali-uzkresti-ir-mazai-zinomomis-ligomis\/"},"modified":"2007-05-08T09:32:29","modified_gmt":"2007-05-08T06:32:29","slug":"erkes-gali-uzkresti-ir-mazai-zinomomis-ligomis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2007\/05\/08\/erkes-gali-uzkresti-ir-mazai-zinomomis-ligomis\/","title":{"rendered":"Erk\u0117s gali u\u017ekr\u0117sti ir ma\u017eai \u017einomomis ligomis"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Aktyvusis erki\u0173 sezonas prasideda tuomet, kai dirvo\u017eemio temperat\u016bra pakyla iki 5\u20137\u00b0 C. Tai rei\u0161kia, jog ma\u017edaug nuo baland\u017eio iki spalio m\u0117nesio ma\u017eieji mi\u0161ko parazitai jus gali u\u017ekr\u0117sti pavojingomis ligomis.<br \/>\n<br \/>Europin\u0117 mi\u0161ko erk\u0117 \u2013 pagrindinis erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 platintojas Europoje ir Lietuvoje. \u0160i erk\u0117 paplitusi visuose \u0161alies mi\u0161kuose ir miest\u0173 parkuose. Daug\u0117ja susirgim\u0173, kuriuos perduoda erk\u0117s \u2013 Laimo ligos, erkinio encefalito. Yra rizika u\u017esikr\u0117sti ir babezioze ar erlichioze. Ta\u010diau \u0161ios ligos re\u010diau diagnozuojamos.<br \/>\n<br \/>Babezioz\u0117 \u2013 liga, sukeliama pirmuonio babezijos. \u012ekandus u\u017ekr\u0117stai erkei, babezijos patenka \u012f krauj\u0105 ir parazituoja raudonuosiuose kraujo k\u016bneliuose \u2013 eritrocituose. Liga pasirei\u0161kia \u012f maliarij\u0105 pana\u0161iais priepuoliais, kuriems b\u016bdingas kar\u0161\u010diavimas, prakaitavimas, re\u010diau pasirei\u0161kia gelta.<br \/>\n<br \/>Erlichioz\u0117 \u2013 bakterij\u0173 erlichij\u0173 sukeliama infekcin\u0117 liga. Erkei \u012fsisiurbus, erlichijos patenka \u012f \u017emogaus krauj\u0105 ir pradeda daugintis baltuosiuose kraujo k\u016bneliuose \u2013 leukocituose. Liga pasirei\u0161kia temperat\u016bros padid\u0117jimu, bloga savijauta, galvos skausmais, i\u0161b\u0117rimais.<br \/>\n<br \/>U\u017esikr\u0117tus vien babezioze ar erlichioze, jos pasirei\u0161kia lengvomis formomis ir praeina savaime. Ta\u010diau \u017emogui \u012fkandusi erk\u0117 gali kartu b\u016bti ir kit\u0173 lig\u0173 \u2013 erkinio encefalito ar Laimo ligos \u2013 ne\u0161iotoja. Tuomet gyvybei i\u0161kyla gr\u0117sm\u0117.<br \/>\n<br \/>Pernai Vilkavi\u0161kio rajone nebuvo u\u017eregistruota erkinio encefalito, ta\u010diau Laimo ligos u\u017eregistruota net 17 atvej\u0173. U\u017epernai pasitaik\u0117 vienas erkinio encefalito ir 19 Laimo ligos atvej\u0173. Daugiausia rajono gyventoj\u0173 u\u017esikr\u0117t\u0117 Klausu\u010di\u0173, Gra\u017ei\u0161ki\u0173, Pilvi\u0161ki\u0173, Pajevonio seni\u016bnij\u0173 mi\u0161kuose bei laukuose. Po vien\u0105 \u2013 Vi\u0161ty\u010dio, Kybart\u0173 seni\u016bnij\u0173 mi\u0161kuose, Vilkavi\u0161kio mieste, Kazl\u0173 R\u016bdos mi\u0161ke, Var\u0117nos rajono mi\u0161kuose. Vienas rajono gyventojas Laimo liga u\u017esikr\u0117t\u0117 lakydamasis \u0160vedijoje. Trys \u0161ia liga susirg\u0119 \u017emon\u0117s negal\u0117jo nurodyti, kur jiems \u012fsisiurb\u0117 pavojing\u0105 lig\u0105 ne\u0161iojanti erk\u0117.<br \/>\n<br \/>Erk\u0117s yra voragyviai. Jos vystosi keturiais etapais. Kiekvienoje faz\u0117je parazitui b\u016btina maitintis krauju. Erk\u0117 da\u017eniausiai \u012fsisiurbia \u012f kakl\u0105, paaus\u012f, kirk\u0161n\u012f, pa\u017east\u012f, koj\u0173 ar rank\u0173 lenkimo srityje \u2013 tose vietose, kur oda ploniausia. \u012ekandimo \u017emogus nejau\u010dia, kadangi erki\u0173 seil\u0117se yra analgetini\u0173, antiu\u017edegimini\u0173 bei kraujo kre\u0161um\u0105 stabdan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. \u012esisiurbusi erk\u0117 gali t\u016bnoti por\u0105 dien\u0173, kartais net savait\u0119. Po to ji gali per\u017eiemoti ir vystytis \u012f nauj\u0105 stadij\u0105.<br \/>\n<br \/>Daugiausia erk\u0117s veisiasi dr\u0117gnuose lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose. Jos laikosi ant \u017eoli\u0173, kr\u016bm\u0173, nepakildamos auk\u0161\u010diau nei vienas metras nuo \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Ant erki\u0173 k\u016bno yra daug jutimo organ\u0173, kuriais jos pajunta art\u0117jan\u010di\u0105 auk\u0105 (erk\u0117s reaguoja \u012f i\u0161kvepiamo oro anglies dvidegin\u012f, temperat\u016bros kitimus, oro jud\u0117jim\u0105).<br \/>\n<br \/>Kaip i\u0161vengti erk\u0117s \u012fkandimo? Einant \u012f mi\u0161k\u0105 reikia rengtis drabu\u017eiais, kurie kuo daugiau pridengt\u0173 k\u016bn\u0105. Rinkit\u0117s drabu\u017eius ilgomis rankov\u0117mis, kelni\u0173 galus susiki\u0161kite \u012f kojines ar batus. Geriau d\u0117v\u0117ti \u0161viesi\u0173 spalv\u0173 drabu\u017eius, nes ant j\u0173 grei\u010diau pasteb\u0117site einan\u010di\u0105 erk\u0119. Galv\u0105 patartina apsiri\u0161ti skarele arba u\u017esid\u0117ti gerai priglundan\u010di\u0105 kepur\u0119. Atbaidyti kraujasiurbius naudojami special\u016bs preparatai \u2013 repelentai. Jais padengiama \u017emogaus oda, r\u016bbai.<br \/>\n<br \/>Aptikus erk\u0119, reikia j\u0105 kuo grei\u010diau i\u0161traukti. Pasistenkite nespausti erk\u0117s k\u016bnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu suimkite erk\u0119 kaip galima ar\u010diau galvos ir pa\u0161alinkite j\u0105 truktel\u0117dami atgal. Reikia apiplauti \u017eaizdel\u0119 vandeniu su muilu ar dezinfekantu. Jei apie \u017eaizdel\u0119 atsirado paraudimas ar kiti po\u017eymiai po erk\u0117s \u012fkandimo, kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105.<br \/>\n<br \/>I\u0161trauktos erk\u0117s tirti neverta, nes mikroskopu ap\u017ei\u016brint erk\u0117s \u017earnyno turin\u012f eritrocitai, pasklid\u0119 kartu su bakterijomis, gali jas u\u017edengti, ir parazitologas bakterij\u0173 gali nematyti. Jei po erk\u0117s \u012fkandimo pra\u0117jus de\u0161im\u010diai dien\u0173 ar daugiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja kokie nors lig\u0173 simptomai (priklausomai nuo to, kokia liga buvo u\u017ekr\u0117sta), reik\u0117t\u0173 atlikti kraujo tyrim\u0105 ir \u012fsitikinti, ar erk\u0117 neu\u017ekr\u0117t\u0117 pavojinga liga.<br \/>\n<br \/>Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemon\u0117 \u2013 skiepai. Skiepytis galima visais met\u0173 laikais. Rekomenduojama prad\u0117ti skiepytis prie\u0161 1,5 m\u0117nesio iki erki\u0173 aktyvumo sezono, tai yra kovo m\u0117nes\u012f. Paprastai skiepijimas susideda i\u0161 3 injekcij\u0173: antroji injekcija po pirmosios \u0161virk\u0161\u010diama pra\u0117jus 28 dienoms, tre\u010dioji \u2013 po met\u0173. Jei reikia skubiai imunizuoti, galima taikyti sutrumpint\u0105 vakcinacijos schem\u0105. Paskiepijus pagal vien\u0105 i\u0161 schem\u0173 (\u012fprastin\u0119 ar sutrumpint\u0105), imunitetui palaikyti pakanka vienos doz\u0117s kas 3 metai. Skiep\u0173 nuo kit\u0173 erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 n\u0117ra.<br \/>\n<br \/>Norintys pasiskiepyti ir pasikonsultuoti d\u0117l skiep\u0173 nuo erkinio encefalito gali kreiptis \u012f Vilkavi\u0161kio pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centr\u0105 (tel. 60 123).<\/p>\n<p>Julija PUPIENIEN\u0116<br \/>\n<br \/>Marijampol\u0117s visuomen\u0117s<br \/>\nsveikatos centro Vilkavi\u0161kio<br \/>\nfilialo sveikatos mokymo<br \/>\norganizator\u0117<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Aktyvusis erki\u0173 sezonas prasideda tuomet, kai dirvo\u017eemio temperat\u016bra pakyla iki 5\u20137\u00b0 C. Tai rei\u0161kia, jog ma\u017edaug nuo baland\u017eio iki spalio m\u0117nesio ma\u017eieji mi\u0161ko parazitai jus gali u\u017ekr\u0117sti pavojingomis ligomis. Europin\u0117&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-103155","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103155","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=103155"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/103155\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=103155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=103155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=103155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}