{"id":101796,"date":"2007-01-23T08:58:34","date_gmt":"2007-01-23T06:58:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2007\/01\/23\/lietuvos-gyventojai-struktura-ir-demografine-raida\/"},"modified":"2007-01-23T08:58:34","modified_gmt":"2007-01-23T06:58:34","slug":"lietuvos-gyventojai-struktura-ir-demografine-raida","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2007\/01\/23\/lietuvos-gyventojai-struktura-ir-demografine-raida\/","title":{"rendered":"Lietuvos gyventojai: strukt\u016bra ir demografin\u0117 raida"},"content":{"rendered":"<p><em><\/em><\/p>\n<p>Statistikos departamentas kartu su Socialini\u0173 tyrim\u0173 institutu pareng\u0117 leidin\u012f \u201eLietuvos gyventojai: strukt\u016bra ir demografin\u0117 raida\u201c. Leidinyje nagrin\u0117jama gyventoj\u0173 sud\u0117tis pagal am\u017ei\u0173, i\u0161silavinim\u0105, kalb\u0173 mok\u0117jim\u0105, u\u017eimtum\u0105, santuokin\u012f status\u0105, tautyb\u0119, religij\u0105, analizuojama nam\u0173 \u016bki\u0173 sud\u0117tis, aptariami gimstamumo ir santuokin\u0117s elgsenos tyrim\u0173 duomenys.<br \/>\n<br \/><b><i>\u0160eima, gimstamumas.<\/i><\/b> Per pastaruosius penkiolika met\u0173 gerokai suma\u017e\u0117jo santuok\u0173, tuokiamasi vyresnio am\u017eiaus, vis daugiau por\u0173 gyvena santuokos neregistravusios.<br \/>\n<br \/>Kitaip nei da\u017enai manoma, nesusituokusi\u0173 por\u0173 kaimuose pasitaiko da\u017eniau nei miestuose. I\u0161 vyresni\u0173 nei 18 met\u0173 asmenini\u0173 nam\u0173 \u016bki\u0173 gyventoj\u0173 sugyventini\u0173 kaime yra 5, mieste \u2013 3,7 procento.<br \/>\n<br \/>Kaimo ir miesto jaunimas beveik taip pat da\u017enai gyvena ne santuokoje, ta\u010diau tarp vyresni\u0173 nei 30 met\u0173 \u017emoni\u0173 sugyventini\u0173 kaime daugiau nei mieste. Lietuvoje retesnis i\u0161sivys\u010diusiose vakarieti\u0161kose visuomen\u0117se \u012fsitvirtin\u0119s sugyventini\u0173 por\u0173 tipas \u2013 \u201ebandomosios\u201c santuokos ir \u017eymiai labiau paplit\u0119s tradicinis sugyventini\u0173 por\u0173 tipas, kai i\u0161irus ankstesnei santuokai nauja partneryst\u0117 kuriama jos neregistruojant.<br \/>\n<br \/>Laikotarpiu tarp 1989 ir 2001 m. sura\u0161ym\u0173 pastebimai pasikeit\u0117 gyventoj\u0173 sud\u0117tis pagal santuokin\u012f status\u0105: gerokai suma\u017e\u0117jo vedusi\u0173j\u0173, padaug\u0117jo niekada nebuvusi\u0173j\u0173 santuokoje, i\u0161siskyrusi\u0173j\u0173 ir na\u0161li\u0173.<br \/>\n<br \/>Did\u017eiul\u0117 moter\u0173 na\u0161li\u0173 persvara, palyginti su vyrais. Jau pradedant pa\u010diomis jauniausiomis vedybinio am\u017eiaus grup\u0117mis moter\u0173 na\u0161li\u0173 pastebimai daug\u0117ja, o tarp 60\u201379 met\u0173 moter\u0173 pasiekia \u012fsp\u016bding\u0105 dal\u012f ir skai\u010di\u0173: 2001 m. sura\u0161ymo duomenimis, 60\u201379 met\u0173 na\u0161li\u0173 moter\u0173 Lietuvoje buvo 155 t\u016bkst., arba 42 proc. \u0161io am\u017eiaus moter\u0173. Nuo 70 met\u0173 am\u017eiaus na\u0161lyst\u0117 Lietuvoje yra vyraujantis moter\u0173 \u0161eiminio gyvenimo tipas.<br \/>\n<br \/>Auk\u0161tesnis i\u0161silavinimas daro skirting\u0105 \u012ftak\u0105 vyr\u0173 ir moter\u0173 s\u0117kmei \u201evedyb\u0173 rinkoje\u201c. Dauguma vyr\u0173, turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, yra ved\u0119, o tarp turin\u010di\u0173j\u0173 \u017eemesn\u012f nei vidurinis i\u0161silavinim\u0105 ir gimusi\u0173j\u0173 v\u0117liau nei 1950 m. \u2013 gana daug niekada negyvenusi\u0173j\u0173 santuokoje, ypa\u010d kaimuose. Vyrai, turintys \u017eem\u0105 i\u0161silavinim\u0105, \u201evedybin\u0117je rinkoje\u201c jau kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 yra ne itin \u201epaklaus\u016bs\u201c. Nors moter\u0173 santuokinio statuso skirtumai pagal i\u0161silavinim\u0105 n\u0117ra dideli, vis d\u0117lto tarp niekada negyvenusi\u0173j\u0173 santuokoje moter\u0173 kiek daugiau turi auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. Taigi vyrams auk\u0161tasis i\u0161silavinimas yra tarsi \u0161eimos garantas, moterims \u2013 jis tampa rizikos likti netek\u0117jusia veiksniu.<br \/>\n<br \/>Per pastaruosius penkiolika met\u0173 gimstamumas suma\u017e\u0117jo iki ypa\u010d \u017eemo lygio (suminis gimstamumo rodiklis \u0161iuo metu ma\u017eesnis nei 1,3) ir yra vienas \u017eemiausi\u0173 ES. Toks gimstamumo lygis jau neu\u017etikrina kart\u0173 kaitos. Palankiausia demografin\u0117 situacija yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis bent jau u\u017etikrina paprast\u0105 gyventoj\u0173 reprodukcij\u0105 ir yra apie 2,1 \u2013 tai rei\u0161kia, kad kiekviena moteris tur\u0117t\u0173 pagimdyti 2 k\u016bdikius.<br \/>\n<br \/><b><i>Gyventoj\u0173 sen\u0117jimas.<\/i><\/b> Lietuvoje ir toliau fiksuojama ilgalaik\u0117 gyventoj\u0173 sen\u0117jimo tendencija: ma\u017e\u0117ja vaik\u0173 iki 14 met\u0173 ir did\u0117ja pagyvenusi\u0173 (60 met\u0173 ir vyresni\u0173) \u017emoni\u0173 dalis. Iki XX a. pabaigos Lietuvoje buvo daugiau vaik\u0173 nei pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173, 2001 m. jauniausios ir vyriausios kartos santykis buvo apylygis, o 2006 m. prad\u017eioje pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 buvo 134 t\u016bkstan\u010diais daugiau nei vaik\u0173 iki 14 met\u0173.<br \/>\n<br \/><b><i>Mirtingumo skirtumai.<\/i><\/b> Lietuvoje vyr\u0173 vidutin\u0117 tik\u0117tina gyvenimo trukm\u0117 12 met\u0173 trumpesn\u0117 nei moter\u0173. Vyr\u0173 mirtingumui turi \u012ftakos j\u0173 i\u0161silavinimas, gyvenamoji vieta bei santuokin\u0117 pad\u0117tis. 30 met\u0173 sulauk\u0119s ir auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintis vyras tik\u0117tina vidutini\u0161kai i\u0161gyvens daugiau nei 10 met\u0173 ilgiau nei turintis \u017eemesn\u012f nei vidurinis i\u0161silavinim\u0105. Ved\u0119 vyrai gyvena gerokai ilgiau nei niekada nevedusieji, i\u0161siskyrusieji ir na\u0161liai. Tik\u0117tina, kad 30 met\u0173 sulauk\u0119s ved\u0119s vyras vidutini\u0161kai gyvens apie 10 met\u0173 ilgiau nei niekada neved\u0119s, i\u0161siskyr\u0119s vyras ar na\u0161lys.<br \/>\n<br \/><b><i>I\u0161silavinimas.<\/i><\/b> Lietuvos gyventoj\u0173 i\u0161silavinimo lygis spar\u010diai auga, ta\u010diau moter\u0173 gerokai grei\u010diau nei vyr\u0173. 2001 m. sura\u0161ymo duomenys parod\u0117, kad jaunos moterys vyrus lenkia savo auk\u0161tais i\u0161silavinimo rodikliais. Pavyzd\u017eiui, beveik kas ketvirta 30\u201334 met\u0173 am\u017eiaus moteris turi auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, o i\u0161 \u0161io am\u017eiaus vyr\u0173 \u0161\u012f i\u0161silavinim\u0105 turi ma\u017eiau nei penktadalis.<br \/>\n<br \/><b><i>U\u017eimtumas.<\/i><\/b> Susituok\u0119 gyventojai i\u0161siskiria auk\u0161\u010diausiu u\u017eimtumo ir \u017eemiausiu nedarbo lygiu. Tai ypa\u010d stipriai pasirei\u0161kia vyr\u0173 atveju. I\u0161situok\u0119, ypa\u010d i\u0161 kaimo, vyrai u\u017eimtumo po\u017ei\u016briu yra pa\u017eeid\u017eiamiausia grup\u0117. Vaik\u0173 turin\u010di\u0173 gyventoj\u0173 u\u017eimtumo lygis taip pat gerokai auk\u0161tesnis negu bevaiki\u0173.<\/p>\n<p>Roma SIMONAITIEN\u0116<br \/>\n<br \/>Vyr. statistik\u0117 <\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Statistikos departamentas kartu su Socialini\u0173 tyrim\u0173 institutu pareng\u0117 leidin\u012f \u201eLietuvos gyventojai: strukt\u016bra ir demografin\u0117 raida\u201c. Leidinyje nagrin\u0117jama gyventoj\u0173 sud\u0117tis pagal am\u017ei\u0173, i\u0161silavinim\u0105, kalb\u0173 mok\u0117jim\u0105, u\u017eimtum\u0105, santuokin\u012f status\u0105, tautyb\u0119, religij\u0105, analizuojama&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-101796","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101796","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=101796"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101796\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=101796"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=101796"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=101796"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}