{"id":101697,"date":"2007-01-16T09:24:01","date_gmt":"2007-01-16T07:24:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2007\/01\/16\/gimdos-kaklelio-tyrima-atlikite-kuo-anksciau-2\/"},"modified":"2007-01-16T09:24:01","modified_gmt":"2007-01-16T07:24:01","slug":"gimdos-kaklelio-tyrima-atlikite-kuo-anksciau-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2007\/01\/16\/gimdos-kaklelio-tyrima-atlikite-kuo-anksciau-2\/","title":{"rendered":"Gimdos kaklelio tyrim\u0105 atlikite kuo anks\u010diau"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Europoje gimdos kaklelio v\u0117\u017eys kasmet vidutini\u0161kai diagnozuojamas 33, 5 t\u016bkst. dailiosios lyties atstovi\u0173. Deja, kasmet apie 15 t\u016bkst. moter\u0173 mir\u0161ta, kas valand\u0105 nuo \u0161ios ligos Am\u017einyb\u0117n i\u0161keliauja vidutini\u0161kai dvi moterys. Lietuva pirmauja Europoje pagal moter\u0173 mirtingum\u0105 nuo gimdos kaklelio v\u0117\u017eio. Kasmet \u0161i liga diagnozuojama apie 500 moter\u0173. Lietuvoje ir Europoje 16–44 met\u0173 moterims diagnozuotas gimdos kaklelio v\u0117\u017eys – viena da\u017eniausi\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173. Skai\u010diai i\u0161 ties\u0173 ver\u010dia susim\u0105styti ir atsakingai pasir\u016bpinti savo sveikata.

\nKiekvienai moteriai b\u016btina \u017einoti, kad Lietuvoje jau keleri metai yra vykdoma gimdos kaklelio piktybini\u0173 navik\u0173 prevencin\u0117 programa. Ji suteikia galimyb\u0119 kiekvienai 30–60 met\u0173 am\u017eiaus moteriai, kuri yra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, kart\u0105 per 3 metus profilakti\u0161kai pasitikrinti d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio.

\nKauno apskrityje per 2006 m. 10 m\u0117nesi\u0173 d\u0117l gimdos kaklelio v\u0117\u017eio planuota patikrinti 34 710, o patikrinta 16 084 moterys, t.y. 46, 3 proc. Marijampol\u0117s apskrityje planuota patikrinti 8 261, patikrinta 3 493 moterys (42, 3 proc.). Kauno mieste planuota patikrinti 20 615, o patikrinta 10 154 (49, 2 proc.) moter\u0173.

\nI\u0161 viso Kauno ir Marijampol\u0117s apskrityse buvo informuota 58, 4 proc. moter\u0173. Geriausiai informavimo paslaug\u0105 Marijampol\u0117s apskrityje atlieka A.\u017dvirblio pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centras – 104 proc., R.Bernoto pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centras – 66 proc., UAB „Jogimeda“ – 61 proc. ir UAB „Marimeda“ – 61 proc.

\nBlogiausiai informavimo paslaug\u0105 Marijampol\u0117s apskrityje atlieka Vi\u0161ty\u010dio ambulatorija – 3 proc., Virbalio ambulatorija – 12 proc. ir Kybart\u0173 pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centras – 9 proc. (Vilkavi\u0161kio raj.) bei Lek\u0117\u010di\u0173 ambulatorija – 14 proc.

\nI\u0161analizavus situacij\u0105 ai\u0161k\u0117ja, kad kai kuriose asmens sveikatos gydymo \u012fstaigose pacient\u0117s, net informuotos pakartotinai, vis tiek nenori pasitikrinti pas ginekolog\u0105 ir atlikti gimdos citologin\u012f tyrim\u0105.

\n2006 m. iki lapkri\u010dio 1 d. Kauno ir Marijampol\u0117s apskrityse gyvenan\u010dioms moterims i\u0161tirta 20 350 gimdos citologini\u0173 tepin\u0117li\u0173, t.y. 47, 4 proc. planuoto j\u0173 kiekio. Reik\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti, kad min\u0117ti tepin\u0117li\u0173 pa\u0117mimo rezultatai priklauso ne nuo gydytoj\u0173 (skirtingai nuo j\u0173 atidumo kiekvienai pacientei suteikiant informavimo paslaug\u0105), bet nuo kiekvienos pacient\u0117s individualaus po\u017ei\u016brio \u012f savo sveikat\u0105. Juk jei moteris nenor\u0117s atlikti tyrimo, jis ir nebus atliktas…

\n2004 m. prad\u0117jus vykdyti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prevencijos program\u0105, padaug\u0117jo ikiv\u0117\u017eini\u0173 b\u016bkli\u0173 ir ankstyv\u0173j\u0173 v\u0117\u017eio stadij\u0173 diagnozi\u0173. Kaip \u017einoma, v\u0117\u017eio galima i\u0161vengti anksti pasteb\u0117jus poky\u010dius ir prad\u0117jus gydym\u0105. Net 80 proc. \u0161ia liga susirgusi\u0173 moter\u0173 gal\u0117t\u0173 pasveikti, jei ji b\u016bt\u0173 pasteb\u0117ta laiku. \u0160tai kod\u0117l ankstyvasis gimdos kaklelio tyrimas <\/a> yra pakankamai svarbus ir aktualus.

\nNor\u0117tume atkreipti skaitytoj\u0173 d\u0117mes\u012f, kad 30–60 met\u0173 am\u017eiaus moterims u\u017e gimdos kaklelio citologin\u012f tyrim\u0105 mok\u0117ti nereikia, u\u017e j\u012f gydymo \u012fstaigoms sumoka teritorin\u0117s ligoni\u0173 kasos. D\u0117l nemokamo citologinio gimdos kaklelio tepin\u0117lio tyrimo pra\u0161ome kreiptis \u012f savo poliklinikos (ambulatorijos, \u0161eimos sveikatos centro ar pirmin\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros centro) \u0161eimos gydytoj\u0105 arba aku\u0161er\u012f ginekolog\u0105. Beje, tyrimas atliekamas greitai ir yra neskausmingas.

\nNor\u0117tume dar kart\u0105 paraginti jaunas ir vyresnes moteris aktyviau pasir\u016bpinti savo sveikata, rasti laiko atvykti \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 pasitikrinti, o v\u0117liau nepamir\u0161ti pasidom\u0117ti tyrim\u0173 rezultatais (nes ne visada pacient\u0117s, atlikusios tyrim\u0105, kreipiasi d\u0117l jo rezultat\u0173). O gydytojams nor\u0117t\u0173si palink\u0117ti, kad kuo suprantamiau i\u0161ai\u0161kint\u0173 kiekvienai pacientei apie profilaktinio tyrimo svarb\u0105 jos savijautai bei sveikatai. <\/p>\n

Veronika PE\u010cKIEN\u0116

\nKauno teritorin\u0117s ligoni\u0173 kasos vyriausioji specialist\u0117 ry\u0161iams su visuomene <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europoje gimdos kaklelio v\u0117\u017eys kasmet vidutini\u0161kai diagnozuojamas 33, 5 t\u016bkst. dailiosios lyties atstovi\u0173. Deja, kasmet apie 15 t\u016bkst. moter\u0173 mir\u0161ta, kas valand\u0105 nuo \u0161ios ligos Am\u017einyb\u0117n i\u0161keliauja vidutini\u0161kai dvi moterys…. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":" \/ ","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-101697","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101697","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=101697"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101697\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=101697"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=101697"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=101697"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}