{"id":101031,"date":"2006-11-17T15:54:14","date_gmt":"2006-11-17T13:54:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2006\/11\/17\/gyvenima-padalijes-likimas-pensionate-atsilygina-viltimi\/"},"modified":"2006-11-17T15:54:14","modified_gmt":"2006-11-17T13:54:14","slug":"gyvenima-padalijes-likimas-pensionate-atsilygina-viltimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2006\/11\/17\/gyvenima-padalijes-likimas-pensionate-atsilygina-viltimi\/","title":{"rendered":"Gyvenim\u0105 padalij\u0119s likimas pensionate atsilygina viltimi"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Didivy\u017ei\u0173 pensionato gyventoj\u0173 istorijoms apra\u0161yti, ko gero, neu\u017etekt\u0173 ir storos knygos puslapi\u0173. \u0160ie \u017emon\u0117s, \u012f kuriuos aplinkiniai dabar \u017evelgia \u0161iek tiek su gailes\u010diu, \u0161iek tiek su atlaid\u017eia pa\u0161aipa, daug met\u0173 gyveno \u0161alia m\u016bs\u0173 ir buvo tokie pat \u2013 dirbo eilinius darbus ar u\u017e\u0117m\u0117 auk\u0161tas pareigas, augino vaikus, buvo mylimi, o kartais net auk\u0161tinami. Ta\u010diau netik\u0117tai u\u017eklupusi liga j\u0173 gyvenim\u0105 pakreip\u0117 kita vaga. Dabar jie tarsi nebe m\u016bsi\u0161kiai, nors nuo j\u0173 likimo mus skiria tik plona linija \u2013 didesnis gyvenimo sukr\u0117timas, nelaim\u0117 ar nuosmukis, po kurio sudirginta nerv\u0173 sistema nebepaj\u0117gs atsistatyti.<\/p>\n<p><b>Iveta ir Giedrius<\/b><br \/>\n<br \/>28-eri\u0173 met\u0173 Iveta Didvy\u017ei\u0173 pensionate dar visai neseniai. Jauna, i\u0161vaizdi moteris \u010dia atvyko i\u0161 Marijampol\u0117s, kur tur\u0117jo \u0161eim\u0105, su vyru augino du s\u016bnelius. Iveta \u0161iltai pasakoja apie savo t\u0117vus, kurie j\u0105 labai myl\u0117jo, vienturt\u0119 dukter\u012f aukl\u0117jo \u201e\u0161iltnamio\u201c s\u0105lygomis. Abu t\u0117vai tur\u0117jo auk\u0161t\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105, u\u017e\u0117m\u0117 auk\u0161tas pareigas, tad mergaitei nieko netr\u016bko. Ji neblogai mok\u0117si, lank\u0117 Muzikos mokykl\u0105, \u012fvairius b\u016brelius. Iveta dabar pripa\u017e\u012fsta, jog mylin\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 namuose, kur j\u0105 pri\u017ei\u016br\u0117davo ir mo\u010diut\u0117, nei\u0161moko b\u016bti savaranki\u0161ka, mat visi darbai buvo nudirbami suaugusi\u0173j\u0173.<br \/>\n<br \/>Pirmoji psichologin\u0117 trauma Ivetai buvo tuomet, kai mir\u0117 t\u0117tis. Ta\u010diau tada jautri, pa\u017eeid\u017eiama paaugl\u0117 dar tur\u0117jo mam\u0105 ir mo\u010diut\u0119. V\u0117liau atsirado ir mylimas \u017emogus, su kuriuo Iveta sujung\u0117 savo likim\u0105. Gim\u0117 vyresn\u0117lis, kuriam dabar jau devyneri, po ketveri\u0173 met\u0173 \u2013 ir jaun\u0117lis s\u016bnelis. Motini\u0161ki ir \u0161eimyniniai r\u016bpes\u010diai u\u017egul\u0117 jaunos moters pe\u010dius. Iveta i\u0161kent\u0117 dar vien\u0105 skaud\u0173 sm\u016bg\u012f \u2013 mir\u0117 jos mylima mo\u010diut\u0117.<br \/>\n<br \/>To, kas i\u0161tiko prie\u0161 ketverius metus, pakako, kad jautriai moteriai pakrikt\u0173 nerv\u0173 sistema. Atsitiktinai u\u017e\u0117jusi \u012f namus Iveta rado nusi\u017eud\u017eiusi\u0105 mam\u0105. Po laidotuvi\u0173 jaun\u0105 moter\u012f ap\u0117m\u0117 stipri depresija. Ji atsid\u016br\u0117 ligonin\u0117je. Ivetos vyras nebenor\u0117jo gyventi su psichin\u0117s negalios kamuojama moterimi. Vyresn\u012fj\u012f s\u016bn\u0173 jis atidav\u0117 \u012f globos namus, o ma\u017e\u0105j\u012f pasi\u0117m\u0117 auginti pats. Prie\u0161 tai vyras teismo keliu susitvark\u0117 dokumentus, kad negalios kamuojama \u017emona \u012f vaik\u0105 netur\u0117t\u0173 joki\u0173 teisi\u0173.<br \/>\n<br \/>\u2013 Kai pakviet\u0117 \u012f teism\u0105, a\u0161 buvau visi\u0161kai abejinga, man buvo tas pats, tad pasira\u0161iau visus dokumentus, kuriuos tik dav\u0117, \u2013 pasakojo Iveta.<br \/>\n<br \/>Dabar moteriai labai skaudu, kad ji negali bendrauti su jaunesniuoju s\u016bneliu, kurio nemat\u0117 nuo k\u016bdikyst\u0117s. Vyresn\u0117lis neseniai buvo atvyk\u0119s jos aplankyti.<br \/>\n<br \/>Didvy\u017eiuose Iveta susirado draug\u0105. Su dvide\u0161imtme\u010diu Giedriumi jie jau para\u0161\u0117 pra\u0161ym\u0105, kad pensionato vadovyb\u0117 leist\u0173 gyventi kartu. I\u0161 gausios, po internatus ir globos namus i\u0161sibars\u010diusios \u0161eimos kil\u0119s Giedrius su savi\u0161kiais beveik nebendrauja. Didvy\u017ei\u0173 pensionate vaikinas gars\u0117ja kaip saviveiklininkas. Vienintelis i\u0161 gyventoj\u0173 turi savo kompiuter\u012f, ypa\u010d m\u0117gsta gaminti maist\u0105 ir megzti. Savo virtais cepelinais vaikinas vai\u0161ina ir pensionato darbuotojas. Giedriaus marinuot\u0173 agurk\u0173, gryb\u0173 prikrautos pilnos virtuv\u0117l\u0117s lentynos.<\/p>\n<p><b>\u017durnalist\u0117 Jovita<\/b><br \/>\n<br \/>Kauniet\u0117 Jovita augo pasiturin\u010dioje \u0161eimoje. Vienturt\u0117 mergina labai gerai mok\u0117si, tad prie\u0161 daugiau nei por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 \u012fstojo \u012f Vilniaus universitet\u0105 studijuoti \u017eurnalistikos. Mergina tik\u0117josi \u012fgyvendinti ir t\u0117vo svajon\u0119 \u2013 po \u017eurnalistikos studij\u0173 baigti dar angl\u0173 kalb\u0105 Maskvos M.Lomonosovo universitete. Jovita daug mok\u0117si, kad pasiekt\u0173 tai, ko tro\u0161ko pati ir jos artimieji.<br \/>\n<br \/>Kada \u012f jos gyvenim\u0105 atslinko liga, Jovita dabar nebeatsimena. Moteris vis kartoja mint\u012f apie j\u0105 sukr\u0117tus\u012f gyvenimo \u012fvyk\u012f \u2013 kai artimieji sugriov\u0117 jos vestuves su mylimu \u017emogumi. Mamai nepatiko Jovitos i\u0161rinktasis, tad ji dar\u0117 visk\u0105, kad vestuv\u0117s ne\u012fvykt\u0173. Neva Jovita prie\u0161 pat vedybas buvo apvaginta ir d\u0117l to u\u017edaryta \u012f psichiatrijos ligonin\u0119. Ir dabar d\u0117l de\u0161imtme\u010di\u0173 senumo \u012fvykio Jovita labai i\u0161gyvena, jau\u010diasi i\u0161juokta. Moters t\u0117vai jau seniai mir\u0119, tad Jovita pasir\u016bpino tolimesni giminai\u010diai. D\u0117l negalios, o pastaruoju metu dar ir d\u0117l susilpn\u0117jusi\u0173 koj\u0173 Jovita savimi pasir\u016bpinti negal\u0117jo, tad vasar\u0105 atvyko gyventi \u012f Didvy\u017eius. \u010cia ji patenkinta, tik Jovit\u0105 skaudina gydytoj\u0173 verdiktas \u2013 ji pripa\u017einta neveiksnia.<\/p>\n<p><b>Vytautas \u2013 laikrod\u017ei\u0173 meistras<\/b><br \/>\n<br \/>D\u0117l nevykusiai susiklos\u010diusio gyvenimo penkt\u0105 de\u0161imtmet\u012f perkop\u0119s Vytautas kaltina save. I\u0161 Jurbarko kil\u0119s vyras su dar dviem broliais augo vaik\u0173 namuose, nors ir tur\u0117jo motin\u0105. Vaikyst\u0117je stipriai susi\u017eeid\u0119s ak\u012f Vytautas skund\u0117si silpnesniu reg\u0117jimu, tad sulauk\u0119s pilnametyst\u0117s \u012fsitais\u0117 dirbti Akl\u0173j\u0173 ir silpnaregi\u0173 kombinate. Ten susipa\u017eino su mergina, kuri tapo jo \u017emona. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f gimtuosius kra\u0161tus Vytautas dirbo namudininku, gamino \u012fvairiausios paskirties \u0161epe\u010dius. \u0160eima susilauk\u0117 s\u016bnaus, ta\u010diau tarpusavio santykiai nesiklost\u0117. Vytauto \u017emonai d\u0117l ligos sutriko nervai, ji tapo agresyvi. Kai i\u0161siskyr\u0117, Vytautas susirado kit\u0105 moter\u012f, su kuria pragyveno apie de\u0161imtmet\u012f. Apie t\u0105 gyvenimo laikotarp\u012f Vytautas pasakoja nenoriai. Sako, buv\u0119s nelabai tik\u0119s \u2013 pagerdavo, teko dalyvauti mu\u0161tyn\u0117se, kuriose patyr\u0117 galvos traum\u0105. D\u0117l \u0161io su\u017ealojimo dar labiau susilpn\u0117jo akis. Medikai dav\u0117 siuntim\u0105 vykti gydytis, ta\u010diau Vytautas laiku nenuvyko. Kai po keleri\u0173 met\u0173 nusprend\u0117 susir\u016bpinti akimi, jos reg\u0117jimo atstatyti nebepavyko. Silpo ir antroji akis, ta\u010diau alkohol\u012f pam\u0117g\u0119s vyras sveikata nesir\u016bpino. Tik patek\u0119s \u012f Didvy\u017ei\u0173 pensionat\u0105 vyras buvo priverstas gydytis. Jam atlikta akies operacija. Dabar Vytautas met\u0117 skandinant\u012f pom\u0117g\u012f ir pensionate \u017einomas kaip laikrod\u017ei\u0173 meistras. Moterys atne\u0161a pataisyti ir apyrankes, grandin\u0117les. Vytautas m\u0117gsta groti armonika, pie\u0161ti. Gyvendamas vaik\u0173 namuose, muzikos ir dainavimo jis mok\u0117si pas daug \u017eymi\u0173 to meto muzik\u0173, tarp j\u0173 \u2013 ir pas Beatri\u010d\u0119 Grincevi\u010di\u016bt\u0119. Dail\u0117s akademij\u0105 baigusi internato aukl\u0117toja Vytaut\u0105 mok\u0117 keramikos.<br \/>\n<br \/>Vytautas svajoja susitikti su dabar jau a\u0161tuoniolikme\u010diu s\u016bnumi, kur\u012f u\u017eaugino \u017emonos sesuo. Ta\u010diau vyrui \u0161iek tiek nesmagu, nes turi \u012fsiskolinim\u0173 d\u0117l seniai nemok\u0117t\u0173 aliment\u0173. Jis d\u017eiaugiasi atvyk\u0119s \u012f Didvy\u017eius ir stengiasi gyventi tvarkingai, kad neprarast\u0173 \u0161ios gyvenimo u\u017euov\u0117ja tapusios vietos.<\/p>\n<p><i>(T\u0119sinys kitame numeryje)<\/i><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 KVIESULAITIEN\u0116 Didivy\u017ei\u0173 pensionato gyventoj\u0173 istorijoms apra\u0161yti, ko gero, neu\u017etekt\u0173 ir storos knygos puslapi\u0173. \u0160ie \u017emon\u0117s, \u012f kuriuos aplinkiniai dabar \u017evelgia \u0161iek tiek su gailes\u010diu, \u0161iek tiek su atlaid\u017eia pa\u0161aipa,&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":101032,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Iveta ir Giedrius ruden\u012f mi\u0161kuose kartu grybaudavo. Gaminti maist\u0105 m\u0117gstantis Giedrius g\u0117rybes konservavo ir ruo\u0161\u0117 \u017eiemai. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-101031","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414-300x258.jpg",300,258,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg",420,361,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20061117155414.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101031","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=101031"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/101031\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/101032"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=101031"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=101031"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=101031"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}