{"id":10054,"date":"2024-11-18T08:07:20","date_gmt":"2024-11-18T05:07:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2024\/11\/18\/turtingame-namu-muziejuje-telpa-sodybos-ir-miesto-istorija-2\/"},"modified":"2024-12-29T20:13:13","modified_gmt":"2024-12-29T17:13:13","slug":"turtingame-namu-muziejuje-telpa-sodybos-ir-miesto-istorija-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2024\/11\/18\/turtingame-namu-muziejuje-telpa-sodybos-ir-miesto-istorija-2\/","title":{"rendered":"Turtingame nam\u0173 muziejuje telpa sodybos ir miesto istorija"},"content":{"rendered":"

Renata VITKAUSKIEN\u0116<\/em><\/p>\n

Patirtis, kad priva\u010diame muziejuje rasi nenuilstan\u010dius entuziastus, Gra\u017einos ir Petro \u017demai\u010di\u0173 namuose Kudirkos Naumiestyje pasitvirtino su kaupu. Nustebino tai, kad aistros archeologijai, istorijai ir kolekcionavimui apimti sutuoktiniai dal\u012f eksponat\u0173 yra iškas\u0119 tiesiog savo sodyboje. <\/p>\n

Archeologas ir kolekcininkas iš prigimties <\/b>

\nPokalbio išvakar\u0117se G. \u017demaitien\u0117 buvo pri\u0117musi vietos gimnazijos, savo buvusios darboviet\u0117s, septintok\u0173 ekskursij\u0105. Pirmoji paaugli\u0173 reakcija buvo „Ooo! Ir viskas iš \u010dia, iš j\u016bs\u0173?! Viskas \u010dia iš Naumies\u010dio?!“

\nKolekcij\u0105 šeimininkai vadina \u017demai\u010di\u0173 šeimos ekspozicija, nors eksponatus renka, restauruoja, saugo, j\u0173 istorijas atkuria kaip profesional\u016bs muziejininkai. Anot Gra\u017einos, jos sutuoktinis Petras – archeologas ir kolekcininkas iš prigimties. Jaunyst\u0117je jis ir apie archeologijos studijas galvojo, tik savo vokie\u010di\u0173 kalbos \u017einiomis suabejoj\u0119s kit\u0105 profesij\u0105 \u012fgijo. Vis d\u0117lto v\u0117liau visada skyr\u0117 ir laiko, ir pinig\u0173 kolekcionavimui, pama\u017eu \u012ftrauk\u0117 \u017emon\u0105.

\n„Vyras surenka, o man atrodo, kad daiktas, surastas po keli\u0173 šimt\u0173 met\u0173, istorin\u0119 vert\u0119 \u012fgis, kai tur\u0117s savo istorij\u0105, pasakos apie \u017emones, kurie \u010dia ka\u017ekada gyveno. Tai tas istorijas jau aš renku“, – sak\u0117 Gra\u017eina. Apie bendr\u0105 prasming\u0105 sutuoktini\u0173 pom\u0117g\u012f išgirsti visada d\u017eiugu. O faktas, kad daugyb\u0119 eksponat\u0173 P. \u017demaitis iškas\u0117 tiesiog savo nam\u0173 sklype, nustebina.

\nKai Petras kasin\u0117ja vienas, jam ramiau. Bet kai an\u016bkai duoda su kastuviukais, vyriškis nerimauja, kad tik jie, k\u0105 nors rad\u0119, nesugadint\u0173, neperlau\u017et\u0173…

\n„Vasar\u0105 atkas\u0117me prie gatv\u0117s stov\u0117jusio namo pamat\u0105, tai an\u016bkas su liniuote stov\u0117jo duob\u0117j, nes kai t\u0117vukas k\u0105 randa, reikia toje vietoje nufotografuoti, pamatuoti, – smagiai pasakojo Gra\u017eina. – Vyras sodyboje vis ka\u017ek\u0105 randa, kai kasa lysv\u0119 ar k\u0105 pasodinti nori, kai namus remontuoja. Kei\u010diant grindis irgi neapsikent\u0117 nepakasin\u0117j\u0119s – rado kokli\u0173 šuki\u0173: išrinko, nuplov\u0117, nud\u017eiovino, suklijavo ir dabar matome, kokios krosnys \u010dia buvo XIX a.“ <\/p>\n

Puod\u017eiaus darbo broko lau\u017eynas <\/b>

\nP. \u017demaitis yra sulauk\u0119s rimto pagyrimo. Archeolog\u0117 dr. Birut\u0117 Kazimiera Salatkien\u0117 buvo su\u017eav\u0117ta, nustebusi, kad neprofesionalas šitaip profesionaliai sur\u016bšiavo: ant kiekvienos d\u0117\u017eut\u0117s parašyta radaviet\u0117, metai, kiek šuki\u0173.

\nSeniausi sodybos radiniai – 14 šuki\u0173 iš storasien\u0117s puodyn\u0117s, kurioje XVII a. krosnyje gamintas maistas. Dr. B. K. Salatkien\u0117s nuomone, jos iš to laiko, kai Duliebai\u010di\u0173 kaimas palaipsniui augo \u012f miest\u0105.

\n„Duliebai\u010diai rašytiniuose šaltiniuose – Jurbarko inventoriaus knygose – pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117ti 1561 metais. Vienas iš to kaimo gyventoj\u0173 – Jurgis Puod\u017ei\u016bnas, ir labai tik\u0117tina, kad jis buvo puod\u017eius, – pasakojo Gra\u017eina. – Esame rad\u0119 puodynini\u0173, dubenini\u0173 kokli\u0173 šuki\u0173. Iš j\u0173 suklijuoti XVIII a. ir XIX–XX a. naudoti kokliai. Iš keli\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 rast\u0173 puodyni\u0173 šuki\u0173 Petrui pavyko suklijuoti 9 puodynes. Archeolog\u0117s nuomone, tiek puodyni\u0173 vienai šeimai nereik\u0117jo, o tai, kad restauruoti indai yra šiek tiek deformuoti, rodo, kad, ko gero, mes atkas\u0117me puod\u017eiaus darbo broko lau\u017eyn\u0105.“

\n\u012e Kudirkos Naumiest\u012f pasikviestas archeologas Julius Kanarskas ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119s radaviet\u0119 ir radinius sak\u0117, jog atkastoje vietoje yra buvusi puod\u0173 degimo krosnis. <\/p>\n

Sud\u0117lioja \u012fvyki\u0173 chronologij\u0105 <\/b> <\/p>\n

Dar nuostabiau, kad tokiais atradimais archeologijos entuziastas apdovanotas prosenelio sodyboje. Šeima saugo 1908 m. notaro patvirtint\u0105 pirkimo–pardavimo sutart\u012f. Dokumentas atsirado, kai Petro \u017demai\u010dio proseneliai Kazys ir Ana \u017demai\u010diai \u012fsigijo sodyb\u0105 šioje miesto vietoje prie Šešup\u0117s (dabar – Dariaus ir Gir\u0117no gatv\u0117).

\nGalima pajuokauti, kad t\u0105syk proseneliai palikuoniams nupirko sklyp\u0105, piln\u0105 istorini\u0173 vertybi\u0173, o proan\u016bkiui beliko jas išsikasti ir „prakalbinti“.

\nŠimtme\u010dius \u012fvairiose sodybos vietose, metro ar ma\u017eesniame gylyje, sl\u016bgsojusius praeities gyventoj\u0173 buities daiktus ar j\u0173 liku\u010dius Petras ne tik iškasa – kartais net dirvos paviršiuje randa. „\u017di\u016br\u0117k, sagut\u0117!“ – sako. Aš moju ranka: „\u010cia koks grumstelis…“ Paima, patrina tarp piršt\u0173 – sagut\u0117“, – archeologo \u012f\u017evalg\u0105, gal ir nuojaut\u0105 paliudija Gra\u017eina. O tada ateina jos eil\u0117 tyrin\u0117ti radinius.

\nPo paiešk\u0173 internete, po konsultacij\u0173 su istorijos, archeologijos, muziejininkyst\u0117s profesionalais ar garbaus am\u017eiaus naumiestie\u010diais kraštotyrinink\u0117 nam\u0173 muziejaus lankytojams pasakoja, kada, koki\u0173 mundur\u0173 sagut\u0117s, koki\u0173 laikotarpi\u0173 smulkios monetos gal\u0117jo pasiekti vietov\u0119, koki\u0105 istorij\u0105 jos atskleid\u017eia.

\nPasienio miesto gyventoj\u0173 kišen\u0117se skimb\u010diojo Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaikštyst\u0117je, Lenkijoje, Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikoje, Rusijoje, Pr\u016bsijoje kaldintos monetos. Yra ir Tre\u010diojo reicho laik\u0173 vokišk\u0173 pinig\u0173, tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respublikos cent\u0173, sovietini\u0173 kapeik\u0173 ir ne\u017einia iš kur \u012f sodyb\u0105 atkeliavusi meksikietiška sentavo moneta.

\nImperatoriaus Napoleono laikotarp\u012f liudija sodyboje surastos dvi sagut\u0117s. 1830–1831 m. sukilim\u0105 primena j\u012f malšinti iš Azijos atsi\u0173sto antro j\u0117geri\u0173 pulko kareivio uniformos sagut\u0117. 1863 m. sukilimas – Astrachan\u0117s grenadieri\u0173 pulko, atvykusio saugoti sien\u0105, kari\u0173 sagos. G. \u017demaitien\u0117 chronologiškai veda per istorij\u0105, o klausan\u010diojo galvoje tarsi seni šilingai, pfenigai, grašiai, denga ir poluškos \u017evanga istorijos faktai… <\/p>\n

Vert\u0119 patvirtino profesionalai <\/b>

\nIš prad\u017ei\u0173 archeologinius radinius šeima laik\u0117 sau. Juos pama\u010diusi iš Kudirkos Naumies\u010dio kilusi profesor\u0117 Giedr\u0117 \u010cepaitien\u0117 pakviet\u0117 archeolog\u0119 dr. B. K. Salatkien\u0119 profesionaliai \u012fvertinti rinkin\u012f. Abi paskatino \u017demai\u010dius ruošti ekspozicij\u0105 ir rodyti j\u0105 visuomenei, nes tai – ne tik sodybos, bet ir miesto istorija.

\nKit\u0173 specialist\u0173 nuomon\u0117, kad \u017demai\u010diai mieste, Vinco Kudirkos aikšt\u0117je, bus rad\u0119, tik\u0117tina, pirmosios Vladislavovo miesto rotuš\u0117s plyt\u0105, min\u0117t\u0105 išvad\u0105 irgi pagrind\u017eia.

\nNaumiest\u012f siaub\u0117 karai, tad ekspozicijoje esama Pirmojo ir Antrojo pasaulini\u0173 kar\u0173 kareivi\u0173 daikt\u0173. Vienus up\u0117je rado, kitus – sen\u0173 nam\u0173 pal\u0117p\u0117se, r\u016bsiuose ar iškas\u0117. Gyventojai, k\u0105 \u012fdomesnio mieste ar apylink\u0117se aptik\u0119, atneša \u017demai\u010diui ap\u017ei\u016br\u0117ti – taip pildosi kariška ekspozicijos dalis.

\n„Su Kudirkos Naumies\u010diu susijusi\u0173 daikt\u0173 ieškome ir aukcionuose. Viename var\u017eytasi d\u0117l nuotraukos, kurioje Belgijos kareivis buvo \u012fam\u017ein\u0119s vokie\u010di\u0173 \u012fruošt\u0105 lager\u012f rusams belaisviams. Ir tas aukcionas mane tiek \u012ftrauk\u0117, kad aš 70 eur\u0173 u\u017e nuotraukyt\u0119 5×9 cm sumok\u0117jau. Štai k\u0105 reiškia azartas!“ – juok\u0117si Gra\u017eina. <\/p>\n

„\u010cia jai vieta“ <\/b>

\nEkspozicijos dalyje, skirtoje vieninteliam po Antrojo pasaulinio karo Europoje taip ir neatstatytam Širvintos miestui, turistas patirs ne tik pa\u017einimo d\u017eiaugsm\u0105, bet ir svetim\u0105 g\u0117d\u0105…

\nKai per Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 rusai u\u017e\u0117m\u0117 Širvint\u0105, patys kareivai turt\u0105 grob\u0117, liko ir civiliams. Iš Lietuvos pus\u0117s \u017emon\u0117s va\u017eiavo, \u012f namus parsive\u017e\u0117 bald\u0173, ind\u0173. O kai vokie\u010diai u\u017e\u0117m\u0117 Naumiest\u012f, pareikalavo visk\u0105 sunešti. \u016akininkams buvo g\u0117da patiems ve\u017eti, tai siunt\u0117 samdinius. Šiandien \u017demai\u010diai rodo atvirlaišk\u012f, kuriame nufotografuoti tokie vargšai pašep\u0119 \u017emogeliai prie prabangi\u0173 bald\u0173 miesto aikšt\u0117je…

\nO k\u0105 naumiestie\u010diai iš Širvintos parsineš\u0117 po Antrojo pasaulinio karo, tas \u010dia jau ir liko.

\n„Šitas kry\u017eius iš rytpr\u016bsi\u0173, iš Pilkalnio apskrities kry\u017ekel\u0117s, ka\u017ekaip atkeliavo \u012f Kudirkos Naumiest\u012f, – per kiem\u0105 lyd\u0117dama link balto marmuro kry\u017eiaus pasakojo Gra\u017eina. – Mano vyras, su\u017einoj\u0119s, kas j\u012f turi, išpraš\u0117. \u012evyko mainai pagal savininko iškelt\u0105 s\u0105lyg\u0105: Petras nupirko kreiz\u0105 ir išmain\u0117 j\u012f \u012f kry\u017ei\u0173. Deja, šio u\u017erašas jau buvo nušlifuotas… M\u016bs\u0173 kaimynas surado \u017emog\u0173, kuris atsimin\u0117, kad buvo parašyta Šventojo Rašto eilut\u0117 „Meil\u0117 niekada nesibaigia.“ Gimnazijos dail\u0117s mokytoja dav\u0117 gotiško šrifto pavyzd\u017eius, kaimynas u\u017e up\u0117s Vytautas Jakštys iškal\u0117, o m\u016bs\u0173 vaikai kry\u017ei\u0173 pastat\u0117.“

\nNegali neatkreipti d\u0117mesio, kad \u017demai\u010diai labai vertina pagalb\u0105, gaut\u0105 iš kit\u0173: vardija profesionalus, kurie pad\u0117jo padaryti išvadas apie vien\u0105 ar kit\u0105 eksponat\u0105 arba patvirtino pa\u010dios Gra\u017einos po paiešk\u0173 \u012fvairiuose šaltiniuose padarytas išvadas. O pad\u0117ti kraštotyrininkei gal\u0117t\u0173 ir vilkaviškie\u010diai. „Man r\u016bpi paieškoti Stanislovo Poplavskio kapo Vilkaviškio miesto senosiose kapin\u0117se. Jis XX a. prad\u017eioje buvo Katau\u010diznos dvaro ir plytin\u0117s, kur dirbo daug naumiestie\u010di\u0173, savininkas“, – prasitar\u0117 ji.

\n\u017demai\u010di\u0173 profesionalum\u0105, pagarb\u0105 istorijai lankytojai \u012fvertina, o entuziast\u0173 vis dar ple\u010diam\u0105 ekspozicij\u0105 laiko derama vieta saugoti netgi kit\u0173 šeim\u0173 relikvijas.

\nKai knygnešio, knygrišio, miesto tarybos nario Vinco Leveckio gimin\u0117s internete pamat\u0117 Gra\u017einos \u012fraš\u0105 apie šio naumiestie\u010dio nam\u0105 \u017eym\u0117jusi\u0105 vardin\u0119 lentel\u0119, atvyko pasiry\u017e\u0119 j\u0105 atsiimti. Suprantama, kad \u017demai\u010diai nenor\u0117jo atiduoti miesto istorijos artefakto. Lauk\u0117 nesmagus pokalbis… Vis d\u0117lto susitikimas baig\u0117si netik\u0117tai maloniai. Sve\u010diai, ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119 ekspozicij\u0105, nusifotografavo su restauruota lentele ir pasak\u0117: „\u017dinot, \u010dia jai vieta.“ <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Renata VITKAUSKIEN\u0116 Patirtis, kad priva\u010diame muziejuje rasi nenuilstan\u010dius entuziastus, Gra\u017einos ir Petro \u017demai\u010di\u0173 namuose Kudirkos Naumiestyje pasitvirtino su kaupu. Nustebino tai, kad aistros archeologijai, istorijai ir kolekcionavimui apimti sutuoktiniai dal\u012f… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":10055,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Kra\u0161totyrinink\u0117 Gra\u017eina \u017demaitien\u0117 \u012fsitikinusi, kad daiktas, surastas po keli\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173, istorin\u0119 vert\u0119 \u012fgis, kai tur\u0117s savo istorij\u0105, pasakos apie \u017emones, kurie ka\u017ekada gyveno. \/ Autor\u0117s nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[58],"tags":[],"class_list":["post-10054","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tapatybes-ispaudai","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720.jpg",900,406,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-300x135.jpg",300,135,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-768x346.jpg",768,346,true],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720.jpg",900,406,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720.jpg",900,406,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720.jpg",900,406,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-600x400.jpg",600,400,true],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-600x271.jpg",600,271,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai<\/a>","tag_info":"Tapatyb\u0117s \u012fspaudai","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2024\/12\/20241118080720.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10054","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10054"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10054\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":65698,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10054\/revisions\/65698"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10055"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10054"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10054"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10054"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}