{"id":100468,"date":"2006-09-27T16:09:10","date_gmt":"2006-09-27T13:09:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2006\/09\/27\/danijos-atlieku-tvarkymo-sistema-lietuviams-pasirode-ispudinga\/"},"modified":"2006-09-27T16:09:10","modified_gmt":"2006-09-27T13:09:10","slug":"danijos-atlieku-tvarkymo-sistema-lietuviams-pasirode-ispudinga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2006\/09\/27\/danijos-atlieku-tvarkymo-sistema-lietuviams-pasirode-ispudinga\/","title":{"rendered":"Danijos atliek\u0173 tvarkymo sistema lietuviams pasirod\u0117 \u012fsp\u016bdinga"},"content":{"rendered":"<p><em>Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116<\/em><\/p>\n<p>Po mokomosios kelion\u0117s \u012f Danij\u0105 Savivaldyb\u0117s vyriausiasis specialistas ekologas Darius Bunikis sak\u0117: \u201eAtliek\u0173 tvarkymo sistema Danijoje labai apgalvota ir sud\u0117tinga. Su<br \/>\nm\u016bsi\u0161ke j\u0105 net sunku palyginti\u201c. <\/p>\n<p><b>Va\u017eiavo ne pramog\u0173 <\/b><br \/>\n<br \/>Mokom\u0105j\u0105 penki\u0173 dien\u0173 kelion\u0119 \u012f Danij\u0105 rugs\u0117jo viduryje organizavo Marijampol\u0117s<br \/>\napskrities atliek\u0173 tvarkymo centro (MAATC) konsultantas \u2013 UAB \u201eEKO RIVI\u201c vadovaujamas konsorciumas.<br \/>\n<br \/>Drauge su kitais MAATC valdybos nariais patirties \u012fgyti vyko ir m\u016bs\u0173 Savivaldyb\u0117s<br \/>\natstovas D.Bunikis.<br \/>\n<br \/>Lietuviai Kopenhagoje klaus\u0117 paskait\u0173, ap\u017ei\u016br\u0117jo atliek\u0173 surinkimo, deginimo ir perdirbimo aik\u0161teles.<br \/>\n<br \/>\u2013 Kelion\u0117 buvo grynai darbin\u0117, nebuvo joki\u0173 pramogini\u0173 ar pa\u017eintini\u0173 ekskursij\u0173.<br \/>\nVaik\u0161\u010diojome ne po muziejus, o po s\u0105vartynus, \u2013 juok\u0117si ekologas.<br \/>\n<br \/>Tik vienas pusdienis Kopenhagoje buvo laisvas, jo metu lietuviai patys gal\u0117jo pasi\u017evalgyti po miesto centr\u0105. <\/p>\n<p><b>Stengiasi perdirbti <\/b><br \/>\n<br \/>\u2013 Danija atliek\u0173 perdirbimo srityje pasiekusi labai auk\u0161t\u0105 lyg\u012f. S\u0105vartynuose \u0161alinama<br \/>\ntik iki de\u0161imties procent\u0173 vis\u0173 atliek\u0173. Kitos yra arba perdirbamos, arba deginamos, \u2013<br \/>\nai\u0161kino D.Bunikis.<br \/>\n<br \/>Deginamos \u0161iuk\u0161l\u0117s taip pat savoti\u0161kai perdirbamos: jos panaudojamos \u0161ilumai bei<br \/>\nelektrai gaminti. Degant susidar\u0119 \u0161lakai ve\u017eami \u012f Norvegij\u0105, specialius s\u0105vartynus. Kad<br \/>\nneter\u0161t\u0173 atmosferos, d\u016bmai 150 metr\u0173 kaminu leid\u017eiami pro specialius filtrus.<br \/>\n<br \/>Kopenhagos s\u0105vartynas \u012frengtas ypa\u010d saugiai ir apgalvotai \u2013 taip, kad \u012f grunt\u0105<br \/>\nnepatekt\u0173 kenksmingos med\u017eiagos.<br \/>\n<br \/>Atliek\u0173 tvarkymu, anot D.Bunikio, Danijoje prad\u0117ta r\u016bpintis seniai. Atliek\u0173 surinkimo<br \/>\nir perdirbimo \u012fmon\u0117 R98, kurioje lank\u0117si lietuviai, \u012fkurta dar 1898 metais.<br \/>\n<br \/>Atliek\u0173 perdirbimu danai taip susir\u016bpin\u0119 tod\u0117l, kad prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 j\u0173 \u0161alyje buvo<br \/>\nsmarkiai u\u017eter\u0161ti gruntiniai vandenys. Tuomet geriam\u0105j\u012f vanden\u012f \u012f Kopenhag\u0105 teko<br \/>\npumpuoti \u0161imto kilometr\u0173 atstumu.<br \/>\n<br \/>Aplinkosauga Danijoje r\u016bpinamasi visokeriopai. Viena i\u0161 populiariausi\u0173 transporto<br \/>\npriemoni\u0173 yra dviratis \u2013 jis oro neter\u0161ia i\u0161metamosiomis dujomis. <\/p>\n<p><b>Moko nuo ma\u017eens <\/b><br \/>\n<br \/>Apie 5,4 milijono gyventoj\u0173 turin\u010dioje Danijoje labai r\u016bpinamasi atliek\u0173 r\u016b\u0161iavimu.<br \/>\nTinkamai elgtis su \u0161iuk\u0161l\u0117mis \u017emon\u0117s mokomi nuo ma\u017eens.<br \/>\n<br \/>Atliek\u0173 deginimo \u012fmon\u0117 ,,Vestforbraending\u201c, kurioje lank\u0117si lietuviai, leid\u017eia special\u0173<br \/>\n\u017eurnal\u0105 vaikams. Tai Lietuvoje ir kitose \u0161alyse platinamo populiaraus vaiki\u0161ko \u017eurnalo<br \/>\n\u201eDonaldas\u201c analogas, tik visi jame spausdinami komiksai, testai, konkursai susieti su<br \/>\natliek\u0173 r\u016b\u0161iavimo tema, gamtos ter\u0161imo problemomis ir pan.<br \/>\n<br \/>\u2013 Be abejo, ir Danijoje visko pasitaiko, \u2013 pasakojo ekologas. \u2013 Ta\u010diau net atliek\u0173<br \/>\nperve\u017e\u0117jai pri\u017ei\u016bri, kad \u0161iuk\u0161l\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161r\u016b\u0161iuotos tvarkingai. Kitaip u\u017e atve\u017etas netvarkingas atliekas perve\u017e\u0117jas pats tur\u0117s mok\u0117ti baud\u0105 j\u0173 perdirb\u0117jui arba degintojui.<br \/>\n<br \/>Lietuviai vaik\u0161\u010diojo po Savivaldyb\u0117s \u012fkurtus bendruomen\u0117s nam\u0173 kvartalus (ka\u017ekas<br \/>\npana\u0161aus \u012f m\u016bs\u0173 bendrabu\u010dius). \u012edomu, jog visuose kvartaluose yra ne tik surinkimo<br \/>\naik\u0161tel\u0117 su konteineriais. Prie kiekvieno namo stovi dar ir specialios d\u0117\u017e\u0117s, kuriose<br \/>\npakabinta po kelet\u0105 krep\u0161i\u0173 skirtingoms \u0161iuk\u0161l\u0117ms mesti. <\/p>\n<p><b>Mokestis skirtingas <\/b><br \/>\n<br \/>I\u0161 viso Danijoje yra 35 \u012fvairios atliek\u0173 tvarkymo \u012fmon\u0117s.<br \/>\nDanai r\u016b\u0161iuoja visk\u0105: stikl\u0105, medien\u0105, plastmas\u0119, pavojingas, biodegraduojan\u010dias<br \/>\natliekas ir t.t. Atliek\u0173 surinkimo aik\u0161tel\u0117se stovi po keliasde\u0161imt konteineri\u0173.<br \/>\n<br \/>Konteineriai su atliekomis i\u0161ve\u017eami skirtingais laiko intervalais. Pavyzd\u017eiui, Lietuvoje maisto atliekos, sumestos kartu su kitomis \u0161iuk\u0161l\u0117mis, p\u016bva ir u\u017eter\u0161ia vis\u0105 konteiner\u012f.<br \/>\nTuo tarpu Danijoje maisto atliek\u0173 konteineriai i\u0161ve\u017eami da\u017eniau, o stiklas ar popierius,<br \/>\nkuri\u0173 ir prisikaupia ma\u017eiau, ve\u017eami daug re\u010diau.<br \/>\n<br \/>Kuo geriau Danijos gyventojai i\u0161r\u016b\u0161iuoja \u0161iuk\u0161les, tuo ma\u017eiau u\u017e jas privalo mok\u0117ti.<br \/>\nTa\u010diau lietuviui dani\u0161kas mokestis u\u017e atliekas pasirodyt\u0173 nepakeliamai didelis. Vidutini\u0161kai u\u017e atliek\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105 \u0161eima per metus sumoka ma\u017edaug 300 eur\u0173 (apie 1040 lit\u0173). 30<br \/>\nproc. mokes\u010dio yra pastovi dalis, likusi priklauso nuo to, kiek smulkiai \u017emogus pasirinks<br \/>\nr\u016b\u0161iuoti atliekas, kiek kart\u0173 reik\u0117s i\u0161ve\u017eti konteinerius, kokiu atstumu jie stov\u0117s nuo<br \/>\ngatv\u0117s ir t.t. Mokestis priklauso net nuo gyvenamojo ploto dyd\u017eio.<br \/>\n<br \/>\u201eSistema tikrai sud\u0117tinga\u201c, \u2013 apibendrino D.Bunikis. <\/p>\n<p><b>Kada nors susim\u0105stysime <\/b><br \/>\n<br \/>D.Bunikis sak\u0117, jog Lietuvos specialist\u0173 Danijoje \u012fgyta patirtis bus naudinga kuriant<br \/>\nbendr\u0105 atliek\u0173 tvarkymo sistem\u0105 m\u016bs\u0173 apskrityje. Ta\u010diau \u0161ioje srityje lietuviams reikia<br \/>\ndar daug dirbti.<br \/>\n<br \/>\u2013 Pas mus perdirbama ma\u017ea dalis atliek\u0173, did\u017eioji ve\u017eama \u012f s\u0105vartynus. Bet pirmiausiai \u017emon\u0117s turi i\u0161mokti atliekas r\u016b\u0161iuoti. O k\u0105 jau kalb\u0117ti apie pilie\u010dius, kurie nesumoka<br \/>\nmokes\u010dio, nes vis dar bando visus \u012ftikinti, kad \u0161iuk\u0161li\u0173 apskritai neturi. Kai Lietuvoje<br \/>\natsiras pana\u0161i\u0173 problem\u0173, kokios ka\u017ekada kilo Danijoje, tada tikriausiai ir mes susim\u0105stysime, \u2013 kalb\u0117jo ekologas.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Egl\u0117 MI\u010cIULIEN\u0116 Po mokomosios kelion\u0117s \u012f Danij\u0105 Savivaldyb\u0117s vyriausiasis specialistas ekologas Darius Bunikis sak\u0117: \u201eAtliek\u0173 tvarkymo sistema Danijoje labai apgalvota ir sud\u0117tinga. Su m\u016bsi\u0161ke j\u0105 net sunku palyginti\u201c. Va\u017eiavo ne&#8230; <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":100469,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"Ekologas Darius Bunikis i\u0161 Danijos parsive\u017e\u0117 nema\u017eai naudingos informacijos. \/ Kristinos \u017dALNIERUKYNAIT\u0116S nuotr.","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-100468","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910-300x248.jpg",300,248,true],"medium_large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"large":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"1536x1536":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"2048x2048":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"post-thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"visualnews_post_thumb":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910-300x300.jpg",300,300,true],"woocommerce_single":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg",420,347,false],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910-100x100.jpg",100,100,true]},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"<a href=\"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/category\/uncategorized\/\" rel=\"category tag\">Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.santaka.info\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/20060927160910.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/100468","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=100468"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/100468\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/100469"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=100468"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=100468"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=100468"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}