{"id":100304,"date":"2006-09-11T17:51:06","date_gmt":"2006-09-11T14:51:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.17047165566933.sritis.lt\/index.php\/2006\/09\/11\/beveik-puse-vadovu-lietuvoje-moterys\/"},"modified":"2006-09-11T17:51:06","modified_gmt":"2006-09-11T14:51:06","slug":"beveik-puse-vadovu-lietuvoje-moterys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/2006\/09\/11\/beveik-puse-vadovu-lietuvoje-moterys\/","title":{"rendered":"Beveik pus\u0117 vadov\u0173 Lietuvoje \u2013 \nmoterys"},"content":{"rendered":"

<\/em><\/p>\n

Lietuva yra viena i\u0161
\npirmaujan\u010di\u0173 valstybi\u0173 Europos S\u0105jungoje pagal moter\u0173 vadovi\u0173 dal\u012f<\/b>
\n
Statistikos departamento gyventoj\u0173 u\u017eimtumo tyrimo duomenimis, 2005 m. 43 procentai vis\u0173 vadov\u0173 (\u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0173, vyresni\u0173j\u0173 pareig\u016bn\u0173 ir valdytoj\u0173) buvo moterys.
\n
Moter\u0173 vadovi\u0173 daugiau tik Latvijoje \u2013 44 (Europos S\u0105jungos valstyb\u0117se \u2013 32 procentai).
\nDid\u0117ja moter\u0173 ir vyr\u0173 u\u017eimtumo lygis. 15\u201364 m. am\u017eiaus moter\u0173 u\u017eimtumo lygis per
\nmetus i\u0161augo nuo 57,8 procento 2004 m. iki 59,4 procento 2005 m. Vyr\u0173 atitinkamai \u2013 nuo
\n64,6 iki 66 procent\u0173. Moter\u0173 nedarbo lygis buvo 8,3 procento, t. y. \u0161iek tiek auk\u0161tesnis negu
\nvyr\u0173 (8,2 procento). Ma\u017eiausias moter\u0173 nedarbo lygis buvo Airijoje (4 procentai), Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je (5 procentai), did\u017eiausias \u2013 Lenkijoje (19 procent\u0173), Slovakijoje (17 procent\u0173). Vyr\u0173 ma\u017eiausias nedarbo lygis buvo Airijoje, Kipre, Nyderlanduose \u2013 (4 procentai).
\n
2005 m. moter\u0173 vidutinis m\u0117nesinis bruto darbo u\u017emokestis \u0161alies \u016bkyje (be individuali\u0173 \u012fmoni\u0173) sudar\u0117 1230 lit\u0173 ir buvo 17,6 procento ma\u017eesnis negu vyr\u0173 (1493 litai). 2005 m.
\nmoter\u0173 bruto darbo u\u017emokestis padid\u0117jo 10,8 procent\u0173 (vyr\u0173 \u2013 9,3 procent\u0173). <\/p>\n

Du tre\u010ddaliai student\u0173 auk\u0161tosiose
\nmokyklose \u2013 merginos<\/b>
\n
2005\u20132006 mokslo met\u0173 prad\u017eioje auk\u0161tosiose mokyklose studijavo 60 procent\u0173 mergin\u0173
\nir 40 procent\u0173 vaikin\u0173. Merginos sudar\u0117 89 procentus studijuojan\u010di\u0173 socialines paslaugas,
\n81 proc. \u2013 sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105, 76 proc. \u2013 pedagogik\u0105, 69 proc. \u2013 versl\u0105 ir administravim\u0105.
\nDaugiau vaikin\u0173 studijavo transporto paslaugas \u2013 90 proc., in\u017einerij\u0105 \u2013 85 proc., kompiuterij\u0105 \u2013 82 proc., architekt\u016br\u0105 ir statyb\u0105 \u2013 68 proc.
\n
Dauguma (88 procentai) bendrojo lavinimo mokykl\u0173 pedagog\u0173 buvo moterys. Profesin\u0117se mokyklose dirbo 67 procentai, kolegijose \u2013 70 procent\u0173 moter\u0173, universitetuose didesn\u0117
\ndalis vyr\u0173 \u2013 53 procentai. Apie pus\u0119 tyr\u0117j\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 mokslo tiriamojoje veikloje,
\nsudar\u0117 moterys, o tarp habilituot\u0173 daktar\u0173 j\u0173 buvo tik 15 procent\u0173. <\/p>\n

Lietuvoje moterys gyvena 12 met\u0173 ilgiau nei vyrai <\/b>
\n
2006 m. prad\u017eioje Lietuvoje gyveno 1817 t\u016bkst. moter\u0173 ir 1587 t\u016bkst. vyr\u0173. Moterys
\nsudar\u0117 53,4 procent\u0173 vis\u0173 gyventoj\u0173, 1000-iui vyr\u0173 teko 1145 moterys.
\n
Moter\u0173 tik\u0117tina vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 \u2013 77 metai, vyr\u0173 \u2013 65 metai. Tai did\u017eiausias
\nskirtumas Europos S\u0105jungoje. Ma\u017eiausias skirtumas Maltoje \u2013 4 metai, \u0160vedijoje \u2013 5
\nmetai. Estijoje moterys gyvena 11 met\u0173 ilgiau, Latvijoje \u2013 10, Vengrijoje \u2013 8.
\n
2005 m. susituok\u0117 19,9 t\u016bkst. por\u0173. Tuokiasi kiek vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s: vidutinis
\npirm\u0105 kart\u0105 besituokian\u010di\u0173 moter\u0173 am\u017eius \u2013 25 metai, vyr\u0173 \u2013 27 metai (2000 m. atitinkamai \u2013 24 ir 26). Vidutinis moters am\u017eius, tuokiantis pirm\u0105 kart\u0105, Danijoje, \u0160vedijoje \u2013 31
\nmetai. Jauniausios nuotakos Lenkijoje \u2013 24 met\u0173, Latvijoje, Slovakijoje \u2013 25 met\u0173.
\n
Daugiau vyr\u0173 negu moter\u0173 mir\u0161ta d\u0117l nelaiming\u0173 atsitikim\u0173, apsinuodijim\u0173, traum\u0173 ir
\nkit\u0173 i\u0161vengiam\u0173 mir\u010di\u0173, o ypa\u010d d\u0117l savi\u017eudybi\u0173. 2005 m. 100 000-i\u0173 moter\u0173 teko 68
\nmirusios d\u0117l min\u0117t\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173 (i\u0161 j\u0173 \u2013 13 nusi\u017eud\u017eiusi\u0173), 100 000-i\u0173 vyr\u0173 \u2013 271 (i\u0161 j\u0173
\n\u2013 68 savi\u017eud\u017eiai).
\n
Informatikos ir ry\u0161i\u0173 departamento prie Vidaus reikal\u0173 ministerijos duomenimis, 2005
\nm. nuo nusikalstam\u0173 veik\u0173 nukent\u0117jo 20,5 t\u016bkst. moter\u0173 ir 32,1 t\u016bkst. vyr\u0173 (2004 m.
\natitinkamai \u2013 21,6 ir 32,4). I\u0161 1000-io nusikaltim\u0173 ir baud\u017eiam\u0173j\u0173 nusi\u017eengim\u0173 aukomis
\ntapo 11 moter\u0173, 20 vyr\u0173. <\/p>\n

Kasdien teis\u0117saugos
\ninstitucijos u\u017eregistruoja daugiau nei vien\u0105 smurto atvej\u012f \u0161eimoje<\/b>
\n
Buvo nu\u017eudytos 134 moterys ir 327 vyrai (2004 m. atitinkamai \u2013 130 ir 228). Sunkius
\nsveikatos sutrikdymus patyr\u0117 63 moterys ir 299 vyrai (2004 m. atitinkamai \u2013 62 ir 311).
\n2005 m. nuo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio nukent\u0117jo apie 500 moter\u0173. U\u017eregistruojama daug seksualin\u0117s prievartos atvej\u0173 \u2013 2005 m. toki\u0105 prievart\u0105 patyr\u0117 418 moter\u0173 ir
\n25 vyrai. <\/p>\n

Dalia AMBROZAITIEN\u0116
\n
Statistikos departamento
\ngeneralinio direktoriaus
\npavaduotoja<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuva yra viena i\u0161 pirmaujan\u010di\u0173 valstybi\u0173 Europos S\u0105jungoje pagal moter\u0173 vadovi\u0173 dal\u012f Statistikos departamento gyventoj\u0173 u\u017eimtumo tyrimo duomenimis, 2005 m. 43 procentai vis\u0173 vadov\u0173 (\u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0173, vyresni\u0173j\u0173 pareig\u016bn\u0173 ir valdytoj\u0173)… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"pmpro_default_level":"","jetpack_post_was_ever_published":false,"_FSMCFIC_featured_image_caption":"NULL \/ NULL","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-100304","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","pmpro-has-access"],"featured_image_urls":{"full":"","thumbnail":"","medium":"","medium_large":"","large":"","1536x1536":"","2048x2048":"","post-thumbnail":"","visualnews_post_thumb":"","woocommerce_thumbnail":"","woocommerce_single":"","woocommerce_gallery_thumbnail":""},"author_info":{"info":["admin"]},"category_info":"Be kategorijos<\/a>","tag_info":"Be kategorijos","comment_count":"0","jetpack_featured_media_url":"","jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack-related-posts":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/100304","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=100304"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/100304\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=100304"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=100304"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.santaka.info\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=100304"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}