Toma BIRŠTONĖ
Netikėtos situacijos dažniausiai užklumpa nepasiruošusius. Todėl civilinės saugos žinios svarbios ne tik teoriškai – jos gali lemti, kaip greitai ir teisingai žmogus sureaguos, kai įprasta kasdienybė staiga pasikeičia. Apie tai, kaip pasirengti tokioms situacijoms ir nuo ko pradėti, gyventojams primena Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Paskaitas veda visoje apskrityje
Apie evakuaciją, išvykimo krepšį, pirmąją pagalbą ar perspėjimo signalus girdime vis dažniau. Tačiau viena yra žinoti šias sąvokas, o visai kas kita – suprasti, ką iš tiesų reikėtų daryti netikėtai atsidūrus ekstremalioje situacijoje. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus savanoriai Lina Frankemoell ir Rimvydas Palubinskas sako, kad pasirengimas prasideda ne nuo baimės, o nuo labai paprastų dalykų – žinojimo, pokalbio šeimoje ir kelių iš anksto apgalvotų sprendimų.
Lina ir Rimvydas dalytis civilinės saugos žiniomis daugiau nei pora metų vyksta į bendruomenes, ugdymo įstaigas, įmones ir kolektyvus visoje Marijampolės apskrityje. Užsiėmimai rengiami bendradarbiaujant su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
„Mūsų tikslas – šviesti visuomenę, o ne gąsdinti. Vos pradėjus kalbėti apie civilinę saugą, žmonės neretai iškart pagalvoja apie karą. Tačiau kalbame ne tik apie tai – svarbu būti pasiruošusiems įvairioms netikėtoms situacijoms“, – akcentavo R. Palubinskas.
Kartu Raudonasis Kryžius ieško ir daugiau žmonių, kurie norėtų prisidėti prie visuomenės švietimo. Tam nebūtina iš anksto būti šių sričių specialistu – mokomoji medžiaga yra parengta ir nuolat atnaujinama. Svarbiausia, pasak pašnekovų, nebijoti auditorijos, norėti mokytis ir gebėti įgytomis žiniomis pasidalyti su kitais.
Ne vien tik apie „dieną X“
Kaip teigė Lina ir Rimvydas, civilinės saugos paskaitos neapsiriboja vien išvykimo krepšio susidėjimu. Užsiėmimuose kalbama apie tai, kaip elgtis išgirdus perspėjimo sirenas, kaip pasirengti evakuacijai ir kodėl šeimai verta iš anksto susitarti, kur ji susitiktų nelaimės atveju. Kitaip tariant, svarbiausia žinoti, ką daryti tada, kai įprasta kasdienybė staiga pasikeičia.
R. Palubinsko teigimu, žmonės išvykimo krepšį vis dar dažnai sieja tik su karo ar karinio konflikto grėsme. Tačiau pasirengimo gali prireikti ir gerokai kasdieniškesnėse situacijose.
Tai parodė ir vasaros pabaigoje praūžusi audra. Dingus elektrai, interneto ar mobiliajam ryšiui, sutrikus vandens tiekimui, labai greitai paaiškėja, kiek svarbūs iš anksto paruošti daiktai – žibintuvėlis, atsarginės baterijos, radijo imtuvas, maistas, vanduo ir kitos būtiniausios atsargos. Tad išvykimo krepšys nėra vien daiktų rinkinys „dienai X“. Tai dalis pasirengimo situacijoms, kai bent kurį laiką tenka verstis be įprastų kasdienybės patogumų.
Krepšį verta peržiūrėti du kartus per metus
Paruoštas išvykimo krepšys turėtų padėti žmogui ir jo artimiesiems savarankiškai išsiversti pirmąsias 72 valandas, kol bus organizuojama pagalba. Kiekvienam šeimos nariui rekomenduojama turėti atskirą krepšį, pritaikytą pagal jo amžių, sveikatos būklę ir individualius poreikius. Jį patariama laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje, o bent du kartus per metus peržiūrėti turinį.
„Kaip automobiliui du kartus per metus keičiame padangas, taip ir išvykimo krepšį reikėtų bent du kartus per metus peržiūrėti – patikrinti vaistų bei maisto produktų galiojimo laiką, pagal sezoną pakeisti drabužius ir įsitikinti, ar visi daiktai vis dar tinkami naudoti“, – akcentavo L. Frankemoell.
Į išvykimo krepšį rekomenduojama įsidėti drabužių, medicinos ir higienos priemonių, maisto, vandens bei reikalingos elektronikos, svarbiausius dokumentus laikyti nuolatinėje vietoje. Savanoriai pataria neperkrauti krepšio, o rinktis tai, ko realiai gali prireikti pirmosiomis paromis.
Smulkmenos bus labai svarbios
Per paskaitas savanoriai dalijasi ir praktiškais patarimais, apie kuriuos kasdienybėje ne visada susimąstome. Pavyzdžiui, verta pasirūpinti, kad radijui ir žibintuvėliui tiktų tokio paties tipo baterijos – tuomet nereikės turėti kelių skirtingų jų rūšių. Tualetinį popierių galima laikyti sandariai suvyniotą į plastikinį maišelį, kad jis nesudrėktų.
Renkantis maistą svarbu galvoti ne tik apie jo kaloringumą, bet ir apie tai, kiek troškulio jis sukels. Pavyzdžiui, į krepšį geriau dėti nesūdytų riešutų, nes sūrus maistas tik dar labiau skatins norą gerti.
Naudinga turėti ir švilpuką. Jei žmogus būtų nusilpęs ar neturėtų jėgų šauktis pagalbos, garsiniu signalu atkreipti dėmesį būtų gerokai lengviau.
Tarp galimų priemonių savanoriai mini ir vandens valymo tabletes bei nešiojamuosius filtrus, skirtus vandeniui valyti. Tokios priemonės gali praversti tada, kai nėra galimybės naudotis įprastu geriamuoju vandeniu.
Pradėkite nuo pokalbio šeimoje
Kaip rodo savanorių patirtis, dauguma žmonių išvykimo krepšio nėra susidėję. Dažniausias argumentas – esą jo vis tiek neprireiks. Tačiau R. Palubinskas pabrėžė, kad pasirengimas nebūtinai prasideda nuo specialiai sukrauto krepšio. Kartais užtenka tiesiog susėsti su šeima ir aptarti kelias galimas situacijas.
Kas būtų, jeigu staiga dingtų telefono ryšys? Kur šeimos nariai susitiktų, jei negalėtų vieni kitiems paskambinti? Kaip susisiektų, jeigu įprastos ryšio priemonės neveiktų? Apie tokius dalykus verta pagalvoti iš anksto, nes netikėtos situacijos dažniausiai ir yra tokios, kai laiko ramiai apsvarstyti, ką daryti, gali tiesiog nebūti.
„Jeigu tiksliai žinosite, kur yra jūsų asmens dokumentai, kasdien vartojami vaistai ir kiti svarbiausi daiktai, kritiniu momentu sau gerokai palengvinsite situaciją. Be to, visiems šeimos nariams nereikia vienodų krepšių su tais pačiais daiktais – pagalvokite, ar šeimai tikrai reikia keturių radijo imtuvų?“ – sakė R. Palubinskas.
Pašnekovų teigimu, per susitikimus gana greitai galima pastebėti, kuriose šeimose apie pasirengimą netikėtoms situacijoms kalbamasi. Pavyzdžiui, atliekant praktinę užduotį ir dėliojant išvykimo krepšį, iš vaikų pasirinkimų neretai galima suprasti, ar apie pasirengimą netikėtoms situacijoms kalbama ir namuose.
Tačiau neretai paaiškėja ir paprastas, bet labai svarbus dalykas – vaikai nežino savo ar tėvų telefono numerių. Todėl savanoriai primena, kad svarbiausi kontaktai turėtų būti ne tik išsaugoti telefone, bet ir užrašyti ant popieriaus bei laikomi lengvai pasiekiamoje vietoje.
Pasak pašnekovų, pasirengimas netikėtoms situacijoms nebūtinai reikalauja didelių investicijų. Daugelį reikalingų daiktų žmonės jau turi namuose, o būtiniausias atsargas galima kaupti palaipsniui. Verta įvertinti ir savo namus – pagalvoti, ar prireikus būtų kur saugiau pasislėpti, ar lengvai pasiekiamas išvykimo krepšys. Esmė – ne turėti kuo daugiau daiktų ar brangiausią įrangą, o žinoti, ką turi, kur tai yra ir kaip tuo pasinaudoti. O svarbiausia – nelaukti, kol apie pasirengimą primins pati nelaimė.






Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.