Motyvuotas ir aktyvus jaunimas mieste tikrai randa sau tinkamų veiklų

Toma BIRŠTONĖ

Rubrikoje „Ką norėčiau pakeisti savo mieste?“ jauni žmonės atvirai kalba apie tai, kas Vilkaviškyje, Kybartuose juos džiugina ir kelia klausimų, ką jie norėtų keisti. Jaunuoliai svarsto, siūlo alternatyvas, ieško sprendimų – kartais drąsių, kartais netikėtų, bet visada nuoširdžių. Šįkart – interviu su Kisiniškių kaime (Šeimenos sen.) gyvenančia Emilija Venclove.

– Vilkaviškis Tavo akimis – koks jis?

– Nedidelis, bet jaukus miestelis – tai vieta, kurioje užaugau. Šiame mieste, o ir visame rajone žmonės yra artimi, vieni kitus pažįsta. Nors kai kam tai gali pasirodyti kaip trūkumas, aš tai laikau dideliu privalumu. Prireikus pagalbos ar patarimo visuomet atsiranda pažįstamų žmonių, išmanančių reikiamą sritį ar galinčių nuoširdžiai padėti. Toks bendruomeniškumas kuria saugumo ir pasitikėjimo jausmą.

– Gal galėtum įvardyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jaunimas Vilkaviškyje?

– Tai individualu, tačiau, mano manymu, dažniausios – mokymosi sunkumai ir motyvacijos stoka. Šią problemą būtų galima spręsti organizuojant daugiau renginių ir mokymų mokyklose ar kultūros centre. Tokios iniciatyvos padėtų geriau suprasti mokslo svarbą, atrasti tinkamą profesinę kryptį, supažindintų su jaunimo mainų galimybėmis bei jų teikiama nauda.

Manau, kad šiomis temomis svarbu kalbėti ne tik gimnazijoje, prieš sudarant individualius ugdymo planus 11–12 klasių mokiniams, bet ir pagrindinėje mokykloje. Būtent paauglystėje daugelis patiria didžiausią motyvacijos stoką ir prisidaro mokymosi spragų.

Žinoma, ne visiems mokiniams tai gali atrodyti aktualu, tačiau remdamasi savo asmenine patirtimi galiu teigti, kad būdama keturiolikos metų jau aktyviai ieškojau galimybių dalyvauti įvairiuose mokymuose ir rimtai svarsčiau apie savo ateities planus.

– Ar mieste pakanka galimybių jaunam žmogui leisti laisvalaikį?

– Vilkaviškio jaunimas laisvalaikį leidžia aktyviai – galimybių tam tikrai netrūksta. Daugelis paauglių sportuoja klubuose, lanko užsiėmimus Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, Vilkaviškio menų mokykloje, sporto centre, šokių studijose ar renkasi į Atvirą jaunimo centrą. Jaunuoliai taip pat laiką leidžia miesto sode, aikštėje, vasarą – mokyklų stadionuose, krepšinio aikštelėse ar miesto paplūdimyje.

Nors dėl didelio mokymosi krūvio laisvo laiko turiu nedaug, stengiuosi viską suderinti. Pati esu skautė, todėl dažnai dalyvauju renginiuose, stovyklose ir sueigose ne tik Vilkaviškyje. Esu baigusi menų mokyklą, tačiau ir toliau lankau choro repeticijas.

Šaltuoju metų laiku su draugais dažniau susitinkame namuose, o vasarą laiką leidžiame miesto paplūdimyje, visiems žinomoje vietoje „prie Kapčiaus“ ar gamtoje – prie ežero, miške.

– Ką manai apie miesto viešąsias erdves – parkus, aikštes, sporto zonas?

– Vilkaviškyje viešųjų erdvių tikrai netrūksta – džiugu matyti tvarkingą miesto aikštę ir parką. Vis dėlto norėtųsi, kad kai kurios vietos būtų atnaujintos. Pavyzdžiui, paplūdimys prie Paežerių ežero sulaukia daug įvairaus amžiaus lankytojų, todėl jam reikėtų daugiau priežiūros.

Norėtųsi sutvarkytų tinklinio aikštelių, atnaujintų ar suremontuotų lauko treniruoklių, reguliariai pjaunamos žolės. Taip pat pastebėjau, kad šiltuoju metų laiku žolė gana retai pjaunama ne tik prie pagrindinio pliažo, bet ir kitose miesto erdvėse. Tinkama ir nuosekli aplinkos priežiūra dar labiau pagerintų miesto įvaizdį ir gyventojų komfortą.

– Ar rajone vykstantys renginiai atliepia jauno žmogaus poreikius?

– Vilkaviškis visoje Lietuvoje garsėja renginiu „Mažinam atstumą“ – tai trijų dienų projektas, kuris, mano manymu, labiausiai atliepia jaunimo poreikius. Tikiuosi, kad ši iniciatyva bus sėkmingai tęsiama ir ateityje. Jaunimą taip pat labai domina krepšinio varžybos, kuriose žaidžia vietos komanda „Perlas“. Jos suburia nemažą būrį sirgalių.

Mieste netrūksta ir kitų renginių – kultūros, vaikų ir jaunimo centrai organizuoja šventes, veiklas. Čia jaunuoliai gali atskleisti savo talentus dainuodami ar šokdami.

Motyvuotas ir aktyvus jaunimas tikrai randa sau tinkamų veiklų. Pati dažnai dalyvauju skirtinguose renginiuose, mokymuose, parodose ar koncertuose – kartais atstovaudama skautams, kartais su menų mokykla.

– Kaip manai, ką reikėtų daryti, kad jaunimas labiau įsitrauktų į miesto gyvenimą?

– Galimybių tam tikrai netrūksta. Tie, kurie lanko būrelius ar priklauso organizacijoms, natūraliai įsitraukia į įvairias veiklas – koncertuoja miesto renginiuose, dalyvauja parodose, varžybose ar kituose projektuose. Šiandien retas mokinys visai neturi popamokinės veiklos.

Mano nuomone, motyvuoti ir suinteresuoti jaunuoliai galimybių tikrai randa. Turiu pažįstamų, kurie po pamokų dirba ar savanoriauja, tad veiklos pasirinkimas išties platus.

Ko galbūt dar trūksta – platesnio informavimo. Vertėtų mokyklose pristatyti skirtingus būrelius ir organizacijas, papasakoti apie jų veiklą bei indėlį į miesto gyvenimą. Tuomet jaunuoliai, susipažinę su galimybėmis, galėtų patys pasirinkti jiems artimiausią kryptį pagal savo pomėgius ir interesus.