Socialinis darbas – tai kur kas daugiau nei pareigų vykdymas ar dokumentų pildymas. Tai gyvas kasdienis santykis su žmogumi, jautrumas jo išgyvenimams, kantrybė ir tikėjimas net tada, kai pačiam žmogui savimi tikėti tampa sunku. Tai profesija, kurioje svarbiausiu įrankiu tampa ne tik žinios ar metodikos, bet ir žmogiškumas. O žmogiškumas stipriausias tuomet, kai jis dalijamas. To siekiant Virbalyje įvyko socialinio darbo specialistų susitikimas.
Šiandien socialinio darbo srityje ypač svarbus bendradarbiavimas, nuolatinis mokymasis ir dalijimasis gerąja praktika. Kiekviena situacija, kiekviena šeima ar asmuo, kuriam teikiama pagalba, atsineša savitą istoriją ir iššūkius. Todėl specialistų tarpusavio ryšys, galimybė pasitarti, išgirsti kitą požiūrį ar pasidalyti patirtimi tampa neatsiejama kokybiško darbo dalimi.
Siekdami stiprinti profesinius ryšius bei geriau susipažinti su skirtingų padalinių veikla, vasario 11 dieną susirinkome bendruomenės „Virbalio vartai“ namuose. Mus subūrė bendri tikslai, tie patys uždaviniai ir kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduriame gerindami paslaugų teikimą. Tačiau dar svarbiau – mus subūrė noras būti komanda, kurios nariai ne tik dirba kartu, bet ir palaiko vieni kitus.
Susitikime neapsiribojome formalumais. Skyrėme laiko atviram pokalbiui, diskusijoms apie aktualijas, dalijimuisi gerąja patirtimi ir profesinėmis įžvalgomis. Aptarėme situacijas, kurios reikalauja ypatingo jautrumo, ieškojome sprendimų, kalbėjome apie tai, kas pavyksta, ir apie tai, kur dar galime tobulėti. Tokie susitikimai leidžia geriau pažinti vieni kitus ne tik kaip specialistus, bet ir kaip žmones – su savo stiprybėmis, abejonėmis ir siekiais.
Simboliška, kad kolektyvą palyginome su duona. Duona – paprastas, kasdienis, tačiau nepaprastai prasmingas simbolis. Ji kepama iš skirtingų ingredientų: miltų, vandens, mielių, druskos. Atskirai jie – tik dalys, neturinčios ypatingos vertės. Tačiau tinkamai sumaišyti, sujungti kantrybe ir šiluma, jie virsta kvapniu kepalu, kuris suburia žmones prie bendro stalo.
Taip ir kolektyvas – skirtingi žmonės su skirtingomis patirtimis, charakteriais, požiūriais ir darbo stiliais. Vieni stiprūs organizuodami, kiti – empatiškai bendraudami, treti – analizuodami sudėtingas situacijas. Kiekvienas atskirai esame unikalūs, tačiau tik susibūrę dėl bendro tikslo galime sukurti vertę, kurios vienas žmogus nesukurtų. Komandoje gimsta idėjos, sprendimai, drąsa imtis pokyčių.
Duonos kelias – nuo grūdo iki kepalo – reikalauja laiko, atsakomybės ir nuoseklaus darbo. Taip ir socialiniame darbe: rezultatai neatsiranda per vieną dieną. Kartais reikia ilgo proceso ir kantrybės, kad žmogus vėl patikėtų savimi, kad šeima sustiprėtų, kad būtų atkurti nutrūkę ryšiai. Kiekvieno specialisto indėlis, patirtys ir net patirti iššūkiai susijungia į bendrą tikslą – kokybišką, jautrią ir prasmingą pagalbą žmogui.
Susitikimas tapo svarbiu žingsniu stiprinant tarpusavio ryšius ir skatinant atvirą komunikaciją.
Atvirumas leidžia ne tik pasidalyti sėkmės istorijomis, bet ir kalbėti apie sunkumus, ieškoti pagalbos, mokytis vieniems iš kitų. Tokia kultūra organizacijoje kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris tiesiogiai atsispindi ir teikiamų paslaugų kokybėje.
Tikime, kad bendrystė – tai vertybė, kurią reikia nuolat puoselėti. Kaip duona reikalauja rūpesčio ir dėmesio, taip ir kolektyvas stiprėja per bendrą darbą, pagarbą ir palaikymą. Tegul ši bendrystė ir toliau brandina mus kaip atsakingą, atvirą ir pasirengusį kurti prasmingus pokyčius kolektyvą – tokį, kuris šiluma ir rūpesčiu dalijasi su tais, kuriems to labiausiai reikia.
Rita ZAKARAUSKIENĖ,
Kęstutis ALKIMAVIČIUS
Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų socialiniai darbuotojai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.