Maudynės šaltyje – ne trumpalaikė mada, o sąmoningas pasirinkimas

Toma BIRŠTONĖ

Maudynės šaltame vandenyje vieniems atrodo kaip kraštutinumas, kitiems – trumpalaikė mada. Tačiau yra žmonių, kuriems ši praktika tampa nuosekliu keliu į geresnę savijautą, stipresnį ryšį su savo kūnu ir vidine ramybe. Kybartietė Eugenija Siaurusevičienė jau kelerius metus tokią praktiką taiko sąmoningai – be skubos, spaudimo ar rekordų siekimo.

Niekada nesakyk niekada

Kybartietė Eugenija Siaurusevičienė šalčio praktikas taiko jau daugiau nei penkerius metus. Šiandien maudynės šaltame vandenyje jai – ne iššūkis ar trumpalaikė patirtis, o sąmoninga, kasdienę savijautą formuojanti praktika. Tačiau taip buvo ne visada.

Gyvendama Airijoje Eugenija turėjo kolegą, kuris kiekvienų Naujųjų metų pradžią pažymėdavo maudynėmis šaltoje jūroje. Tada toks pasirinkimas jai atrodė keistas ir kraštutinis – savęs bendradarbio vietoje moteris niekaip neįsivaizdavo. Laikui bėgant Eugenija vis labiau ėmė domėtis sąmoningo kvėpavimo praktikomis, joga, Tibeto medicina, ajurveda ir kitomis Rytų medicinos kryptimis, kurios akcentuoja natūralų organizmo stiprinimą be medikamentų.

Grįžusi gyventi į Lietuvą moteris pateko į aplinką, kurioje maudynės šaltame vandenyje jau buvo įprasta praktika – tai darė jos draugai. Jų pavyzdys ir asmeninė patirtis natūraliai įtraukė ir Eugenijos šeimą, paskatino išbandyti tai, kas anksčiau atrodė nepriimtina.

Pirmasis Siaurusevičių lindimas į vandenį įvyko šaltą pavasarį – be didelių lūkesčių, paskatintas paprasto smalsumo.

Šaltas vanduo – mankšta smegenims

Kaip pasakojo kybartietė, maudynėms eketėje ji po truputį ruošėsi: vaikščiojo basa po sniegą, grūdinosi kontrastiniame duše, o vėliau pradėjo maudytis ir tvenkinyje. Nuo vasaros pabaigos dienoms vėstant ir ežero temperatūrai krentant prie šalčio buvo lengviau priprasti.

Eugenijos teigimu, lendant į šaltą vandenį itin svarbu taisyklingai kvėpuoti. Kvėpavimo pratimus būtina atlikti prieš lipant į vandenį, juos taikyti būnant jame ir išlipus. Tinkamas kvėpavimas padeda sušildyti kūną ir vėliau sutelkti mintis.

„Šaltas vanduo veikia kaip stiprus energijos pliūpsnis – užlieja džiaugsmas, atsiranda lengvumo jausmas, nurimsta emocijos ir pagerėja nuotaika. Tai ir puiki mankšta smegenims. Tačiau svarbiausia – nepamesti kvėpavimo: tam reikia ruoštis, mokytis ir nuosekliai treniruotis“, – kalbėjo E. Siaurusevičienė.

Turi pajusti, kada gana

Maudynės šaltame vandenyje pastaruoju metu tapo itin populiarios – vieniems tai mada, kitiems savotiškas iššūkis, tretiems – rūpinimasis sveikata. Vis dėlto E. Siaurusevičienė pabrėžė, kad nepasiruošus nerti į šaltą vandenį nereikėtų, nes galima patirti daugiau žalos nei naudos.

Ypač atsakingai į maudynes šaltame vandenyje turėtų žiūrėti moterys. Nereikėtų savęs spausti ar stengtis vandenyje išbūti kuo ilgiau. Nors šaltų maudynių propaguotojai teigia, kad po dviejų minučių šaltame vandenyje įvyksta savotiškas virsmas, Eugenija pabrėžė, jog pirmą kartą išbūti tiek laiko tikrai nereikia. Anot jos, pradžiai pakanka trumpam panirti ar vandenyje išbūti vos kelias sekundes.

„Svarbiausia šiame procese – klausytis savo kūno ir jo siunčiamų signalų. Protas visada kartos, kad šalta ir reikia lipti iš vandens, tačiau šiuo atveju svarbiau girdėti ne protą, o kūną. Pajutus diskomfortą tai reikia priimti kaip ženklą baigti maudynes“, – patirtimi dalijosi E. Siaurusevičienė.

Padeda sveikatai ir vidinei ramybei

Eugenija teigė, kad žmonėms, svarstantiems apie maudynes šaltame vandenyje, tačiau abejojantiems ar besijaučiantiems dar nepasirengusiems, pirmasis žingsnis turėtų būti teorinių žinių įgijimas. Ji rekomenduoja paskaityti mokslinę literatūrą, gilintis į kvėpavimo ir šalčio poveikį organizmui, taip pat susipažinti su Vimu Hofu – žmogumi, garsėjančiu gebėjimu ekstremaliomis sąlygomis valdyti savo kūną ir protą.

Moteris pasakojo, kad šiandien šaltas vanduo jai tapo ne tik fizine praktika, bet ir savotiška dvasine patirtimi – meditacijos forma, padedančia nurimti, susitelkti ir atkurti vidinę pusiausvyrą. Anksčiau šaltame vandenyje ji maudydavosi gerokai dažniau, o dabar šiai praktikai skiria laiko maždaug kartą per dvi savaites.

Pati pašnekovė šiuo metu maudynes šaltame vandenyje vertina ne tik kaip imuniteto stiprinimo priemonę, bet ir kaip būdą palengvinti tam tikrus sveikatos negalavimus. Eugenija pasakojo turinti egzemą ant rankų, todėl pajutusi pirmuosius ligos paūmėjimo požymius neria į šaltą vandenį. Pasak jos, po maudynių diskomfortas dėl rankų odos akivaizdžiai sumažėja.

Dažniausiai į šaltą vandenį moteris neria kartu su sutuoktiniu. Retkarčiais prie jų prisijungia ir sūnūs – tačiau, kaip pabrėžė Eugenija, ji niekada berniukų nedrąsino ir nevertė. Vaikai maudosi šaltame vandenyje tik tada, kai patys nori ir jaučiasi tam pasirengę.