Elgesys internete: devynis kartus pagalvok, o tada jau spausk

2026 m. vasario 9–14 dienomis Lietuvoje ir visoje Europoje minima Saugesnio interneto savaitė. Tai puiki proga prisiminti saugaus elgesio internete principus ir užkirsti kelią skubotiems sprendimams, kurie vėliau gali skaudžiai atsiliepti. Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademijos lektoriaus ir Skaitmeninių technologijų bei kibernetinio saugumo studijų programos vadovo Evaldo Plečkaičio, didžiausia rizika internete slypi ne technologijose, o žmogaus skubėjime ir pasitikėjime.

Technologijos palengvino gyvenimą – ir sukčių darbą

Tobulėjant technologijoms daugelį kasdienių veiksmų galime atlikti vos keliais paspaudimais. Tačiau tomis pačiomis galimybėmis naudojasi ir sukčiai. Nors dažnai manoma, kad kibernetiniai nusikaltėliai yra itin gabūs technologijų specialistai, dauguma apgaulių prasideda paprastai – nuo žinutės, skambučio ar elektroninio laiško.

Tokie asmenys dažnai kuria patikimo profesionalo įspūdį, ragina veikti nedelsiant, gąsdina arba, priešingai, kalba ramiai ir mandagiai, siekdami, kad žmogus prarastų budrumą ir atskleistų svarbią informaciją. Net žinutė iš pažįstamo paskyros nebūtinai yra saugi – prašymai skubiai padėti, pateikti duomenis, paspausti nuorodą ar pervesti pinigus turėtų priversti stabtelėti. Neapdairumas internete gali kainuoti brangiai – nuo asmens duomenų praradimo iki rimtų finansinių nuostolių.

Dirbtinai kuriamas skubos jausmas – pirmasis pavojaus signalas

Dažniausiai sukčiavimo atvejai turi labai panašų scenarijų. Žmogus skatinamas skubėti veikti dabar, jam sakoma, kad sprendimą reikia priimti nedelsiant, nes „vėliau bus per vėlu“. Kartais siūlomas itin patrauklus pasiūlymas, kartais gąsdinama pasekmėmis, o kartais tiesiog prašoma padėti. Tokiose situacijose verta prisiminti paprastą taisyklę – jeigu kas nors neleidžia ramiai pasitikrinti, tai jau turėtų kelti įtarimą.

Svarbu prisiminti, kad nei bankai, nei „Sodra“, nei kitos valstybinės institucijos niekada nereikalauja priimti sprendimų skubotai. Žmogus visada turi teisę pasitikrinti informaciją, pasitarti su artimaisiais ar pats susisiekti su institucija oficialiais kontaktais. Spaudimas nėra įprasta institucijų bendravimo forma, tačiau tai dažnas sukčių naudojamas būdas.

Pensijos, investicijos ir „skubūs dokumentai“

Pastaruoju metu vis dažniau girdime atvejų, kai netikėtai sukčių aukomis tampa žmonės, ilgus metus taupę ir atsakingai planavę savo finansus. Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kai dalis gyventojų svarsto atsiimti sukauptas II pensijų pakopos lėšas. Tikriausiai girdėjote apie situacijas, kai sukčiai prisistato įvairių institucijų darbuotojais, skambinėja, siunčia nuorodas ir ragina „susitvarkyti dokumentus čia ir dabar“. Todėl prieš bet kokius finansinius veiksmus, patvirtinimus telefonu, kodų generatoriumi, „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, ypač svarbu sustoti ir ramiai įvertinti situaciją.

Jeigu pokalbyje kalbama apie pinigus ir tuo pačiu juntamas spaudimas, tai jau pakankama priežastis nieko nedaryti. Kiekvienas turi teisę nutraukti pokalbį, pasitikrinti informaciją ir pats paskambinti oficialiu institucijos numeriu. Tokiais atvejais atsargumas nėra nemandagumas – tai būtina apsauga.

Atsargumo reikia ir naudojantis skelbimų portalais ar perkant internetu. Jeigu kas nors spaudžia greitai apsispręsti, ragina pereiti bendrauti kitur ar žada, kad „tuoj bus per vėlu“, verta stabtelėti. Kai situacija atrodo neaiški, dažniausiai taip ir yra.

Kasdieniai įpročiai, kurie sukuria riziką

Nemažai problemų prasideda ir nuo kasdienių, atrodytų, smulkių dalykų. Tas pats slaptažodis kelioms paskyroms, per silpni slaptažodžiai ar prisijungimo kodų persiuntimas „tik trumpam“, dažnai tampa pradžia didesniems nesklandumams. Tokios klaidos gali lemti ne tik paskyrų praradimą, bet ir finansinius nuostolius ar ilgalaikes problemas.

Saugesnis internetas – visų atsakomybė

Saugesnio interneto savaitė primena, kad saugus elgesys internete nėra tik vaikų ar jaunimo tema. Tai aktualu šeimoms, dirbantiems žmonėms, senjorams ir visiems, kurie kasdien naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis. Šiandien saugumas internete yra toks pat kasdienis įgūdis kaip atsargumas kelyje ar namų durų užrakinimas.

Kartu ši savaitė skatina galvoti ir apie ateitį. Akivaizdu, kad norint saugesnės skaitmeninės aplinkos neužtenka vien patarimų ar perspėjimų. Reikia žmonių, kurie supranta, kaip veikia technologijos, kaip atsiranda sukčiavimo schemos ir kaip jas atpažinti dar joms neprasidėjus. Todėl svarbu stiprinti šios srities žinias ir auginti skaitmeninių technologijų bei kibernetinio saugumo specialistus.

Kodėl svarbios kibernetinio saugumo studijos?

Vienas iš būdų tai daryti – kryptingos studijos. Skaitmeninių technologijų ir kibernetinio saugumo studijos MRU Sūduvos akademijoje orientuotos į tai, kas aktualu šiandien: kaip veikia internetas, socialiniai tinklai, programėlės, debesų paslaugos, dirbtinis intelektas, kompiuteriniai tinklai, duomenų apsauga ir sukčiavimo schemų atpažinimas. Tai žinios, kurios svarbios ne tik renkantis profesinį kelią, bet ir kasdien saugiai gyvenant skaitmeninėje aplinkoje.

Šios ar MRU Kibernetinio saugumo valdymo magistro studijos suteikia jaunimui šiandien reikalingą pagrindą ir galimybę dirbti tiek vietoje, tiek nuotoliniu būdu, o regionams – auginti žmones, galinčius prisidėti prie saugesnės bendruomenės kūrimo.