Minint 175-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines, Ožkabaliuose esančioje tautos patriarcho gimtinėje iškils unikali menininkių Agnietės Janušaitės-Vitkūnienės ir Aurėjos Jucevičiūtės audiovizualinė instaliacija „Es humanus“. Projektas naujai atskleis J. Basanavičiaus asmenybę, aktualią šiandienos visuomenei – prie instaliacijos kūrybos kviečiama prisidėti dovanojant tradicinės baltos tekstilės audinių.
J. Basanavičius instaliacijoje – gydantis žmogų ir tautą
Planuojama audiovizualinė instaliacija „Es humanus“ – tai tekstilinė stilizuota žmogaus figūra ir gyvybės medžio siluetas. Projekto įgyvendinimui viena svarbiausių medžiagų bus bendruomenės sunešti tradiciniai baltos tekstilės audiniai.
Stilizuotoje tekstilinėje žmogaus figūroje kinetinės animacijos projekcijomis atsiskleis kertiniai J. Basanavičiaus vaikystės ir gyvenimo įvykiai.
Anot vienos iš instaliacijos autorių, grafinės animatorės A. Jucevičiūtės, projekto pagrindinė mintis bei pavadinimas atsirado mąstant apie J. Basanavičiaus profesiją.
„J. Basanavičius buvo gydytojas, kurio pagrindinė atsakomybė – žmogaus gyvybė. Savo darbais jis siekė ir tautinio atgimimo, pažadinti moralines vertybes. Instaliacijos pavadinimas „Es humanus“ (liet. „(Tu) esi žmogiškas“) visapusiškai atskleidžia jo pasirinktą gyvenimo kelią, paskirtą žmonėms – suteikti pagalbą ir kartu skatinti žmogiškumo bei meilės tėvynei jausmus. Be to, lotynų kalba yra neatsiejama medicininės terminijos dalis“, – sakė A. Jucevičiūtė.
Audiovizualinis instaliacijos formatas, pasak menininkių, padės labiau priartėti prie šiuolaikinio žmogaus ir patraukti jo dėmesį: pasirinktos modernios meno raiškos priemonės – projekcijos, muzika, tūrinis objektas, tekstai.
„Šioje formoje sieksime įkūnyti pamatines vertybes – jautrumą gyvybei, meilę tėvynei ir žmogui. Būtent J. Basanavičiaus veikla, apėmusi tiek gydytojo praktiką, tiek tautos atminties kaupimą ir saugojimą, jungė rūpestį žmogumi kaip fizine, dvasine ir kultūrine būtybe“, – pasakojo A. Jucevičiūtė.
Be to, pasitelkiamas gyvybės medžio simbolis, anot menininkių, veikia kaip ryšio su praeitimi, kultūrinės atminties tęstinumo bei kartų jungties ženklas – siekiama ne tik prisiminti istorinę patirtį, bet ir ją perduoti ateities kartoms, saugant tai, kas buvo kuriama šalies labui.
„Būtent toks tęstinumo ir gyvybės saugojimo supratimas buvo esminis ir J. Basanavičiaus pasaulėžiūros pamatas. Pasitelkusios pagrindinius instaliacijos dėmenis – muziką, projekcijas, grafinę animaciją ir „baltą kūną“, kuriam bus naudojami balti, tradiciškai iš linų austi audiniai, sieksime įkūnyti šią prasmę“, – pažymėjo A. Janušaitė-Vitkūnienė.
Tekstilė, sugerianti bendruomenės patirtis
Vienas pagrindinių būsimos meninės instaliacijos komponentų – balta tekstilė. Kaip teigė A. Janušaitė-Vitkūnienė, tai yra svarbi, žmogų per visą gyvenimą lydinti medžiaga – ji būtina ne tik kūnui, bet ir saugumo, šilumos, artumo jausmui.
„Be to, tekstilė neatsiejama nuo J. Basanavičiaus kultūrinės bei istorinės veiklos. Jis jautė ir suprato kultūrinio paveldo vertę, rinko ir kaupė ne tik tautosaką, bet ir tautodailės pavyzdžius, tarp jų – tekstilės dirbinius. Tad tekstilė šioje instaliacijoje veikia ne tik kaip universali, su žmogaus egzistencija susijusi medžiaga, bet ir kaip tiesioginė nuoroda į tą kultūrinį audinį, kurį J. Basanavičius padėjo išsaugoti ir sutvirtinti“, – teigė menininkė.
Siekdamos sukurti kuo artimesnį audiovizualinės instaliacijos „kūną“, menininkės kviečia bendruomenę padovanoti baltos tekstilės audinių, tokiu veiksmu simboliškai tampant kūrinio dalimi.
„Kai atsiranda galimybė žiūrovui įnešti savo asmeninį indėlį į kūrinį, šis tampa dar artimesnis – ne tik kaip stebimas objektas, bet ir kaip bendrai kuriama patirtis. Žiūrovui svarbu būti kūrinio dalimi, tad viena iš to formų tampa tekstilės atidavimas kūriniui – tarsi tylus savo buvimo, atminties ar kasdienybės pėdsako palikimas“, – sakė A. Janušaitė-Vitkūnienė.
Kita svarbi priežastis yra taupumas, kuris šiandien įvardijamas tvarumu: būtent atiduotos, buityje nebenaudojamos tekstilės idėja sujungs abiejų – senosios ir jaunosios – kartų požiūrį į daiktus.
„J. Basanavičius buvo labai taupus – tokie buvo ir vis dar yra daugelis vyresnės kartos atstovų. Tekstilė nebuvo išmetama dėl to, kad nusibodo ar įplyšo: kiekvienas žinojo lino apdirbimo ir audinio sukūrimo vertę. Buvo lopoma, adoma, pernaudojama. Jei namuose jau nebeturime sulopytų ar suadytų audinių, jų galime pamatyti muziejuose.
Kita vertus, šiandien vis rečiau norime tiesti dėmėtą staltiesę ar lopyti suplyšimą, taip pat didelė dalis jaunosios kartos žmonių nebenori kaupti. Būtent tokius baltos spalvos audinius ir norime panaudoti kurdami šią instaliaciją, suteikdami jiems naują gyvenimą ir naują prasmę“, – pažymėjo A. Janušaitė-Vitkūnienė.
Kviečia prisidėti
Audiovizualinė instaliacija J. Basanavičiaus gimtinėje bus pristatyta per Muziejų naktį, gegužės 16 d. Iki pat spalio mėnesio „Es humanus“ veiks kaip savarankiška muziejaus ekspozicijos dalis, vėliau ji keliaus per įvairias švietimo ir kultūros įstaigas.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės vedėjos Rūtos Vasiliauskienės, būtent šiuolaikiški meniniai sprendimai padeda šiandien aktualizuoti J. Basanavičiaus mintis bei tautosakos motyvus.
„Eksponuodami instaliaciją sieksime, jog konceptualiame filosofiniame pasakojime atsiskleistų J. Basanavičiaus mokslinė medžiaga, tautosaka bei šiuolaikinio pasaulio aktualijos. Tautos patriarcho gimtinėje jo asmenybė bus pristatyta kitaip nei ligi šiol – pirmą kartą modernia menine forma. Taip siekiame perteikti pamatinių vertybių svarbą visiems šalies žmonėms, ypač šiuolaikiniam jaunam žmogui“, – teigė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja.
Kaip sakė A. Jucevičiūtė, šiandien tautiškumo ir gyvybės temos tampa vis aktualesnės, pasaulyje vykstant gamtiniams, humanitariniams ir imperialistiniams sukrėtimams, todėl ypač svarbu ugdyti tautiškumo ir pilietiškumo sampratą bei puoselėti pagarbą žmogaus gyvybei.
„Šių vertybių saugojimas – mūsų visų užduotis, tad prie prasmingo projekto kviečiame prisidėti visus Jono Basanavičiaus gimtinės apylinkių gyventojus bei jų svečius.
Jūsų namų palėpėse, spintose ar skryniose užsigulėjusi balta tradicinė tekstilė – svarbi dovana mūsų muziejui, tapsianti reikšmingos meninės instaliacijos dalimi“, – kviečia R. Vasiliauskienė.
Šiuolaikinis žvilgsnis signataro 175-mečio minėjime
„Es humanus“ – tik viena iš J. Basanavičiaus 175-ųjų gimimo metinių programos dalių jo gimtinėje. Šiemet muziejus taip pat pasiūlys turtingą ir įvairialypę renginių programą, įprasmindamas ir aktualizuodamas vienos ryškiausių šalies asmenybių veiklų istorinį ir kultūrinį palikimą.
„Šiemet gręžiamės į šiuolaikinį meną – būtent tokia kalbėjimo ir vaizdavimo forma leidžia užmegzti gyvą dialogą su šiandienos žmogumi, priartinti istorinę asmenybę prie dabarties ir naujai atskleisti J. Basanavičiaus idėjų aktualumą. Per šiuolaikines menines praktikas siekiame ne tik pasakoti apie praeitį, bet ir kelti klausimus, kurie svarbūs šiandien: apie tapatybę, pilietiškumą, žmogiškąsias vertybes ir jų vietą nuolat kintančiame pasaulyje“, – pasakojo R. Vasiliauskienė.
Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja ir instaliacijos autorės kviečia bendruomenę kartu įgyvendinti „Es humanus“ idėją įsitraukiant į projekto kūrybos procesą. Sausio 27 d. – vasario 27 d. turimą tradicinę baltą tekstilę gyventojai kviečiami atnešti į Jono Basanavičiaus gimtinę (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.), Vilkaviškio, Šakių rajonų, Kalvarijos savivaldybių viešąsias bibliotekas.
Gyvenantieji kituose šalies regionuose ir norintieji padovanoti tradicinių baltų audinių, kviečiami su muziejumi susisiekti el. paštu j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt arba telefonu (0 342) 69 365.
Lietuvos nacionalinio muziejaus inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.