„Metų pažintyje“ – Algirdas Kaušpėdas ir jo romanas „Koplyčia“

Vilkaviškio viešoji biblioteka kasmet pakviečia į naują „Metų pažintį“ – tradicinį advento laikotarpio renginį, kurio esmė yra kokybiškos ir šiuolaikiškos informacijos apie lietuvių literatūrą bei kultūrą sklaida. Šiais metais kvietėme į susitikimą su Algirdu Kaušpėdu – architektu, muzikantu, legendinės grupės „Antis“ įkūrėju bei lyderiu, aktyviu visuomenės veikėju, dešimtuoju Vilniaus miesto garbės piliečiu, trijų knygų autoriumi ir tiesiog žmogumi, mylinčiu gyvenimą, žmogų, žodį ir kūrybą.

Rugsėjo pradžioje pasirodžiusi A. Kaušpėdo knyga „Koplyčia“ sparčiai išpopuliarėjo ir 2025-ųjų pabaigoje išėjo jau trečiasis romano leidimas. Tad susitikimas su knygos autoriumi bibliotekos lankytojams buvo unikali ir prasminga „Metų pažinties“ dovana.

Bibliotekos renginių salėje buvo galima pamatyti daug šviesių ir smalsių akių. Knygų šventovėje kalbėti apie knygą, kurios pavadinime taipogi minima šventovė – labai taiklu ir šiek tiek sakralu. „Koplyčia“ – autofikcinis romanas, kuriame A. Kaušpėdas įsileidžia skaitytoją į savo gyvenimą ir kviečia juo pakeliauti drauge. Santykis tarp tikrovės ir vaizduotės čia – sąlyginis, o skaitytojui paliekama erdvės spėlionėms, kas yra tiesa, o kas ne. Anot paties autoriaus, kur kas paprasčiau įsikūnyti į personažą, rašyti trečiuoju asmeniu, tada ir didesnės atsakomybės naštos gali išvengti: „Įsivaizdavau save per herojų Leonardą Gražį. Teko dvigubai daugiau rašyti, nes šitaip studijuoji neįmanomą save.“

Penkerius metus trukusios šios literatūrinės koplyčios statybos – 500 puslapių romanas, suskirstytas į 6 dalis, o šios – į atskirus skyrelius, kurių pradžią žymi citata. Tai tarsi nuoroda į tematiką, pagrindinės minties užuomazga.

Aiški ir konkreti A. Kaušpėdo pozicija apie knygos rašymo procesą, struktūrą, citatų parinkimą ir turinio jomis grindimą: „Man pačiam rašyti buvo nepaprastai įdomu. Aš nežinojau, kuo viskas baigsis, nes herojai pradėjo veikti savarankiškai, reikalauti vienos ar kitos pozicijos. Kartais sustodavau ir galvodavau, kaip čia toliau. Būdavo, kad išeinu į mišką, vaikštau, vaikštau, kol galų gale randu vertingą sprendimą. Man net sunku su ja išsiskirti, nes penkeri metai gyvenimo kartu yra daug.“

Leidyklos „Lapas“ redaktorė Ūla Ambrasaitė pažymi, jog „Koplyčia“ – romanas, kurį skaityti nelengva. Tai tikro skausmo, tikro ieškojimo ir nepataikavimo sau tekstas.

Paties rašytojo teigimu, „Knyga nėra sunki. Knyga yra svarbi.“ Nepaisant patogios ir smagios skaitytojui rašymo manieros, šiame romane paliečiama ne viena skaudi tema. Pagrindinis veikėjas Leonardas Gražys vieną akimirką yra sėkmingas ir laimingas, kitą – iš juodžiausios depresijos liūno besivaduojantis žmogus. Jo patirčių ir išgyvenimų diapazonas – begalinis. Ir visi klaidūs bei painūs romano keliai bei klystkeliai veda ir galiausiai sueina į vieną pagrindinį, kurio esmė – žmogaus santykis su Dievu ir religija. Labai daug klausimų skaitytojas čia gali surasti. Ką šiais laikais religija teikia žmogui? Kodėl žmonės tiki? Kodėl žmonės meldžiasi? Kas svarbiau – tikėti ar žinoti? Ar mes reikalingi Dievui, ar Dievas – mums? Ir tai nėra vien retoriniai klausimai, nes juos visus lydi atsakymai, kuriuos galima rasti keliaujant skirtingomis siužetinėmis linijomis, įsiklausant į brandžius vidinius monologus, stebint ieškojimų, praradimų ir atradimų momentus. „Šioje knygoje aprašomas gyvenimas vyko pagal ypatingą ir jam skirtą scenarijų. Iš esmės ši istorija – tai pasakojimas apie išganymą. Tai baisi pasaka su laiminga pabaiga“, – teigia romano autorius.

Pokalbis su „Metų pažinties“ svečiu vertė susimąstyti, įsiklausyti tiek į save, tiek į esantįjį šalia. „Mes turėtume būti labai dėmesingi savo artimiesiems, pastebėti jų problemas, atliepti, neužsidaryti savo kiaute. Aš kviečiu tos empatijos, kviečiu žmones susimąstyti apie dvasines vertybes ir eiti savęs pažinimo keliu. Viskas yra mumyse, tereikia tos taikos paieškoti savyje“, – linkėjo „Koplyčios“ kūrėjas A. Kaušpėdas.

Dėkodami kūrėjui už šį susitikimą, už bibliotekai dovanotas knygas, ačiū tariame ir Vilkaviškio rajono savivaldybei, kurios tiek finansinė parama, tiek visapusiškas palaikymas organizuojant susitikimus su gyvo žodžio meistrais bibliotekoje – labai svarbus ir reikšmingas. Juk kiekviena kelionė su knyga veda savų ir svetimų pasaulių pažinimo link.

Vilija ŠTREIMIKIENĖ

Vilkaviškio viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė