Metams pasibaigus natūraliai norisi atsigręžti atgal ir įvertinti, kas tame etape buvo svarbiausia. Tai laikas apibendrinti darbus, patirtis ir mintis. Kaip prisiminsime 2025-uosius? Mūsų pakalbinti pašnekovai su „Santakos“ skaitytojais pasidalijo savomis patirtimis profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.

Algirdas BUTKEVIČIUS, LR Seimo narys:
– Metai buvo darbingi. Dirbu Seimo Biudžeto ir finansų komitete – tai mano sritis.
Stengiuosi kuo geriau atstovauti savo rinkėjams. Džiaugiuosi, kad man atvykus į Vilkaviškį žmonės gausiai ateina į priėmimus, pasidalina savo rūpesčiais. Gaunu tikrai daug laiškų, kreipimųsi – padedu gyventojams spręsti jų problemas.
Turėdamas laiko bendrauju su studentais ir moksleiviais. Skaitau jiems paskaitas apie finansinį raštingumą ir investavimą bei pinigų politikos pokyčių įtaką monetarinei ir fiskalinei politikai. Man patinka dirbti su jaunimu.
Asmeniniame gyvenime metai buvo geri. Džiugina augantys anūkai. Daug skaitau ir, žinoma, draugauju su sportu – laisvalaikiu treniruojuosi sporto klube.

Gema SKYSTIMIENĖ, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto narė:
– Galiu pasididžiuoti, kad inicijavau Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos įsteigimą. Ir joje nemažai jau esame nudirbę.
Pasiekėme, kad „Santakoje“ būtų išspausdintas miesto autobusų grafikas. Mūsų siūlymu į paramos krepšelius įdėti Vilkaviškio rajono savivaldybės 2026 metų kalendoriai, kurie sykiu su maisto produktais pasiekė gyventojus. Stengiamės, jog prie prekybos centrų būtų pastatyti suoliukai, kad vyresni žmonės galėtų pailsėti, susitvarkyti pirkinius. Dėl to Architektūros ir urbanistikos skyrius mero vardu ruošia raštą, kurį išsiuntinės prekybos tinklams. Džiaugiamės, jog Vilkaviškio kultūros centro didžiojoje salėje įruošti porankiai. Ačiū kultūros centro direktorei, kuri atsiliepė į minėtos tarybos prašymą.
Pirmą kartą savanoriavau „Maisto banko“ akcijoje, padėjau rinkti produktus. Jaučiuosi padariusi gerą darbą.
O apie asmeninį gyvenimą – labai džiaugiuosi, kad santuokoje su vyru jau skaičiuojame 49-us metus. Džiugu, kad dukros ir sūnaus šeimos gyvena ir dirba Lietuvoje, kad dvi vyriausios anūkės – jau universitetų studentės.

Asta VENCIENĖ, Kybartų kultūros centro direktorė:
– Šie metai prabėgo neįprastai greitai. Kultūros centre įvyko daugiau nei šešiasdešimt renginių, o kartu su padaliniais – gerokai virš šimto.
Ypač džiugina bendrystė su miesto ugdymo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis – jos aktyviai dalyvauja renginiuose, talkina, o mes prisidedame prie jų idėjų realizavimo.
Gražų sumanymą įgyvendinome miesto parke – pasodinome dvi dešimtis hortenzijų. Krūmeliai augs ir džiugins žiedais miestą.
2025-aisiais išliko stabilus mėgėjų meno kolektyvų ir jų narių skaičius. Kolektyve vyrauja darbinga, gera atmosfera, nors šiemet netrūko ir permainų. Vieną ilgametį padalinio vadovą išlydėjome į pensiją, kita darbuotoja karjerą tęsia Marijampolės kultūros centre. Jų vietas užėmė nauji specialistai. Kybartuose pasikeitė menų studijos vadovas, kolektyvą papildė jauna kultūrinių renginių organizatorė. Brangindami ilgamečius darbuotojus džiaugiamės ir ateinančiais jaunais, energingais žmonėmis – patirtis ir jaunatviškas entuziazmas puikiai papildo vienas kitą.

Dainius DOBILAS, Vilkaviškio policijos komisariato viršininkas:
– 2025 metai buvo ypatingi tuo, kad Vilkaviškio policijos komisariato pareigūnų komanda iškovojo geriausios policijos komandos Marijampolės apskrityje vardą. Tai laikau dideliu pasiekimu. Be to, vienas iš šios komandos pareigūnų – Osvaldas Petrauskas – buvo įtrauktas į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinę ir ši buvo pripažinta geriausia Lietuvoje – iš Geriausios Lietuvos policijos komandos konkurso parsivežė nugalėtojų taurę. Tai pagrindiniai įvykiai, kuriais galime pasidžiaugti.
Kriminogeninė situacija rajone nebloga, rezonansinių nusikaltimų nebuvo, tad metus vertinčiau gerai.
Asmeniniame gyvenime galėčiau pajuokaudamas pasidžiaugti tuo, kad įkopiau į septintą dešimtį ir gyvenimas nesugriuvo, teka savo vaga – lyg niekas nebūtų pasikeitę.

Natalija ANISIMAVIČIENĖ, greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilkaviškio ir Kybartų pastočių vyresnioji skubios pagalbos slaugos specialistė:
– Praėję metai niekuo neišsiskyrė iš kitų – vykome į iškvietimus, teikėme pagalbą pacientams, vežėme juos į Vilkaviškio, Marijampolės ligonines, Kauno klinikas. Bene sunkiausias momentas – metų pabaigoje turėjome atsisveikinti net su septyniais kolegomis – greitosios medicinos pagalbos vairuotojais.
Mūsų kolektyvas – tarsi viena šeima, nes drauge praleidžiame daug valandų, tenka išgyventi tiek sunkių, tiek džiugių momentų. Nuo 2026 metų greitosios pagalbos vairuotojų pareigybės nebeliko, su skubiosios pagalbos specialistais dirbs paramedikai. Tad vairuotojai turėjo galimybę rinktis – įgyti paramediko kvalifikaciją arba trauktis iš darbo. Tad kolegos nusprendė taip, kaip nusprendė.
Visgi kiekviena pabaiga yra nauja pradžia. Į buvusiųjų vietą atėjo nauji kolegos, turintys paramediko kvalifikaciją, tik skubiosios pagalbos specialistų nuolat trūksta, tad kviečiame įgyti kvalifikaciją ir prisijungti prie greitosios medicinos pagalbos tarnybos.

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresn. inspektorė Indrė STARINSKIENĖ:
– Darbe praėję metai buvo intensyvūs, daug nuveikta. Smagu, kad įsigijome puikios atributikos įvairiems renginiams (ryškią palapinę, stendą, vėliavą): visi tie dalykai per šventes, renginius dar labiau atkreips jų dalyvių dėmesį. Pernai turėjome labai daug susitikimų su gyventojais, moksleiviais, aplankėme visas Vilkaviškio rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikams nuvežėme kalėdinių dovanėlių.
Jau atrodė, kad 2025 metais bus sėkmingai išvengta žūčių gaisruose, deja, gruodžiui baigiantis ugnis nusinešė žmogaus gyvybę.
Asmeniniame gyvenime įvyko tikrai smagus pokytis – persikraustėme į naujus namus. Ne vienus metus to laukiau, „manifestavau“, svajojau. Vyrui sakiau, jog gal reikėtų ant šaldytuvo namo nuotrauką pasikabinti, kad svajonė išsipildytų? Ir pagaliau, susidėlioję prioritetus, įsivertinę galimybes įsigijome naują būstą. Esame labai patenkinti, dukros laimingos. Jos džiaugiasi, kad turi daugiau laisvės, gali lakstyti, žaisti ir nebus raminamos dėl to, kad apačioje ir viršuje gyvena kaimynai!




Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.