Nuo 2026 m. sausio 1 d. visi norintieji galės pasitraukti iš pensijų kaupimo ir be jokių papildomų sąlygų atsiimti II pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas. Tačiau „Sodra“ primena, kad pinigus gyventojai gaus ne iš karto.
Pirmosios išmokos – tik pavasarį
Metams baigiantis nemaža dalis Lietuvos gyventojų jau ima dėlioti planus, kaip panaudos iš II pakopos pensijų fondų atsiimtas sukauptas lėšas. Tarp dažniausiai girdimų planų – pradinis įnašas būsto paskolai gauti, automobilis, namų atnaujinimas ar įvairūs didesni pirkiniai. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad planus naujų metų pradžiai jau susidėliojusiems gyventojams juos gali tekti keisti ar atidėti, mat pensijų fondų pinigai žmonių nepasieks taip greitai, kaip tikisi.
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų. Kiek jų pasirinks sukauptas lėšas atsiimti, paaiškės tik per dvejus ateinančius metus – apsispręsti skirtas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį nepatenkintieji kaupimo sąlygomis galės pasitraukti iš sistemos.
Vis dėlto prašymą atsiimti lėšas pensijų bendrovei, kurioje kaupiama, bus galima pateikti nuo kitų metų sausio 1 d.
„Pastebėjome, kad didelė dalis gyventojų yra įsitikinusi, kad savo pensijų fondus valdančiai bendrovei pateikę prašymą lėšas gaus po kelių dienų ar daugiausia – po kelių savaičių. Deja, jiems teks nusivilti, mat net ir tie, kurie suskubs dokumentus tvarkytis jau pirmosiomis naujųjų metų dienomis, savo pinigus atgaus tik pavasarį“, – teigė Tomas Bataitis, atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ vadovas.
Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip yra dėl to, kad pagal priimtą tvarką 2026 m. sausio–kovo mėnesiais pateiktus prašymus pensijų valdymo bendrovės vykdys balandį, per pirmas 10 darbo dienų. O, pavyzdžiui, prašymus pateikus balandžio–birželio mėnesiais, pinigai gyventojams bus išmokami tik liepos mėnesį, per pirmas 10 darbo dienų.
Savo klientų apklausą atlikusi bendrovė išsiaiškino, kad daugiau nei pusė jų (59 proc.) svarsto nutraukti kaupimą II pakopos pensijų fonduose, tačiau 46 proc. teigė nežinantys, jog pinigų tokiu atveju negaus iš karto.
Įdomu tai, kad keturi iš dešimties apklaustųjų atgautas lėšas planuoja panaudoti skoloms grąžinti. Nedidelė dalis respondentų nurodė planuojantys investuoti savarankiškai arba įsigyti didelį pirkinį.
Metas įvertinti savo finansinius planus
Vis dėlto T. Bataitis sakė manantis, kad tai, jog pinigai gyventojų sąskaitų nepasieks taip greitai, kaip šie tikisi, gali būti puiki proga įvertinti savo galimybes pensijai kaupti savarankiškai arba susidėlioti aiškų ir logišką planą, kaip pinigai bus panaudoti kitoms reikmėms.
Ekspertas patarė prieš pateikiant prašymą atsiimti lėšas atsakyti sau į keletą svarbių klausimų: ar tikrai žinote, kur panaudosite pinigus, ar neapsunkinsite savo ateities finansinės situacijos.
„Visų pirma, reikėtų pasiskaičiuoti, kiek pinigų pensijų fonduose esate sukaupę ir kokią jų dalį galėsite atsiimti. Gali būti, kad dalis gyventojų dėl sumos dydžio turi pernelyg didelių lūkesčių nepaisant to, kad kaupia ne vienus metus. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, vidutinė II pakopos pensijų fonduose Lietuvoje sukaupta suma yra maždaug 4,6 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tokios sumos nepakaks pradiniam įnašui būsto paskolai gauti, nebent tik tiek iki jo trūksta. Kita vertus, tokio dydžio suma gali kelti pagundų ją išleisti ne itin svarbiems pirkiniams ar pramogoms, pavyzdžiui, kelionėms“, – kalbėjo T. Bataitis.
Dėl šios priežasties bendrovės atstovas ragina planuoti atsakingai: pensijų fondų pinigus verta pasiimti tik tuomet, jei tiksliai žinote, kokiam tikslui jie bus naudojami. Tai padės išvengti skubotų sprendimų ir nesvarbių išlaidų, kurios gali pakenkti ilgalaikiams tikslams.
„Bet kuriuo atveju nereikia pamiršti, kad šie pinigai buvo pervedami turint labai aiškų vienintelį tikslą – senatvėje gauti didesnę pensiją. Reikėtų atsakyti sau į klausimą, ar iki sprendimo leisti lėšas pasiimti tokį variantą apskritai svarstėte. Galbūt kaupimas pensijų fonduose yra būtent tai, ką šiuo metu daryti yra logiškiausia“, – pastebėjo T. Bataitis.
Savarankiškai taupyti sekasi sunkiai
Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad savarankiškai taupyti lietuviams sekasi gana sunkiai – reguliariai fiksuoto dydžio pajamų dalį į santaupas atsidedančių gyventojų Lietuvoje tėra 15 proc. Penktadalis (20 proc.) respondentų nurodė, kad pastaruosius metus jie visai netaupė.
„Finansų specialistai vienbalsiai pataria bent jau dalį išsiimtų pinigų toliau investuoti savarankiškai – pavyzdžiui, į diversifikuotus akcijų ar obligacijų fondų portfelius. Taip pat verta kas mėnesį nuolat taupyti atsidedant net ir nedideles sumas – mažos, bet reguliarios įmokos ilgainiui gali tapti solidžiu kapitalu“, – pridūrė T. Bataitis.
Jo teigimu, svarbu nepamiršti ir rezervo nenumatytiems atvejams – turėti bent kelių mėnesių išlaidas padengiantį fondą, kuris padės jaustis saugiai net staiga pasikeitus gyvenimo aplinkybėms.
Saugokite savo pinigus
Artėjant laikotarpiui, kai dalies gyventojų sąskaitose atsiras daugiau pinigų, padidėja ir sukčiavimo pavojus. Finansų specialistas žmones ragina būti budrius.
„Sukčiai dažniausiai naudojasi būtent tokiomis situacijomis ir taikosi į gyventojus, turinčius daug laisvų lėšų. Šiuo metu nereikėtų pasitikėti neaiškiais pasiūlymais kaupti pensijai ar investuoti į nepatikimas priemones, siūlančias didelę investicinę grąžą“, – pabrėžė bendrovės atstovas.
Pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.