Krašto istorijos skaitmeninėje erdvėje saugomos jau dešimtmetį

Toma BIRŠTONĖ

Nuo 2015-ųjų Vilkaviškio viešosios bibliotekos darbuotojai puoselėja „Vilkaviškio krašto e-etnografijos akademiją“, kuri saugo ir dalijasi krašto etninės kultūros lobynu. Dešimtmečio proga surengta šventinė konferencija kvietė prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir pasvarstyti, kaip būtų galima interneto svetainę etnografijavilkaviskis.lt dar labiau praturtinti.

Lankoma ir žinoma

Trečiadienio popietę Vilkaviškio viešosios bibliotekos kolektyvas, įstaigos filialų darbuotojai, rajono seniūnijų atstovai, Savivaldybės tarybos nariai ir kraštotyra besidomintys žmonės atvyko į konferenciją, skirtą Vilkaviškio viešosios bibliotekos svetainės etnografijavilkaviskis.lt dešimtmečiui paminėti.

Šventinė popietė prasidėjo nuo sveikinimų – su sukaktimi kolektyvą pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemeras Joris Juškauskas.

Direktorė Vilija Gilienė akcentavo, kad biblioteka visuomet turi judėti pirmyn ir ieškoti naujų kelių, kaip jai būti naudingai bendruomenei. Lūžio taškas buvo tuomet, kai Lietuva sulaukė Bilo ir Melindos Geitsų fondo paramos. Šis projektas, skyręs šalies bibliotekoms 25 milijonus dolerių, paskatino ne tik modernizuoti infrastruktūrą, bet ir patiems darbuotojams išdrįsti žengti į skaitmeninį pasaulį. Taip gimė idėja sukurti interneto svetainę, kurioje atsispindėtų visas Vilkaviškio krašto veidas – jo žmonės, vietovės, kultūra ir bendruomenių veiklos.

„Šiandien, susirinkę paminėti svetainės dešimtmetį, matome, kad mūsų sumanymas ir prisiimtas iššūkis pasiteisino. Sukūrėme duomenų bazę, kuri atskleidžia mūsų krašto etnografinį turtingumą. Esu dėkinga visam kolektyvui – tiems, kurie dirbo, dirba ir tęs šį darbą ateityje. Rezultatas tikrai džiugina“, – kalbėjo V. Gilienė.

Bibliotekos vadovė prisiminė, kad iki projekto starto prireikė net pusantrų metų sunkaus, bet įkvėpimo kupino darbo. Reikėjo surinkti gausią kraštotyrinę medžiagą, ją sugrupuoti, sutvarkyti ir pasirengti pristatyti skaitmeninėje erdvėje. Kai ši bazė buvo parengta, svetainės plėtrą ir priežiūrą perėmė bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyrius. Dabar svetaine rūpinasi to skyriaus darbuotojai Gitana Pumerytė-Vosylienė, Gražina Cikanavičienė, Birutė Juškienė, Saulenė Pučiliauskaitė ir Robertas Šūmakaris.

Svečių pranešimai

Šventinėje popietėje netrūko įdomių pranešimų. Vilkaviškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja G. Pumerytė-Vosylienė apžvelgė, kaip per dešimt metų keitėsi ir augo svetainė. Per šį laiką ji patyrė daug gražių virsmų: buvo pristatyta Vilniaus knygų mugėje, atnaujintas jos dizainas ir turinys, kad atitiktų šiuolaikines technologijas.

Smarkiai augo ir lankytojų susidomėjimas – vien per šių metų dešimt mėnesių sulaukta daugiau nei 26 tūkstančių prisijungimų. Svetainę atranda ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir lankytojai iš JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos bei Airijos. Visgi svarbiausia yra svetainėje pateikiama įvairi kraštotyros informacija: pristatomos krašto asmenybės, edukacinės programos, vietos amatininkai ir tautodailininkai, siūlomi maršrutai, lankytini objektai.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Ąžuolyno bibliotekos Kaunistikos skyriaus vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus pristatė jų turimą elektroninį žinyną, kuriame kaupiama ir sisteminama informacija apie Kauno miestą, jo istoriją, žymius žmones ir jų atminimo vietas.

O su Marijampolės krašto archyvu supažindino Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo centro vedėja Jūratė Pajaujienė.

Pranešimą skaičiusi Vilkaviškio rajono savivaldybės paveldosaugininkė Raimonda Sutkaitienė pristatė, kokie kultūros paveldo objektai šiandien saugomi mūsų krašte ir kaip jie gali būti įveiklinami. Ji džiaugėsi, kad rajone nestinga gerų pavyzdžių: Paežerių dvaras, Jono Basanavičiaus gimtinė, Bartninkų bažnyčios griuvėsių erdvė, Vištyčio vėjo malūnas ir evangelikų liuteronų bažnyčia jau tapo traukos centrais, įprasminančiais mūsų istoriją ir kultūrą.

Vis dėlto iššūkių taip pat netrūksta. Vienas jų – Vilkaviškio dvaras, kuriam akivaizdžiai reikalinga renovacija, tačiau procesą stabdo sudėtinga nuosavybės situacija: pastatas turi daug savininkų. Panaši padėtis ir su vadinamuoju Kybartų vaiduokliu, esančiu J. Basanavičiaus gatvėje. Pasak specialistės, nors Kybartai – itin vertingas miestas paveldo prasme, kupinas modernistinės architektūros pastatų, šiandien jo būklė nedžiugina. Miestas turi didžiulį potencialą suspindėti, tačiau daugelis objektų nėra sutvarkyti, todėl galimybės lieka neišnaudotos.

Kūrybinės veiklos ir pasiūlymai ateičiai

Antroje renginio dalyje dalyviai buvo pakviesti susitikti su dviem mūsų krašto kūrėjomis, pristatytomis svetainės rubrikoje, skirtoje amatininkams ir tautodailininkams. Romena Balsienė, kurianti išraiškingas medžiagines lėles, ir audėja Janina Blažukienė atvirai papasakojo, kaip atrado savuosius amatus, iš kur semiasi įkvėpimo ir kaip išlaiko tradicijas gyvas.

Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti padirbėti komandomis. Vienai grupei reikėjo sugalvoti, kaip svetainės turinį būtų galima panaudoti organizuojant kultūrinius ir literatūrinius renginius. Kita komanda svarstė svetainės struktūros ir turinio tobulinimo galimybes. Trečioji kūrė idėjas edukacinėms veikloms, remdamasi svetainėje pateikta informacija bei siūlomais maršrutais ir programomis.

Žmonės nestokojo fantazijos. Vieni siūlė organizuoti kūrybines dirbtuves, kuriose būtų kuriamas bibliotekos pastato maketas, kviesti tautodailininkus į temines popietes ar sukurti žaidimą, panašų į Rubiko kubą, paremtą krašto fotografijomis. Kiti mąstė, kaip patobulinti pačią svetainę. Jų nuomone, maršrutų susiejimas su mobiliąja programėle gerokai padėtų keliautojams, o virtualios degustacijos ar paveldosaugos kategorija suteiktų turiniui naujų atspalvių.

Renginių idėjoms taip pat netrūko žaismingumo. Siūlyta veiklas perkelti į rašytojų gimtines. Nuskambėjo pasiūlymas organizuoti popietę, skirtą senosioms fotografijoms – jų istorijoms, palyginimui su dabartimi.