Piligrimus ir turistus į rajoną kviečia Mažučių kryžių kelias

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vienas iš piligrimų lankytinų taškų mūsų rajone jau užbaigtas ir laukia ne tik maldininkų, bet ir kryždirbystės meno gerbėjų. Link Mažučių šaltinėlio ir Marijos Malonės versmių koplyčios vedančiame kelyje pastatytas ketvirtas kryžius, skirtas iš Suvalkijos kilusiems kunigams atminti. Jis – paskutinis sakralus Mažučių kryžių kelio meno kūrinys.

Maldininkams ir turistams

Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Vitas Girdauskas pasidžiaugė, jog aktyvių Opšrūtų kaimo (Pilviškių sen.) bendruomenės narių dėka link Mažučių šaltinėlio ir Marijos Malonės versmių koplyčios vedantis kelias pasipuošė prasmingais, sakraliais meno kūriniais ir ši vieta gali drąsiai pretenduoti tapti piligriminio kelio „Camino Lituano“ dalimi.

Kryždirbystė – lietuvių liaudies meno ir kultūros tradicija, kurioje susilieja ikikrikščioniškosios kultūros elementai ir savitai traktuotas krikščioniškas sakralinis menas. Nuo seno lietuviai šiuos paminklus statydavo norėdami išreikšti giliausius troškimus, padėką, patriotinius jausmus.

Lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika pripažinta pasaulio žodinio ir nematerialiojo paveldo vertybe, tad kryžių kelio iniciatoriai tikisi, jog meniški kūriniai sudomins ne tik maldininkus, bet ir turistus, juolab kad šiame kelyje apstu krašto istoriją menančių informatyvių stendų.

Tiesa, Mažučių šaltinėlis bei prie jo esanti koplytėlė ir iki šiol traukė piligrimus, o atvykus pasisemti legendomis apie gydomąsias savybes garsėjančio vandens gali tekti palaukti eilėje, mat žmonės čia atvažiuoja ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir didmiesčių. Kartą per mėnesį, paskutinį šeštadienį, melstis į koplytėlę renkasi tikintieji, aukojamos šv. Mišios.

Gimė savaime

Idėja į Mažučių šaltinėlį ir Marijos Malonės versmių koplyčią vedantį kelią įprasminti kryžiais kilo aktyviam Opšrūtų bendruomenės nariui Kęstučiui Virkečiui. Tiesa, ji išsirutuliojo ne iš karto, o tarsi savaime. Pirmiausia buvo sumanyta sutvarkyti turtingą šio krašto istoriją liudijančias senąsias vokiečių kapines. Su bendruomenės ir Pilviškių seniūnijos pagalba griūvantys, žolėmis ir krūmynais apaugę seni paminklai buvo atrasti naujai. Kai kurie vietiniai senoliai prisiminė netoli tos vietos buvusias prancūzų kapines, tad kryžkelėje nuspręsta pastatyti kryžių.

Medžio skulptoriaus Kazimiero Martinaičio sukurtas kryžius įamžino Opšrūtuose palaidotų vokiečių ir žuvusių prancūzų istorinį atminimą. Jo fundatoriais tapo Gegužių šeimyna, turėjusi savų intencijų menišku krikščionybės simboliu padėkoti Dievui.

Kryžiaus šventinimo iškilmėse praėjusių metų pabaigoje greta kapinaičių buvo atidengtas Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyva sukurtas stendas. Jame lietuvių bei vokiečių kalbomis pateikta informacija apie amžino poilsio Opšrūtų žemėje atgulusius vokiečius ir prancūzus, žemėlapis, kuriame pažymėtos visos esamų ar sunykusių kapinių vietos.

Tremtiniams ir ūkininkams

Antrasis kryžius iškilo ūkininkų Almos ir Juozo Ambrasų žemėje, buvusioje Blažaitynėje. Tremtinių kančias liudijantis krikščionybės simbolis pastatytas ne tik tremtį išgyvenusiems ankstesniems šios sodybos šeimininkams, bet ir visiems Vilkaviškio krašto tremtiniams atminti. Skulptorius K. Martinaitis kryžiuje iškalė Gedimino stulpus, širdį ir kryžių – meilės Dievui ir meilės Tėvynei simbolius, o stiebo apačioje – geležinkelio bėgius, kuriais į tremtį buvo išvežti geriausi Lietuvos sūnūs ir dukros. Sakralų meno kūrinį fundavo tremtinių Blažaičių žemę paveldėję Ambrasai. Tremtinių atminimas buvo įamžintas TVIC rūpesčiu pastatytu informaciniu stendu, kuriame – mūsų rajono žmonių 1940–1952 m. genocido istorija.

Šventinant kryžių, skirtą tremtiniams, norą įamžinti netoliese esančią savo tėvų sodybą išreiškė vilkaviškietis Juozas Oleka. Jis skyrė žemės plotą, kuriame buvo pastatytas trečias kryžius. Pastarojo fundatoriumi tapo Olekų žemes nuomojantis ir dirbantis ūkininkas Valdas Kamaitis.

Medžio skulptorius Vidmantas Kapačiūnas, kuris yra ir 1995 m. pastatytų bei šiemet atnaujintų Švč. Mergelės Marijos Skausmo ir Džiaugsmo paslapčių koplytstulpių prie Mažučių koplytėlės autorius, išdrožė šešių metrų aukščio kryžių su žemės ūkio darbų simbolika, skirtą Vilkaviškio krašto ūkininkams.

Turi globėjus

Iškilus trečiajam kryžiui buvo aišku, kad link Mažučių šaltinėlio veda kryžiais puoštas kelias, kurį vis garsiau pradėta vadinti Mažučių kryžių keliu. Paskutiniojo kunigams skirto kryžiaus autorius tautodailininkas K. Martinaitis kūrinyje atspindėjo bažnytinę simboliką. Kryžiaus fundatorės – iš netoli Mažučių esančio Alksnėnų kaimo (Pilviškių sen.) kilusios seserys – Vilkaviškio ligoninės gydytoja Diana Mykolaitytė ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, humanitarinių mokslų daktarė Aurelija Mykolaitytė, auka norėjusios įprasminti amžinybėn neseniai iškeliavusios mamos atminimą.

Visi kryžiai funduoti iš privačių lėšų, tačiau juos statant daug prisidėjo Pilviškių seniūnija, rajono Savivaldybė, Vilkaviškio rotariečiai.

Kryžių kelio iniciatorius K. Virketis džiaugiasi, kad visi Dievą liudijantys kūriniai turi savo globėjus, mat pastatyti kryžių – tik pusė darbo, būtina prižiūrėti, kad prie jo nekerotų piktžolės, žydėtų gėlės ar degtų žvakės.

TVIC vadovas V. Girdauskas pažadėjo, kad kryžiaus kunigams šventinimas – ne paskutinė proga bendruomenei susirinkti Mažučių kryžių kelyje. Mat kitais metais šalia kunigams skirto kryžiaus ketinama pastatyti informacinį stendą apie mūsų kraštiečius – „Titaniko“ laive herojiškai žuvusį kun. Juozą Montvilą ir Budavonės kankinį kun. Justiną Dabrilą.

Skęstant „Titanikui“ J. Montvila atsisakė lipti į gelbėjimo valtį ir užleido vietą kitiems, iki pat žūties klausė išpažinčių, guodė ir ramino keleivius. J. Dabrilą pačią pirmą Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo dieną nukankino NKVD kariškiai drauge su kunigais Jonu Petrika ir Vaclovu Balsiu.