Daugiametis Europos Sąjungos biudžetas: ką iš jo gaus mūsų šalis?

Toma BIRŠTONĖ

Šią vasarą Europos Komisija pristatė naująjį Europos Sąjungos biudžetą 2028–2034 metams. Jo apimtis rekordinė – 2 trilijonai eurų. Toks mastas aiškiai rodo, kad bendrija siekia dar ambicingiau stiprinti kovą su klimato kaita, skaitmenizaciją, inovacijų plėtrą, saugumo užtikrinimą bei tarptautinės įtakos didinimą.

Ko gali tikėtis Lietuva?

Daugiametis Europos Sąjungos biudžetas – tai ne tik finansinė parama valstybėms narėms, bet ir pagrindas visai bendrijai veikti. Iš jo dengiamos ES institucijų – Komisijos, Parlamento, Tarybos, Teisingumo Teismo ir kitų – veiklos išlaidos, be kurių ES negalėtų funkcionuoti kaip politinis ir teisinis junginys.

Kita svarbi biudžeto dalis – investicijos į bendras Europos politikos kryptis: žemės ūkio rėmimą, regionų plėtrą, mokslinius tyrimus, klimato kaitos mažinimą, migracijos valdymą ir saugumo stiprinimą. Šios investicijos padeda įgyvendinti ilgalaikius ES tikslus ir užtikrina tolygesnę plėtrą visame žemyne.

Didelė lėšų dalis paskirstoma vadinamaisiais nacionaliniais vokais – sumomis, numatytomis kiekvienai valstybei narei pagal ekonominius ir socialinius rodiklius. Tai leidžia šalims pačioms planuoti investicijas į svarbiausias sritis – nuo kelių ir geležinkelių iki atsinaujinančios energetikos ar švietimo modernizavimo.

Lietuvai šis mechanizmas itin reikšmingas. Nuo įstojimo į ES nacionaliniai vokai tapo pagrindiniu varikliu, leidusiu modernizuoti šalies infrastruktūrą, plėtoti universitetus, inovacijas ir regionus. Žinodama iš anksto numatytas lėšas, Lietuva gali strategiškai planuoti ilgalaikius projektus.

Be to, mūsų šalis gauna paramą ir bendriems europiniams projektams. Vienas jų – „Rail Baltica“, strateginis geležinkelis, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa ir sustiprinsiantis regiono ekonominį bei saugumo potencialą. Kitas svarbus projektas – Ignalinos atominės elektrinės išmontavimas, kurio finansavimą ES laiko bendru interesu, siekdama užtikrinti branduolinę saugą visoje Europoje.

Ar lėšos bus panaudos tikslingai?

Pristatytas ES biudžeto pasiūlymas Lietuvai iš esmės yra palankus, nes nukreiptas į pačias svarbiausias šalies konkurencingumui sritis: gynybą, inovacijas, energetiką. Didesnis finansavimas valstybei svarbioms sritims leis greičiau siekti strateginių tikslų – stiprinti gynybinius pajėgumus, užtikrinti energetinį saugumą ir mažinti elektros kainas, skatinti inovacijas bei padėti verslui išlikti konkurencingam investuojant į modernias technologijas ir naujus sektorius.

Septynerių metų laikotarpiui Lietuvai iš ES biudžeto numatyta skirti kiek daugiau nei 14 milijardų eurų. Tai didelė suma, galinti ženkliai prisidėti prie šalies modernizacijos.

Tačiau svarbiausias klausimas – kaip šias lėšas panaudosime? Ar jos bus nukreiptos į ilgalaikę ekonomikos transformaciją ir technologinį proveržį, ar tiesiog sunaudotos trumpalaikiams projektams? Nuo to, kokie prioritetai bus pasirinkti, priklausys, ar šie 14 milijardų eurų taps dar vienu finansiniu laikotarpiu, ar tikru postūmiu Lietuvos ateičiai.

„Labai svarbu, kad patys mokėtume tikslingai tas lėšas panaudoti, kad turėtume viziją, ką norime pasiekti, kur matome savo valstybę po ateinančių septynerių metų“, – pabrėžė Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.

Buvęs laikinasis Ministras Pirmininkas ir finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad pagal Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva užėmė 5 vietą tarp visų 27 ES valstybių. Tai rodo, jog parama iš Europos Komisijos mūsų biudžetą pasiekia sklandžiai, o projektai vykdomi efektyviai. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia – ne tik įsisavinti lėšas, bet ir panaudoti jas tikslingai, kuriant ilgalaikę pridėtinę vertę valstybės ekonomikai ir visuomenei.

„Lietuviai aiškiai mato, kaip Europos Sąjungos lėšos prisideda prie šalies vystymosi – įgyvendinami projektai, atnaujinama infrastruktūra, stiprinama regionų ekonomika. Šie rezultatai įrodo, kad europinė parama realiai keičia žmonių gyvenimą ir skatina valstybės pažangą“, – sakė R. Šadžius.

Biudžetą reikia stiprinti vieningai

Visgi Europos Sąjungos biudžetas šiandien patiria vis didesnį spaudimą – nuo paramos Ukrainai ir gynybos stiprinimo iki investicijų į žaliąją energetiką bei skaitmeninę ekonomiką. Kad būtų galima sklandžiai vykdyti šiuos įsipareigojimus, biudžetą reikia ne tik suskirstyti, bet ir stiprinti. Tam būtina ieškoti naujų pajamų šaltinių – nuo solidarumo mokesčių ir akcizų iki bendros europinės mokesčių politikos.

Aišku, Europos Sąjungoje vis dar egzistuoja nemažai mokestinių išimčių – kai kurios šalys taiko žemesnius pelno ar pridėtinės vertės mokesčius tam tikriems sektoriams, kad pritrauktų investicijų. Tokie skirtumai neretai sukuria nelygią konkurenciją tarp valstybių narių. Atsisakius lengvatinių režimų arba juos suvienodinus visoje ES, būtų galima padidinti bendras biudžeto pajamas, nes mažėtų mokesčių vengimo galimybės. Aišku, mažesnių mokesčių šalys priešinsis tokiems pokyčiams, tačiau akivaizdu, kad bendra ir teisingesnė mokestinė politika padėtų ne tik surinkti daugiau lėšų, bet ir stiprintų pasitikėjimą tarp ES narių.

Pastaraisiais metais Europa ieško būdų, kaip sustiprinti savo biudžetą. Viena iš galimybių – nauji arba išplėsti vidaus mokesčiai, tarp jų – solidarumo mokestis ir didesni akcizai tabakui, alkoholiui bei degalams.

Kaip teigė Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė, jei atsirastų naujų mokesčių, svarbu, kad šios „šviežios lėšos“ nebūtų paskirstomos be aiškaus tikslo. Anot jos, tokios lėšos turėtų būti nukreiptos ten, kur duotų didžiausią naudą – į strategiškai svarbias sritis.

„Mes, politikai, turime prisiimti didelę ir sunkią atsakomybę, tačiau labai tikimės, kad neprireiks didinti mokesčių. O jei vis dėlto šito išvengti nepavyktų, svarbiausia, kad surinktos lėšos nebūtų išdalytos į visas puses, bet panaudotos tikslingai ir atsakingai“, – pabrėžė R. Budbergytė.