Europos Sąjunga savo saugumu turi pasirūpinti pati

Toma BIRŠTONĖ

Jau tapo tradicija, kad Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kasmet sukviečia regionuose dirbančius žurnalistus į seminarą. Čia iš pirmų lūpų galima išgirsti apie svarbiausias Europos Sąjungos kryptis ir iniciatyvas. Šių metų dėmesio centre – saugumo ir gynybos stiprinimas. Tema, kuri šiandien tampa ypač jautri ir aktuali visiems.

Europos reakcija buvo per lėta

Pastaraisiais metais Europa išgyvena itin įtemptą laikotarpį. Jau daugiau nei trejus metus besitęsiantis karas Ukrainoje primena, kad saugumo iššūkiai yra arti mūsų sienų. Ne kartą užfiksuoti atvejai, kai į Lietuvą ar kitas kaimynines valstybes įskrenda dronai, pažeidžiama oro erdvė. Tai kelia rimtą nerimą tiek politikams, tiek visuomenei. Tokios grėsmės verčia iš naujo įvertinti Europos Sąjungos vaidmenį užtikrinant stabilumą, stiprinant gynybą ir telkiant bendras pastangas.

Seminare kalbėjęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius pateikė iškalbingą statistiką. Nuo 1999 iki 2021 metų Europos Sąjungos gynybos biudžetas padidėjo 20 proc. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo solidus augimas, tačiau palyginimai verčia susimąstyti: Jungtinės Amerikos Valstijos tuo pačiu laikotarpiu gynybos biudžetą didino 65 proc., Rusija – net 290 proc., o Kinijoje jis šoktelėjo beveik 600 proc. Skaičiai kalba patys už save – Europa akivaizdžiai praradusi tempą ir rizikuoja gynybos varžybose likti nuošalyje.

„Reagavome pernelyg vangiai ir neproporcingai. Reikėjo greitesnių sprendimų. Tik dabar europiečiai ima suvokti, kad saugumas yra svarbiausias prioritetas“, – pabrėžė P. Auštrevičius.

Per daug pasitikėta NATO

Vis dėlto panašu, kad pastarųjų metų įvykiai privertė atsibusti tiek politikus, tiek visuomenę. Nuolat kylantys iššūkiai parodė, jog vien NATO saugumo garantijų nepakanka – kiekviena valstybė ir pati Europos Sąjunga turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą. Deja, prarasta nemažai laiko: daugelį metų saugumo klausimai buvo atidėliojami, o investicijos į gynybą – menkos. Tik dabar, kai iššūkiai tapo akivaizdūs ir vis labiau juntami, atsiranda supratimas, kad saugumo užtikrinimas yra ne pasirinkimas, o būtinybė.

Kaip teigė europarlamentarė Rasa Juknevičienė, dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai pradėjo formuotis Europos Sąjunga, gynyba niekada nebuvo pagrindinis prioritetas. Bendrijos kūrimosi ašis buvo prekyba, ekonominė integracija ir bendros rinkos stiprinimas. Saugumo klausimai, pasak politikės, pernelyg dažnai buvo patikėti NATO bei transatlantiniams ryšiams. Dėl to pati Europa ilgą laiką vengė prisiimti atsakomybę už savo gynybinius pajėgumus.

„Europos Sąjunga privalo atrasti naują aspektą – tą, kurio iki šiol neturėjo, tai saugumą ir gynybą, bei pagaliau nustoti delsti. Jei prieš penkerius metus kas nors būtų pasakęs, kad aš tokius žodžius tarsiu prieš auditoriją, būčiau pavadinusi tai košmaru. Tačiau šiandien tai sakau, nes tokia yra realybė“, – teigė R. Juknevičienė.

Partnerystė reikalauja galios

Svarbu, kad ir visuomenė suprastų – didesnė biudžeto dalis privalo būti skiriama gynybai. Vis dar reikia įtikinti žmones, kad grėsmės, su kuriomis susiduriame, yra tikros ir ilgalaikės, todėl investicijos į saugumą yra ne prabanga, o išlikimo garantas.

Ekspertų teigimu, reikia aiškiai suvokti vieną dalyką – šiandieninės grėsmės nebus trumpalaikės, jos tęsis dar ilgai. Todėl pati Europos Sąjunga privalo imtis iniciatyvos ir sutelkti jėgas gynybos pramonėje, žvalgyboje. Tai reiškia glaudesnį Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimą, investicijas į technologijas ir bendrą atsakomybę už žemyno saugumą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė pabrėžė, kad Europos Sąjungai itin svarbu stiprinti savo saugumą ir gynybos pajėgumus. Tik taip ji galės tapti lygiaverte partnere Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Pasak profesorės, jei ES sugebės tai įgyvendinti, transatlantinės draugystės galimybės ir bendradarbiavimas gali gerokai išaugti.

„Europos Sąjungos pamatas yra laisvė. Tačiau ji savaime neišsilaikys – kad ją išsaugotume, turime veikti ir priimti svarbius sprendimus“, – teigė M. Šešelgytė.

Sankcijos veikia, bet jų neužtenka

Ne taip seniai pasklido žinia, kad JAV panaikino sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“. Tai iškart iškėlė klausimą, ar taikos derybų kontekste neatsiras spaudimo švelninti ar net mažinti sankcijas Rusijai. Kaip turėtų elgtis Europa – būti nuolaidesnė ar išlaikyti griežtą poziciją? Juk būtent ekonominiai ribojimai daro Rusiją pažeidžiamą.

Pasak europarlamentarės R. Juknevičienės, tokia JAV pozicija parodė, kad šalis pati silpnina savo moralinį autoritetą. Prezidento Donaldo Trampo požiūris, anot jos, atrodo prieštaringas: vieną dieną įvedami muitai, kitą dieną jie panaikinami. Tokie svyravimai kuria nestabilumo ir neapibrėžtumo įspūdį. Europos Sąjunga, pabrėžė politikė, neturėtų elgtis taip pat.

Anot prof. M. Šešelgytės, nėra vieno greito recepto, galinčio išspręsti visus iššūkius. Todėl Europa turi siekti aiškios, koordinuotos ir nuoseklios politikos. Daryti nuolaidas režimui už pavienius gestus, pavyzdžiui, politinių kalinių paleidimą, būtų klaidingas signalas – juk jų kančios kalėjimuose visiems gerai žinomos. Be to, toks modelis gali būti išnaudojamas kaip strategija siekiant priversti Vakarus nuolaidžiauti.

„Bet vien sankcijų nepakanka. Pagrindinė kova vyksta mūšio lauke, todėl reikia remti Ukrainą“, – teigė prof. M. Šešelgytė.