Visiškai atsitiktinai suskaitmenintuose Varšuvos senųjų aktų archyvų fonduose pavyko surasti senąjį Vilkaviškio miesto planą, kuris yra datuojamas 1816 metais rugpjūčio 21 diena.
Šis dokumentas buvo parengtas paties Vilkaviškio miesto burmistro Tomašo Jeziorkovskio. Gatvių, svarbiausių pastatų pavadinimai parašyti lenkų kalba. Žemėlapis nėra labai profesionalus, parengtas ne žemėtvarkininko ar kartografo ranka, jame nenurodytas mastelis, bet visgi tai yra labai vertingas Vilkaviškio miesto dokumentas. Jame pavaizduotos to meto pagrindinės gatvės, skersgatviai, tiltai, privatūs krikščionių ir judėjų namai bei daržai, pagrindiniai miesto objektai (Romos katalikų bažnyčia, žydų škala, kapinės, kt.).
XIX a. pradžioje Vilkaviškis buvęs nedidelis miestelis, kuriame gyveno apie 2,5 tūkst. žmonių – tiek, kiek tais laikais Vištyčio miestelyje.
Dabartinė Vilkaviškio Vytauto gatvė buvo vadinta Varšuvos, o toliau (už katedros, link Marijampolės) – Gardino. Dabartinė Gedimino gatvė vadinosi Turgaus, kadangi iš jos (kaip ir dabar) prasidėjo turgaus (miesto) aikštė. Už aikštės ribų Gedimino gatvės tęsinys turėjo Marijampolės pavadinimą (skersgatvis ir gatvė). Nuo turgaus aikštės kampo link Vilkaviškio dvaro ėjusi gatvė vadinosi įdomiu Pilies (lenkiškai ul. Zamkowa) pavadinimu (dabartinė Vilkaujos). Iš kito turgaus aikštės kampo prasidėdavo Gudelių skersgatvis, kuris taip pat ėjo link Vilkaviškio dvaro. Iš kitų dviejų aikštės kampų ėjo Kisiniškių gatvė (dabar Maironio) ir Mokyklos (lenk. Szkolna) skersgatvis (dabar J. Basanavičiaus aikštės prieigos).
Turgaus aikštėje stovėję žydų „kromeliai“, kurių būta daugiau nei 40! Krikščionių ir judėjų namai nuspalvinti skirtingomis spalvomis. Palei namus driekėsi miestiečių daržai („šniūrai“). Pagrindinius pastatus bandyta perpiešti, bet gana neprofesionaliai, ypač dvaro statinius. Prie pastarojo pavaizduotas buvęs didelis sodas.
Kaip ir dabar, per miestą vinguriavo Šeimenos ir Vilkaujos upeliai (žemėlapyje jų pavadinimai nenurodyti). Galima būtų manyti, kad abu upeliai prieš du šimtus metų buvę vandeningesni, juose būta net salelių.
Vilkaviškio kultūros namai stovi, deja, ant buvusių žydų kapinių. Turbūt dar ne vienas vilkaviškietis prisimena, kai statant šį pastatą, vykdant žemės darbus, buvo išverstos kapavietės, matėsi žmonių kaulai. Krikščionių kapinių tuomečio centrinio miesto ribose nebūta.
Šis miesto planas, pavyzdžiui, stendo pavidalu galėtų būti įrengtas miesto aikštėje ir tapti puikia vizualia atrakcija Vilkaviškio miesto gyventojams bei svečiams, besidomintiems miesto istorija.
Vytautas IVAŠKEVIČIUS
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.