Aktyvus gimnazistas stengiasi išnaudoti visas progas tobulėti

Andrius GRYGELAITIS

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos antrokas Haroldas Mockevičius puikiai atpažįstamas ne tik savo mokykloje, bet ir už jos ribų. Vaikiną kartkartėmis galima išvysti LRT televizijos laidoje „Tūkstantmečio vaikai“.


Jaudulio beveik nelikę

Lakštučiuose (Bartninkų sen.) gyvenantis Haroldas dievina protmūšius. Jis ne tik reguliariai stebi tokias televizijos laidas kaip „Kas ir kodėl?“ ar „Auksinis protas“, bet ir pats dalyvauja pasukti galvą verčiančiuose žaidimuose. Net ir į „Santakos“ redakciją jaunuolis atskubėjo tiesiai iš Garliavoje vykusio protmūšio, kuriame su komanda tarp 17 dalyvių užėmė trečiąją vietą.

Žinių patikrinimo iššūkiai – didžioji H. Mockevičiaus aistra. Būtent dėl to gimnazistas nuolat registruojasi į televizijos projekto „Tūkstantmečio vaikai“ atranką. Iki šiol jis šešis sykius pildė anketą ir visus šešis sykius buvo pakviestas atvykti į filmavimą.

„Pirmą kartą dalyvauti ryžausi penktoje klasėje. Tada iš televizijos atstovų sulaukiau skambučio, atsakiau į keletą klausimų ir jau netrukus gavau pakvietimą į laidą. Panašiai viskas vyko ir kitus kartus. Pamenu, jog vykdamas į pirmąjį filmavimą labai jaudinausi. Vėliau nedidelis jaudulys apimdavo jau tik įsijungus kameroms“, – pasakojo H. Mockevičius.


Laidos užkulisiai

Šiais metais Haroldas „Tūkstantmečio vaikų“ laidoje dalyvavo du sykius. Pirmą kartą jis laimėjo savo žaidimą, todėl pateko į dešimtokų superfinalą. Deja, ten jau pritrūko šiek tiek sėkmės.

„Kartais namuose ant sofos išties lengviau atsakinėti į klausimus nei būnant televizijos studijoje. Atrodo, kad filmavimų metu tarsi kažkas užsiblokuoja galvoje ir visos žinios kažkur laikinai išgaruoja. Kita vertus, tai patirtis, kurios neįmanoma įgyti niekur kitur“, – kalbėjo gimnazistas.

Jis pasakojo, kad televizijos žiūrovai nepamato visų užkulisių. Įprastai laidos filmavimas trunka 2–2,5 val., o į eterį patenka mažiau nei pusė to, kas būna nufilmuota. Pokalbiai tarp vedėjo ir žaidėjų, bendravimas su studijoje esančia publika būna daug ilgesni nei transliuojama per televiziją. Be to, dažniausiai į eterį nepatenka tie klausimai, į kuriuos laidoje besivaržantys žaidėjai taip ir nesugeba atsakyti.

„Studijoje esantiems žiūrovams pasakoma, kada ploti, kada šypsotis, kada laikytis rimties. Juos stebi daugybė kamerų. Visos šios emocijos nufilmuojamos iš anksto, o vėliau jau sumontuojamos laidos eigoje. Iš anksto nufilmuojami ir žaidėjų prisistatymai. Visi dalyviai turi atvykti pasirašę apie save tekstus, tad filmavimų metu belieka tik juos perskaityti“, – laidos užkulisius apžvelgė Haroldas.

Jam itin didelį įspūdį paliko „Tūkstantmečio vaikų“ vedėjas Robertas Petrauskas. Gimnazisto teigimu, tai itin daug žinių turintis, gerą nuotaiką skleidžiantis žmogus, su kuriuo galima bendrauti pačiomis įvairiausiomis temomis.


Nežada sustoti

H. Mockevičius yra pastebėjęs, kad kurį laiką po pasirodymų televizijoje su juo sveikinasi daugiau žmonių nei įprastai. Tiesa, dėmesys labai greitai atslūgsta. Kartą po vienos iš „Tūkstantmečio vaikų“ laidų gatvėje jį susistabdė visiškai nepažįstamas žmogus ir paprašė nusifotografuoti. Buvo ir taip, kad valgyklos darbuotoja už gerą pasirodymą Haroldą pavaišino pietumis.

Įprastai į studiją kiekvienas dalyvis gali atsivežti iki 23 palaikančių asmenų. H. Mockevičius dažniausiai pasinaudoja šia galimybe, tad kartu su juo mokyklos skirtu autobusiuku vyksta ne tik tėvai, artimieji, bet ir būrys draugų. Dviem iš jų filmavimų metu leidžiama padėti dalyviui atsakyti į vieną klausimą. Haroldas sakė, kad norinčiųjų pagelbėti netrūksta, tačiau jis kaskart renkasi vis kitus bičiulius.

„Tikiuosi, jog dar ne kartą pavyks sudalyvauti „Tūkstantmečio vaikuose“. Tai daryti siūlau ir savo draugams, tačiau jie kol kas spyriojasi. Planuoju ateityje pabandyti patekti ir į kitas televizijos laidas, tokias kaip „Auksinis protas“ ar „Kas ir kodėl?“. Apskritai, jei tik yra galimybė dalyvauti protmūšiuose, stengiuosi ja pasinaudoti“, – prisipažino pašnekovas.


Konkursų ir olimpiadų dalyvis

Haroldas Mockevičius specialiai filmavimams nesiruošia. Galbūt daug kam gali pasirodyti, kad jis nuolat skaito įvairias knygas, semiasi iš jų žinių, tačiau tai nėra tiesa. Gimnazistas džiaugėsi tiesiog turintis gerą atmintį.

„Nuo vaikystės domiuosi daugybe dalykų. Pamenu, jog turėjau atlasą apie gyvūnus, kurio iš rankų beveik nepaleisdavau, su močiute mėgdavome vartyti įvairias enciklopedijas. Galbūt dėl to ir dabar mane labiausiai domina su gamta susiję dalykai: biologija, geografija, chemija“, – svarstė pašnekovas.

Gimnazistas Haroldas yra ne tik daugkartinis „Tūkstantmečio vaikų“ dalyvis. Jis nuolat varžosi įvairiuose konkursuose bei olimpiadose. Vien šiais metais vaikinas rajoninėse biologijos ir lietuvių kalbos olimpiadose užėmė antrąsias vietas. Geriausi jo pasiekimai skamba dar įspūdingiau: prieš keletą metų vykusiame respublikiniame konkurse „Lietuvos gamtininkas“ užimta pirmoji vieta, o respublikinėje biologijos olimpiadoje iškovota trečioji pozicija.

„Dalyvauju ne tam, kad laimėčiau, o tam, kad pasitikrinčiau savo žinias. Iš tikrųjų po to kažkiek lengviau būna ir pamokose. Šiais mokslo metais supratau, kad reikia naudotis visomis galimybėmis. Lapkritį dalyvaudamas „Erasmus“ projekte buvau išvykęs į Čekiją. Iš tikrųjų dvejojau dėl kelionės, tačiau tėvai įkalbėjo vykti. Labai džiaugiuosi, kad jų paklausiau. Susiradau ne tik užsieniečių draugų, bet artimai ėmiau bendrauti ir su keliais „Aušros“ gimnazijos mokiniais, su kuriais iki tol net nebuvome pažįstami“, – pasakojo H. Mockevičius.

Atsipūsti nuo mokslų Haroldas mėgsta žvejodamas su tėvais ar močiute. Jis taip pat stengiasi nepraleisti Vilkaviškio „Perlo“ krepšininkų namų rungtynių, per televiziją arba arenoje stebi ir Kauno „Žalgirio“ komandos pasirodymus. Neretai gimnazistas laiką leidžia tiesiog su draugais. Pastaruoju metu jis pradėjo lankyti ir sporto klubą, ėmė labiau rūpintis sveika gyvensena.

Po truputį vaikinas pradeda galvoti ir apie savo ateitį. Jį vis labiau vilioja aplinkos apsaugos inspektoriaus darbas.